- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-497-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11042-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- Klaipėdos universitetinės ligoninės
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio ir Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – Klaipėdos TLK) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau – VšĮ KUL) 289,62 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2014-04-02 sudarė sutartį Nr. S2-2014-136 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. 2015-01-22 Klaipėdos TLK gautas pacientės D. J. prašymas kompensuoti jai 109,94 Eur (379,59 Lt) išlaidas, patirtas gydantis VšĮ KUL stacionare planine tvarka. Susipažinus su pacientės prašymu nustatyta, kad prašymas kompensuoti patirtas išlaidas sudaro pagrindą manyti, kad pacientė minimas išlaidas patyrė neteisėtai, todėl ir prašo jas kompensuoti. Vykdydama Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-06-04 įsakymą Nr. V-198 „Dėl neplaninio patikrinimo VšĮ KUL“ bei vadovaudamasi Veiklos priežiūros tvarkos aprašo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Padarytos žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo (toliau – Žalos nustatymo principų aprašas) nuostatomis ir kitais teisės aktais, Klaipėdos TLK atliko VšĮ KUL kontrolės procedūrą, kurios metu buvo įvertinta ir nustatyta, ar pacientei D. J. teikiant stacionarines ASP paslaugas VšĮ KUL buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad pacientės D. J. lėšomis įsigyti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (toliau – MPP) buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu. VšĮ KUL pacientei D. J. nebuvo suteikta galimybė įsigyti brangesnių vaistų, sumokant sveikatos priežiūros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų kainų skirtumą. Pacientė savo iniciatyva nesirinko papildomų paslaugų ar procedūrų. Pacientei buvo pasiūlyta įsigyti MPP ir vaistų, kurie buvo reikalingi pagrindinės ligos gydymui. Ekspertizės pažyma Nr. E1-15-116 priimtas sprendimas, kad VšĮ KUL, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė Klaipėdos TLK ir VšĮ KUL 2014-03-10 sutarties Nr. S2-2014-136 2.9 punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus ir vadovaujantis Klaipėdos TLK 2014-03-10 sutarties Nr. S2-2014-136 2.9 ir 5.3 punktais VšĮ KUL skiriama 289,62 Eur bauda. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad visame ieškinyje remiamasi tik pačios ieškovės ekspertizės pažymoje Nr. Nr. E1-15-116 pateiktais teiginiais. Prie ieškinio pridėta pačios ieškovės parengta Ekspertizės pažyma Nr. E1-15-116 nėra įrodymas, įrodantis civilinės atsakomybės kilimo sąlygas šiuo konkrečiu atveju, kadangi šalies teiginiai ar paaiškinimai nėra laikomi įrodymais. Iš pažymos turinio akivaizdu, kad pacientas kreipėsi ne su skundu į Klaipėdos TLK, o su prašymu kompensuoti jo patirtas išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, TLK neturi teisės teikti tiesioginių išmokų ar kompensacijų pacientams. Nurodytas reglamentavimas įpareigoja Klaipėdos TLK, gavus skundą ne pagal jos kompetenciją, kuris pateiktas nesilaikant privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, persiųsti jį VšĮ KUL. Paciento skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant pagrindines viešojo administravimo procedūras ir peržengiant viešojo administravimo institucijos kompetencijos ribas, todėl yra neteisėtas. Teigė, kad pacientė pati savo noru nurodė, kad pageidauja gydytis kitais vaistais, savo valią patvirtino parašu sutikimo formoje. Pacientė privačioje vaistinėje savo lėšomis įsigijo medikamentus ir kitas priemones. Pažymoje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad iš paciento nebuvo reikalaujama jokio papildomo mokesčio ir kad piniginės lėšos tiesiogiai ligoninei už laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo mokamos. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, Klaipėdos TLK visiškai nepagrįstai nustatė 2014-04-02 sutarties Nr. S2-2014-136 2.9 punkto pažeidimą. Nurodo, kad šalys dėl sutarties 5.1 ir 2.9 punktų laisva valia nesitarė, o atsakovei, kaip silpnesnei šio santykio šaliai, šios nuostatos buvo primestos. Tokio pobūdžio sutartyse asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra silpnesnioji santykio šalis, kadangi jei ji nepasirašo sutarties su TLK, bus negautas finansavimas už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įstaiga turės nutraukti savo veiklą, o pacientams iškils pavojus negauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 289,62 Eur sutartinę baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 289,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei.Teismas nurodė, kad ieškovės pateikta ekspertizės pažyma teismo yra vertinama kaip rašytinis įrodymas, iš kurio matyti, jog buvo atliktas atsakovės suteiktų paslaugų patikrinimas bei atsakovei paskirta 289,62 Eur bauda, vadovaujantis 2014-04-02 sutarties 2.9, 5.3 punktais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).Teismas nustatė, kad pacientė D. J. savo iniciatyva nepasirinko brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų bei medicininių priemonių. Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitų norminių aktų, numatančių, kokius medikamentus reikėtų skirti kojų flebektomijos operacijoms dėl poodinių venų varikozės, patvirtinta nėra. Atsakovė, teikdama sveikatos gydymo paslaugas bei atlikdama operacijas, turi užtikrinti reikiamų ir būtinų vaistų turėjimą bei aprūpinti pacientus tinkamais vaistais ir medicininėmis priemonėmis.Šalių sudarytos 2014-04-02 sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktu atsakovė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) MPP operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Sutarties 2.9 punktas nustato, kad atsakovė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Darytina išvada, kad pacientė D. J. savo lėšomis įgydama vaistus ir medicinines priemones patyrė papildomas išlaidas, kurių jai atsakovė neatlygino, taip pat ir nekompensavo kainų skirtumo tarp pacientės įgytų vaistų, medicininių priemonių bei atsakovės skirtų šiai pacientei panaudoti vaistų ir medicininių priemonių kainos.Teismas nustatė, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), o atsakovė pažeidė šalių sudarytą 2014-04-02 sutartį. Šalys 2014-04-02 sutartyje susitarė dėl sutartinės atsakomybės – baudos taikymo atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur dydžio baudą yra teisėtas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos TLK ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Apeliantė nurodo, kad Valstybinė ligonių kasa 2017-11-10 įsakymu Nr. 1K-216 pakeitė 5 skyrių bei 2 punkte nustatė, kad 2017 metų sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nustatytos baudos netaikomos nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-10-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017 įsiteisėjimo dienos, todėl 2014-04-02 sutarties Nr. S2-2014-136 5.3 punktas, kurio pagrindu taikyta bauda, yra niekinis ir negali būti taikomas.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateikto ieškinio teisinį pagrindą. Nurodytas teisinis pagrindas „dėl žalos atlyginimo“ yra neaiškus, nepagrindžiantis ieškinio reikalavimo, kurio pagrindu nepagrįstai priteista bauda, išeinant už ieškinio ribų. Pažymi, kad teismas privalėjo nagrinėti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, o iš sprendimo akivaizdu, kad buvo nagrinėjami tik neteisėti atsakovės veiksmai.Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvadomis yra iškraipoma ir netinkamai pritaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 5 d.Apeliantė pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog neįmanoma taikyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 5 d. nuostatų, kadangi nėra jokių įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, nurodančių, kaip tiksliai tai įvykdoma ir kaip įtraukiama į apskaitą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad Klaipėdos miesto rūmai (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, joje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą, todėl prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.Ieškovė nurodo, kad nuo LVAT 2017 m. spalio 5 d. sprendimo įsigaliojimo dienos nustatytos baudos netaikomos tik 2017 metų sutartyse, sudarytose su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Nagrinėjamu atveju VšĮ KUL bauda paskirta 2015 m. rugpjūčio 28 d., t. y. bauda paskirta anksčiau, nei įsigaliojo LVAT teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimas.Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog šios bylos dalykas yra sutartinės baudinės netesybos, paskirtos už netinkamą sutarties sąlygų vykdymą. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 5 d. nuostatos.Ieškovė pažymi, kad teiginiai, jog Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinimas yra neįmanomas, nes nėra reglamentuota atitinkama procedūra, yra visiškai nepagrįsti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos TLK su atsakove VšĮ KUL 2014-04-02 sudarė sutartį Nr. S2-2014-136 dėl asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. 