Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-11-24 · Civilinė byla Nr. e2-13610-889/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-24Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
e2-13610-889/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11042-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13610-889/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11042-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė,sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,dalyvaujant ieškovės atstovams E. V. ir I. B.,atsakovės atstovams B. P. ir D. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 289,62 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2014-04-02 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. 2015-01-22 Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje (toliau – Klaipėdos TLK) gautas pacientės D. J. prašymas apmokėti, jai kompensuoti 109,94 Eur (379,59 Lt) išlaidas, patirtas gydantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau – KUL) stacionare, planine tvarka. Susipažinus su pacientės prašymu nustatyta, kad prašymas kompensuoti patirtas išlaidas sudaro pagrindą manyti, kad pacientė minimas išlaidas patyrė neteisėtai, todėl ir prašo jas kompensuoti. Vykdant Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-06-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neplaninio patikrinimo VšĮ KUL“, bei vadovaujantis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo, Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto padarytos žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo (toliau – Žalos nustatymo principų aprašas) nuostatomis ir kitais teisės aktais, Klaipėdos TLK atliko VšĮ KUL kontrolės procedūrą, kurios metu buvo įvertinta ir nustatyta ar pacientei D. J. teikiant stacionarines ASP paslaugas VšĮ KUL buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atlikus patikrinimą 2015-06-10 surašyta patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pil. D. J. teiktų ASP paslaugų VšĮ KUL“. Vadovaujantis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 43 punktu Klaipėdos TLK 2015-06-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)“ VšĮ KUL pateikta patikrinimo pažyma. VšĮ KUL 2015-06-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)“ Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 39.14.1. punkte nustatyta tvarka pateikė savo pastabas dėl surašytos patikrinimo pažymos. Vadovaujantis Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-07-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pil. D. J. teiktų ASP paslaugų VšĮ KUL patikrinimo ekspertizės“, Klaipėdos TLK pradėta patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizė. 2015-07-16 Klaipėdos TLK raštu Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ KUL buvo informuota, kad 2015-08-11 14:00 val. Klaipėdos TLK vyks patikrinimo rezultatų svarstymo posėdis, ASPĮ atstovai pakviesti atvykti ir dalyvauti posėdyje. 2015-08-11 patikrinimo rezultatai aptarti dalyvaujant VšĮ KUL atstovams. Įvertinus VšĮ KUL 2015-06-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą argumentaciją bei VšĮ KUL atstovų žodinius paaiškinimus, patikrinimo pažymoje išdėstytus argumentus bei patikrinimo metu surinktą informaciją, VšĮ KUL veiklos priežiūros procedūroje buvo priimtas sprendimas, surašyta 2015-08-28 ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas sprendimas dėl VšĮ KUL padarytų teisės aktų pažeidimų ir poveikio priemonių taikymo už nustatytus pažeidimus. Kontrolės procedūros metu nustatyta, kad pacientės D. J. lėšomis įsigyti vaistai ir MPP buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu. Pacientės 2014-11-03 pasirašytame Prašyme (Sutikime) nurodyti ir įsigyti vaistai ir MPP ((duomenys neskelbtini), siūlai chir. (duomenys neskelbtini), tvarsčiai elastiniai (duomenys neskelbtini)), 2014-12-29 pasirašytame Prašyme (Sutikime) nurodyti ir įsigyti vaistai ir MPP ((duomenys neskelbtini), siūlai chir. (duomenys neskelbtini)) buvo būtini pagrindinės ligos gydymui, todėl šių vaistų ir MPP, gydantis stacionare, pirktis savo lėšomis pacientė neprivalėjo. VšĮ KUL pacientei D. J. nebuvo suteikta galimybė įsigyti brangesnių vaistų, apmokant sveikatos priežiūros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų kainų skirtumą. Pacientė vaistus pirko vaistinėje UAB „Naujakiemio vaistinė”, adresu (duomenys neskelbtini). Pacientė savo iniciatyva nesirinko papildomų paslaugų ar procedūrų. Pacientei buvo pasiūlyta įsigyti MPP ir vaistų, kurie buvo reikalingi pagrindinės ligos gydymui. Ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas, kad VšĮ KUL, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė LR Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkto reikalavimus, LR sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė Klaipėdos TLK ir VšĮ KUL 2014-03-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.9. punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus ir vadovaujantis Klaipėdos TLK ir 2014-03-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.9. ir 5.3. punktais VšĮ KUL skiriama 289,62 Eur bauda.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos TLK ieškinys ir jame nurodyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti jokiomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Visame ieškinyje remiamasi tik paties ieškovo ekspertizės pažymoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais teiginiais. Prie ieškinio pridėta paties ieškovo parengta Ekspertizės pažyma Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įrodymas, įrodantis civilinės atsakomybės kilimo sąlygas šiuo konkrečiu atveju, kadangi šalies teiginiai ar paaiškinimai nėra laikomi įrodymais. Iš Pažymos turinio, akivaizdu, kad pacientas kreipėsi ne su skundu į Klaipėdos TLK, o su prašymu kompensuoti jo patirtas išlaidas. Vadovaujantis LR sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, TLK neturi teisės teikti tiesioginių išmoku ar kompensacijų pacientams. Nurodytas reglamentavimas įpareigoja Klaipėdos TLK, gavus skundą ne pagal jos kompetenciją ir kuris pateiktas nesilaikant privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, persiųsti jį KUL. Šioje situacijoje paciento skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant pagrindines viešojo administravimo procedūras ir peržengiant viešojo administravimo institucijos kompetencijos ribas, todėl yra neteisėtas. Teigia, kad pacientė pati savo noru nurodė, kad pageidauja gydytis kitais vaistais, savo valia patvirtino parašu sutikimo formoje. Pacientė privačioje vaistinėje savo lėšomis įsigijo medikamentus ir kitas priemones. Pažymoje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad iš paciento nebuvo reikalaujama jokio papildomo mokesčio ir kad piniginės lėšos tiesiogiai ligoninei už laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo mokamos. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, Klaipėdos TLK visiškai nepagrįstai nustatė 2014-04-02 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.9 punkto pažeidimą. Nurodo, kad šalys dėl sutarties 5.1 ir 2.9 punktų laisva valia nesitarė, o atsakovei, kaip silpnesnei šio santykio šaliai, šios nuostatos buvo primestos. Tokio pobūdžio sutartyse asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra silpnesnioji santykio šalis, kadangi jei ji nepasirašo sutarties su TLK, bus negautas finansavimas už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įstaiga turės nutraukti savo veiklą, o pacientams iškils pavojus negauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatyta, kad ieškovės Klaipėdos TLK su atsakove VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine 2014-04-02 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. 2015-01-22 Klaipėdos TLK gautas pacientės D. J. prašymas jai kompensuoti 109,94 Eur (379,59 Lt) išlaidas, patirtas gydantis VšĮ KUL stacionare, planine tvarka. 2015-02-13 Klaipėdos TLK, vadovaudamasi Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 18.2.1. punkto nuostatomis inicijavo neplaninę VšĮ KUL kontrolės procedūrą. Vykdant Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-06-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neplaninio patikrinimo VšĮ KUL“ bei vadovaujantis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo, Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto padarytos žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo nuostatomis ir kitais teisės aktais, Klaipėdos TLK atliko VšĮ KUL kontrolės procedūrą, kurios metu buvo įvertinta ir nustatyta ar pacientei D. J. teikiant stacionarines ASP paslaugas VšĮ KUL buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atlikus patikrinimą 2015-06-10 surašyta patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pil. D. J. teiktų ASP paslaugų VšĮ KUL“. VšĮ KUL 2015-06-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)“ Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 39.14.1. punkte nustatyta tvarka pateikė savo pastabas dėl surašytos patikrinimo pažymos, nurodė, kad mano, jog pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėta ir siūlo laikyti pažymą negaliojančia. Vadovaujantis Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-07-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pil. D. J. teiktų ASP paslaugų VšĮ KUL patikrinimo ekspertizės“, Klaipėdos TLK pradėta patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizė. 2015-07-16 Klaipėdos TLK raštu Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ KUL buvo informuota, kad 2015-08-11 14:00 val. Klaipėdos TLK vyks patikrinimo rezultatų svarstymo posėdis, ASPĮ atstovai pakviesti atvykti ir dalyvauti posėdyje. Įvertinus VšĮ KUL 2015-06-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą argumentaciją bei VšĮ KUL atstovų žodinius paaiškinimus, patikrinimo pažymoje išdėstytus argumentus bei patikrinimo metu surinktą informaciją, VšĮ KUL veiklos priežiūros procedūroje buvo priimtas sprendimas, surašyta 2015-08-28 ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas sprendimas dėl VšĮ KUL padarytų teisės aktų pažeidimų ir poveikio priemonių taikymo už nustatytus pažeidimus. Ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas, kad VšĮ KUL, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė LR Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkto reikalavimus, LR sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė Klaipėdos TLK ir VšĮ KUL 2014-03-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.9. punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus ir vadovaujantis Klaipėdos TLK ir 2014-03-10 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.9. ir 5.3. punktais VšĮ KUL skiriama 289,62 Eur bauda. VšĮ KUL per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą neįvykdžius ekspertizės pažymoje nurodyto TLK pavedimo ir nesumokėjus paskirtos baudos nuo 2017-02-13 iki 2017-03-13, t. y., per 30 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, Klaipėdos TLK 2017-03-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui Raginimą dėl baudos atlyginimo, kuriuo paragino VšĮ KUL sumokėti jai paskirtą baudą iki 2017-04-20. Ieškovė reikalavimą atsakovei kildina iš 2014-04-02 šalių sudarytos sutarties 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktų bei sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktų nevykdymo. Iš atsakovės prašoma priteisti 289,62 Eur dydžio sutartinė bauda.

Šalių 2014-04-02 sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovautis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Viešojo administravimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais šių paslaugų teikimą ir išlaidų apmokėjimą. Minėtos sutarties 2.9 punktas nustato, kad atsakovė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Sutarties 2.19 punktu atsakovė įsipareigojo per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą įvykdyti visus ekspertizės pažymoje nurodytus ieškovės pavedimus, o sutarties 2.20 punktu atsakovė įsipareigojo per ieškovės nurodytą terminą sumokėti baudą. Sutarties 5.3 punktas nustato, kad, jeigu atsakovė nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), ji moka 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą sutarties numatytais terminais į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktu atsakovė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Byloje nustatyta, kad pacientė D. J. buvo apdrausta valstybės lėšomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pacientė D. J. laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2014-11-04 bei laikotarpiu nuo 2014-12-29 iki 2014-12-30 buvo gydyta pas atsakovę ir jai buvo (duomenys neskelbtini) operacijos dėl (duomenys neskelbtini), diagnozė pagal (duomenys neskelbtini). Pacientė D. J. gydymosi VšĮ KUL metu 2014-11-03 vaistinėje UAB „Naujakiemio vaistinė”, adresu (duomenys neskelbtini), pirko šiuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones: siūlus chir. (duomenys neskelbtini), tvarstį elastinį (duomenys neskelbtini), tvarstį elastinį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Už nurodytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones pacientė sumokėjo 132,50 Lt (39,86 Eur). Pacientė užpildė 2014-11-03 Prašymą (sutikimą), kuriame nurodyta - „pats pasirenku kitas medicinines paslaugas ir tyrimus, nenumatytus ištyrimo plane ir nesusijusius su pagrindine liga ar nustatyta diagnoze, bei papildomus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurias įsigysiu savo lėšomis“. Prašyme (sutikime), kuris patvirtintas D. J. asmeniniu parašu, išvardinti nurodyti vaistai ir MPP. Pacientės lėšomis įsigyti vaistai ir MPP: (duomenys neskelbtini) siūlai chir. (duomenys neskelbtini), tvarsčiai elastiniai (duomenys neskelbtini) (sumokėta suma 70,10 Lt (20,30 Eur) buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu, išskyrus vaistą (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas po operacijos ambulatoriniam vartojimui. Pacientė D. J. gydymosi VšĮ KUL metu 2014-12-29 - 2014-12-30 toje pačioje vaistinėje pirko šiuos vaistus ir MPP: siūlus chir. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už nurodytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones pacientė sumokėjo 109,46 Lt (31,70 Eur). Pacientė užpildė 2014-12-29 Prašymą (sutikimą), kuriame nurodyta - „pats pasirenku kitas medicinines paslaugas ir tyrimus, nenumatytus ištyrimo plane ir nesusijusius su pagrindine liga ar nustatyta diagnoze, bei papildomus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurias įsigysiu savo lėšomis“. Prašyme (sutikime), kuris patvirtintas D. J. asmeniniu parašu, išvardinti nurodyti vaistai ir MPP. Pacientės lėšomis įsigyti vaistai ir MPP: (duomenys neskelbtini), siūlai chir. (duomenys neskelbtini) (sumokėta suma 36,82 Lt (10,66 Eur) buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu, išskyrus vaistą (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas po operacijos ambulatoriniam vartojimui. Abiejų VšĮ KUL stacionare gydymo epizodų metu už vaistus ir MPP, kurie buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu, pacientė iš viso sumokėjo 106,92 Lt (30,96 Eur). 2015-01-22 D. J. pateikė prašymą ieškovei apmokėti 109,94 Eur išlaidas, patirtas gydantis VšĮ KUL stacionare, planine tvarka. Atsakovė nurodė, kad šiuos brangiau kainuojančius medikamentus pacientė įsigijo savo noru iš vaistinės, su kuria atsakovė nėra niekaip susijusi, todėl neturi pareigos mokėti 289,62 Eur dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą turi Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai). Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys. Minėto įstatymo 47 straipsnis nustato, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūra (5 punktas).

Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų).

Atsakovė mano, kad ieškinys ir jame nurodyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti jokiomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovės pateikta ekspertizės pažyma teismo yra vertinama kaip rašytinis įrodymas, iš kurio matyti, jog buvo atliktas atsakovės suteiktų paslaugų patikrinimas bei atsakovei paskirta 289,62 Eur bauda, vadovaujantis 2014-04-02 sutarties 2.9, 5.3 punktais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą ir priimdamas dėl jo sprendimą, vadovaujasi tiek šalių atstovų paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ieškovė atlikdama atsakovės kontrolės procedūrą nustatė, kad pacientė D. J. savo iniciatyva nepasirinko brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų bei medicininių priemonių. Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitų norminių aktų, numatančių kokius medikamentus reikėtų skirti (duomenys neskelbtini) operacijoms dėl (duomenys neskelbtini), patvirtinta nėra. Atsakovė, teikdama sveikatos gydymo paslaugas bei atlikdama operacijas, turi užtikrinti reikiamų ir būtinų vaistų turėjimą bei aprūpinti pacientus tinkamais vaistais ir medicininėmis priemonėmis. Tai, jog atsakovė vaistus ir medicinines priemones įgyja viešo konkurso būdu, neatleidžia jos nuo pareigos turėti savo įstaigoje tokių vaistų ir medicininių priemonių, kurios atitiktų pacientų būklę. Šalių sudarytos 2014-04-02 sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktu atsakovė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Sutarties 2.9 punktas nustato, kad atsakovė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Darytina išvada, kad pacientė D. J. savo lėšomis įgydama vaistus ir medicinines priemones patyrė papildomas išlaidas, kurių jai atsakovė neatlygino, o taip pat ir nekompensavo kainų skirtumo tarp pacientės įgytų vaistų, medicininių priemonių bei atsakovės skirtų šiai pacientei panaudoti vaistų ir medicininių priemonių kainos, jeigu pacientė nebūtų įsigijusi reikiamų jai vaistų ir medicininių priemonių, kaip tai numato Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą 2014-04-02 sutartį. Šalys 2014-04-02 sutartyje susitarė dėl sutartinės atsakomybės – baudos taikymo atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur dydžio baudą yra teisėtas. Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovės yra priteisiama ieškovei bauda – netesybos, kuri yra taikoma už 2014-04-02 sutarties netinkamą vykdymą – 2.9 punkto pažeidimą, dėl kurios taikymo šalys susitarė sutarties 5.3 punkte (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad palūkanas prašo priteisti vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi teismas pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl sutartinės baudos priteisimo pagrįstu, todėl iš atsakovės ieškovei yra priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys turi būti apmokamas 15 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi ieškinys yra tenkinamas, todėl iš atsakovės priteisiamas 15 Eur dydžio žyminis mokestis Valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 289,62 Eur sutartinę baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 289,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 15 Eur žyminį mokestį Valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Milda Valiulytė