2015-01-22 Klaipėdos TLK gautas pacientės D. J. prašymas jai kompensuoti 109,94 Eur (379,59 Lt) išlaidas, patirtas gydantis VšĮ KUL stacionare planine tvarka. 2015-02-13 Klaipėdos TLK, vadovaudamasi ASP įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa (toliau – VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) ir teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto VLK prie SAM direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10, 18.2.1 punkto nuostatomis inicijavo neplaninę VšĮ KUL kontrolės procedūrą. Vykdydama Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-06-04 įsakymą Nr. V-198 „Dėl neplaninio patikrinimo VšĮ KUL“ bei vadovaudamasi Veiklos priežiūros tvarkos aprašo, VLK prie SAM direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 „Dėl ASP įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su VLK prie SAM ir TLK, padarytos žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Padarytos žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo nuostatomis ir kitais teisės aktais, Klaipėdos TLK atliko VšĮ KUL kontrolės procedūrą, kurios metu buvo įvertinta ir nustatyta, ar pacientei D. J. teikiant stacionarines ASP paslaugas VšĮ KUL buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atlikus patikrinimą 2015-06-10 surašyta patikrinimo pažyma Nr. K1-15-103 „Dėl pil. D. J. teiktų ASP paslaugų VšĮ KUL“. VšĮ KUL 2015-06-17 raštu Nr. 9-2222 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-15-103“ Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 39.14.1 punkte nustatyta tvarka pateikė savo pastabas dėl surašytos patikrinimo pažymos, nurodė, kad mano, jog pažyma Nr. K1-15-103 yra neteisėta, ir siūlo laikyti pažymą negaliojančia. Vadovaujantis Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-07-16 įsakymu Nr. V-245 „Dėl pil. D. J. teiktų ASP paslaugų VšĮ KUL patikrinimo ekspertizės“, Klaipėdos TLK pradėta patikrinimo pažymos Nr. K1-15-103 ekspertizė. 2015-07-16 Klaipėdos TLK raštu Nr. A1-3686 VšĮ KUL buvo informuota, kad 2015-08-11 14.00 val. Klaipėdos TLK vyks patikrinimo rezultatų svarstymo posėdis, ASPĮ atstovai pakviesti atvykti ir dalyvauti posėdyje. Įvertinus VšĮ KUL 2015-06-17 raštu Nr. 9-2222 pateiktą argumentaciją bei VšĮ KUL atstovų žodinius paaiškinimus, patikrinimo pažymoje išdėstytus argumentus bei patikrinimo metu surinktą informaciją, VšĮ KUL veiklos priežiūros procedūros metu buvo priimtas sprendimas, surašyta 2015-08-28 ekspertizės pažyma Nr. E1-15-116, kurioje priimtas sprendimas dėl VšĮ KUL padarytų teisės aktų pažeidimų ir poveikio priemonių taikymo už nustatytus pažeidimus. Ekspertizės pažyma Nr. E1-15-116 priimtas sprendimas, kad VšĮ KUL, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė Klaipėdos TLK ir VšĮ KUL 2014-03-10 sutarties Nr. S2-2014-136 2.9 punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus ir vadovaujantis Klaipėdos TLK 2014-03-10 sutarties Nr. S2-2014-136 2.9 ir 5.3 punktais VšĮ KUL skiriama 289,62 Eur bauda. VšĮ KUL per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą neįvykdžius ekspertizės pažymoje nurodyto TLK pavedimo ir nesumokėjus paskirtos baudos nuo 2017-02-13 iki 2017-03-13, t. y. per 30 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, Klaipėdos TLK 2017-03-20 raštu Nr. A1-2122 pateikė atsakovui raginimą dėl baudos atlyginimo, kuriuo paragino VšĮ KUL sumokėti jai paskirtą baudą iki 2017-04-20. Ieškovė reikalavimą atsakovei kildina iš 2014-04-02 šalių sudarytos sutarties 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktų bei sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktų nevykdymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pacientė D. J. buvo apdrausta valstybės lėšomis, laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2014-11-04 bei laikotarpiu nuo 2014-12-29 iki 2014-12-30 buvo gydyta pas atsakovę ir jai buvo atliktos kairės ir dešinės kojų flebektomijos operacijos dėl poodinių venų varikozės, diagnozė pagal TLK-10-AM I83.9. Pacientė D. J. gydymosi VšĮ KUL metu 2014-11-03 vaistinėje UAB „Naujakiemio vaistinė“, adresu Liepojos g. 41, Klaipėda, pirko šiuos vaistus ir MPP: chir. siūlus MONOSYN 5/0 (29,50 Lt), elastinį tvarstį LAUMA 8c (16,64 Lt), elastinį tvarstį LAUMA 8c (16,64 Lt), ZIBOR 2500 TV (7,32 Lt) bei XARELTO 10 mg in tab. (67,53 Lt). Už nurodytus vaistus ir MPP pacientė sumokėjo 132,50 Lt (39,86 Eur). Pacientė užpildė 2014-11-03 prašymą (sutikimą), kuriame nurodyta: „Pats pasirenku kitas medicinines paslaugas ir tyrimus, nenumatytus ištyrimo plane ir nesusijusius su pagrindine liga ar nustatyta diagnoze, bei papildomus vaistus ir MPP, kurias įsigysiu savo lėšomis“. Prašyme (sutikime), kuris patvirtintas D. J. asmeniniu parašu, išvardyti nurodyti vaistai ir MPP. Pacientės lėšomis įsigyti vaistai ir MPP: ZIBOR 2500 TV, chir. siūlai MONOSYN 5/0, elastiniai tvarsčiai LAUMA 8c Nr. 2 (sumokėta suma 70,10 Lt (20,30 Eur), buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu, išskyrus vaistą XARELTO 10 mg in tab., kuris buvo paskirtas po operacijos ambulatoriniam vartojimui. Pacientė D. J. gydymosi VšĮ KUL metu 2014-12-29–2014-12-30 toje pačioje vaistinėje pirko šiuos vaistus ir MPP: chir. siūlus MONOSYN 5/0 (29,50 Lt), ZIBOR 2500 TV (7,32 Lt), XARELTO 10 mg in tab. N10 (72,64 Lt). Už nurodytus vaistus ir MPP pacientė sumokėjo 109,46 Lt (31,70 Eur). Pacientė užpildė 2014-12-29 prašymą (sutikimą), kuriame nurodyta: „Pats pasirenku kitas medicinines paslaugas ir tyrimus, nenumatytus ištyrimo plane ir nesusijusius su pagrindine liga ar nustatyta diagnoze, bei papildomus vaistus ir MPP, kurias įsigysiu savo lėšomis“. Prašyme (sutikime), kuris patvirtintas D. J. asmeniniu parašu, išvardyti nurodyti vaistai ir MPP. Pacientės lėšomis įsigyti vaistai ir MPP: ZIBOR 2500 TV, chir. siūlai MONOSYN 5/0 (sumokėta suma 36,82 Lt (10,66 Eur), buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu, išskyrus vaistą XARELTO 10 mg in tab., kuris buvo paskirtas po operacijos ambulatoriniam vartojimui. Abiejų gydymo VšĮ KUL stacionare epizodų metu už vaistus ir MPP, kurie buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu, pacientė iš viso sumokėjo 106,92 Lt (30,96 Eur). 2015-01-22 D. J. pateikė prašymą ieškovei apmokėti 109,94 Eur išlaidas, patirtas gydantis VšĮ KUL stacionare planine tvarka.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, kad 2014-04-02 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties Nr. S2-2014-136 5.3 punktas, kurio pagrindu taikyta bauda, yra niekinis ir negali būti taikomas.LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017 konstatavo ir pripažino, kad VLK prie SAM direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 „Dėl ASP paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 2.1.1 punktas (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1K-362 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad į sutarčių, sudaromų su ASP įstaigomis, projektus ASP paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties standartinių bendrųjų sąlygų 5.2 ir 5.3 punktai perkeliami jų (punktų) nekeičiant, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017). Tačiau konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ne patys sutarties standartinių bendrųjų sąlygų 5.2 ir 5.3 punktai, o VLK prie SAM direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo 2.1.1 punkte vartojami žodžiai „jų nekeičiant“, kas reiškia, kad, inter alia, Sąlygų 5.2 ir 5.3 punktų nuostatos negali būti keičiamos (koreguojamos). Sveikatos sistemos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo eksplicitiškai vartojamas žodis „sulygti“ aiškiai parodo, kad šioje nuostatoje minimų sutarčių šalims (nagrinėjamu atveju – TLK ir Įstaigoms) yra garantuojama teisė derėtis (tartis) dėl, inter alia, šios nuostatos 5 punkte numatytų sąlygų, t. y. ir aptariamų netesybų (baudos). Kartu LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Sveikatos sistemos įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto loginės ir lingvistinės konstrukcijos yra aišku, jog aptariamų sutarčių šalys privalo sulygti dėl minėtų netesybų, t. y. nagrinėjamu atveju jos turi būti numatytos tarp TLK ir Įstaigų sudaromose sutartyse, Įstaigos negali reikalauti, kad aptariamos netesybos apskritai nebūtų numatytos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017, 33 punktas). Taigi, darytina išvada, kad 2014-04-02 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties Nr. S2-2014-136 5.3 punktas, kurio pagrindu taikyta bauda, nėra niekinis, kadangi netesybos dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nevykdymo ar jos vienašalio nutraukimo, įskaitant netesybas už nustatytų sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų reikalavimų nesilaikymą, vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 5 punktu sutartyje privalo būti numatytos.LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Sąlygų 5.2 ir 5.3 punktuose yra nustatytos netesybos (baudos) už sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų reikalavimų nesilaikymą Sveikatos priežiūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme. Tai reiškia, jog aptariamas netesybas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytose sutartyse (įskaitant ir Sąlygas) nustatyti yra įstatymo pagrindas, kaip to reikalauja Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 29 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017, 25 punktas).LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Sąlygų 5.2 ir 5.3 punktai tiek, kiek jie nustato Įstaigų atsakomybę už juose nurodytus sutarčių sąlygų pažeidimus, neprieštarauja Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 29 punktui ir Sveikatos draudimo įstatymo 31 ir 34 straipsniams (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219, 2009 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. XI-448 ir 2010 m kovo 30 d. įstatymo Nr. XI-714 redakcijos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017, 27 punktas).Pažymėtina tai, kad minimame sprendime LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjo VLK direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 redakciją, galiojusią nuo 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1K-362, pasisakė dėl teisinių santykių, susiklosčiusių nuo 2016 m. gruodžio 22 d., t. y. pasisakė iš esmės dėl TLK ir ASP įstaigų sutarčių dėl ASP paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, sudarytų 2017 metais, standartinių bendrųjų sąlygų 5.2 ir 5.3 punktų teisėtumo. Atitinkamai ir VLK direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1K-216 „Dėl VLK direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 „Dėl ASP paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu nustatyta, kad 2017 metų sutartyse su ASP įstaigomis nustatytos baudos netaikomos nuo LVAT 2017 m. spalio 5 d. sprendimo įsigaliojimo dienos. Pabrėžtina, kad įsakymas nustato, kad baudos netaikomos 2017 metų sutartyse, o ne nuo 2014 metų. Nagrinėjamu atveju VšĮ KUL bauda paskirta 2015 m. rugpjūčio 28 d. (ekspertizės pažymoje Nr. E1-15-116), t. y. atlikus kontrolės procedūrą ir patikrinus VšĮ KUL sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal 2014 metais sudarytą sutartį su Klaipėdos TLK, t. y. bauda paskirta ankščiau, nei įsigaliojo LVAT teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimas.Iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“ yra išvedamas lex retro non agit principas (įstatymas atgal negalioja). Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementų – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų priešingas Konstitucijai. Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Taigi spręstina, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius 2014-04-02 sutarties Nr. S2-2014-136 pagrindu reglamentavo VLK direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 1K-23 „Dėl ASP paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateikto ieškinio teisinį pagrindą, kad teismas privalėjo nagrinėti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, o iš sprendimo akivaizdu, kad buvo nagrinėjami tik neteisėti atsakovės veiksmai.Remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas kaip vieną iš sutartinės civilinės atsakomybės formų numato tik kompensacines netesybas ir nereglamentuoja su baudinėmis netesybomis susijusių teisinių santykių ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 14 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-405/2006; 2010 m. kovo 15 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-106/2010) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017, 29 punktas). Nagrinėjamu atveju reiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos dalykas yra atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas ir dėl to kilusios teisinės pasekmės, t. y. bylos dalykas yra VšĮ KUL paskirtos baudos dėl padaryto sutarties 2.9 punkte (taip pat ir dėl sutarties specialiųjų sąlygų 6.2. punkto) nustatytų sąlygų pažeidimo, priteisimas, pagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal savo pobūdį šalių sutarties 5.3 punkte numatytos netesybos laikytinos kompensacinėmis, kadangi jomis buvo kompensuotos PSDF biudžeto lėšos, kurias pagal nepagrįstą VšĮ KUL prašymą kompensavo Klaipėdos TLK.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo išvadomis yra iškraipoma ir netinkamai pritaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 5 d.Šalių 2014 m. balandžio 2 d. sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja teikdama ASP paslaugas vadovautis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Viešojo administravimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro ir VLK prie SAM direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais šių paslaugų teikimą ir išlaidų apmokėjimą. Minėtos sutarties 2.9 punktas nustato, kad atsakovė turi užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) ASP paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip. Sutarties 2.19 punktu atsakovė įsipareigojo per ekspertizės pažymoje nurodytą terminą įvykdyti visus ekspertizės pažymoje nurodytus ieškovės pavedimus, o sutarties 2.20 punktu atsakovė įsipareigojo per ieškovės nurodytą terminą sumokėti baudą. Sutarties 5.3 punktas nustato, kad, jeigu atsakovė nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties 2.9 ir 2.14 punktuose numatytus įsipareigojimus (laikomus esminiais sutartiniais įsipareigojimais), ji moka 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą sutarties numatytais terminais į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punktu atsakovė įsipareigojo nereikalauti, kad apdraustasis papildomai mokėtų už reikiamus vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones (MPP) operacijai atlikti, jei stacionarinė paslauga teikiama PSDF biudžeto lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl baudos priteisimo, revizavo ieškovės paskirtos VšĮ KUL baudos pagrįstumą, faktines ir teisines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo atsakovės padarytus teisės aktų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pacientė D. J. savo lėšomis įgydama vaistus ir medicinines priemones, būtinas jos pagrindinei ligai gydyti, patyrė papildomas išlaidas. Pacientė papildomų išlaidų patirti neturėjo, nes gydėsi stacionare planine tvarka, kai ASP paslaugos, taip pat ir gydymui reikalingi vaistai bei MPP yra ir buvo apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų. Pacientė D. J. gydymosi stacionare laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2014-11-04 bei nuo 2014-12-29 iki 2014-12-30 savo iniciatyva nepasirinko brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų bei MPP, kaip tai numato Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, o savo lėšomis įsigijo vaistus ir MPP, kuriuos pacientei nemokamai privalėjo suteikti atsakovė VšĮ KUL, nes šie vaistai ir MPP buvo būtini pacientės pagrindinės ligos gydymui, be to, ir apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų. Kitaip tariant, pacientė papildomas išlaidas patyrė už visą kainą įsigydama vaistus ir MPP, kurie buvo būtini jos gydymui VšĮ KUL stacionare laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2014-11-04 bei nuo 2014-12-29 iki 2014-12-30, nors pacientė šių vaistų ir MPP savo lėšomis pirktis neprivalėjo. Tuo tarpu VšĮ KUL už pacientei suteiktą gydymą buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų pagal 2014 m. balandžio 2 d. sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pretenzijų ar kitų įrodymų, kad Klaipėdos TLK būtų nesumokėjusi už šiai pacientei suteiktas gydymo paslaugas, VšĮ KUL bylos nagrinėjimo metu nėra pateikusi. Tuo atveju, jeigu pacientė būtų pasirinkusi brangiau kainuojančius vaistus ar MPP, VšĮ KUL privalėjo užtikrinti pacientei galimybę sumokėti gydymo įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ir MPP kainų skirtumą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 5 d. pažeidimus, kadangi VšĮ KUL iš Klaipėdos TLK už pacientės gydymą lėšas gavo, tuo tarpu pati jokių išlaidų nepatyrė, kadangi pacientė D. J. vaistus ir medicinines priemones įsigijo savo lėšomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė, teikdama sveikatos gydymo paslaugas bei atlikdama operacijas, turi užtikrinti reikiamų ir būtinų vaistų turėjimą bei aprūpinti pacientus tinkamais vaistais ir MPP, o tai, jog atsakovė vaistus ir MPP įgyja viešo konkurso būdu, neatleidžia jos nuo pareigos turėti savo įstaigoje tokių vaistų ir MPP, kurie atitiktų pacientų būklę.Teisėjų kolegija negali pritarti apeliantės argumentui, jog neįmanoma taikyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 5 d. nuostatų, kadangi nėra jokių lydimųjų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų aktų, nurodančių, kaip tiksliai tai įvykdoma ir kaip įtraukiama į apskaitą. Tokiu savo argumentu apeliantė pripažįsta, kad ligoninėje Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 5 d. nuostatos nėra vykdomos, o pacientams nėra užtikrinama galimybė sveikatos priežiūros įstaigai sumokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ir MPP kainų skirtumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas. Tokiu atveju spręstina, kad atsakovė pati savo iniciatyva turi parengti vidaus standartus ar (ir) sveikatos priežiūros metodikas, kurių pagrindu galės įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 5 d. nuostatas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.