Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“ dėl įpareigojimo sudaryti notarinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad jis, t. y. kaip statutinis pareigūnas, Lietuvos Respublikos muitinėje tarnauja nuo 2000-10-09 ir nuo 2003 metų balandžio 30 dienos jis gyvena jam suteiktose tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, šiuo metu ieškovas šį butą nuomojasi iš atsakovo ir nekilnojamojo turto Vilniaus mieste ieškovas neturi. Ieškovas nurodė, jog vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2003, Nr. 48-2109) 12 str. 2 d. 4 p. bei LR Vyriausybės 2001-08-21 Nutarimu Nr. 10132 ,,Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, 2004-04-15 jis su prašymu kreipėsi į tuometinį Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos direktorių, prašydamas įsigyti šias nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 2005-02-23 ieškovas gavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos, t. y. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo komisijos pirmininkės, raštą Nr. 7B-42 ,,Dėl Jūsų 2004-04-15 prašymo“, kuriame buvo nurodyta, jog UAB ,,Liturta“ 2004-11-11 atliko nuomojamo tarnybinio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertinimą ir pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą, be to, šiame rašte buvo prašoma ieškovą susipažinti su minėta ataskaita ir raštu pareikšti apsisprendimą dėl nuomojamo tarnybinio buto privatizavimo iki 2005-03-10 (imtinai), tačiau šios ataskaitos dokumentai nėra išlikę. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2005-02-24 Tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-226 ,,Dėl atsakymo į Jūsų 2005-02-23 raštą Nr. 7B-42“ ieškovas pranešė, jog 2005-02-23 jis susipažino su UAB ,,Liturta“ pateikta nuomojamo tarnybinio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje turto vertės ataskaita ir ant turto vertės nustatymo ataskaitos jis padarė įrašą “susipažinau”, be to, nurodė ir datą - 2005-02-23 bei pasirašė ir šį dokumentą įteikė atgal atsakovui, tačiau ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, kadangi pirkimo - pardavimo sutartis tarp šalių notariškai nebuvo patvirtinta. Ieškovas pažymėjo, kad ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartis notariškai nebuvo patvirtinta tik dėl Muitinės departamento neveikimo, kadangi kitų kliūčių pabaigti šią privatizavimo procedūrą nebuvo, be to, muitinės departamentas nesiėmė jokių veiksmų sudaryti notarinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, todėl ieškovui nebuvo kur daugiau kreiptis. Aktyvūs Muitinės departamento veiksmai baigėsi, kai ieškovui buvo pranešta dėl ginčo buto įvertinimo, o ieškovas su tuo įvertinimu sutiko, be to, muitinės departamentas neįgyvendino teisių ir neatliko pareigų, t. y. nesikreipė į notarą bei neparengė ginčo buto pirkimo - pardavimo sutarties projekto, nors šias pareigas jis privalėjo atlikti tam, kad būtų užbaigta privatizavimo procedūra ir neužbaigus privatizavimo procedūros, šias patalpas iš Muitinės departamento perėmė atsakovas. Ieškovas nurodė, jog atsakovui buvo žinomas tas faktas, kad Muitinės departamentas yra pradėjęs šio buto privatizavimo procedūrą, kadangi 2017-05-16 raštu Nr. (15.17-21)SK4-5693 informavo ieškovą apie tai, jog atsakovas 2017-02-24 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A6-30(15.35-21) perėmė iš Muitinės kriminalinės tarnybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5 punkto nuostatomis, ieškovas buvo pagrįstai įsitikinęs, jog nuomos sutartis pasibaigs, kai šios patalpos bus parduotos ieškovui, be to, 2016-12-29 Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus Įsakymu taip pat yra patvirtinta ta aplinkybė, jog ieškovui tarnybinės patalpos yra suteikiamos iki jos bus parduodamos. Be to, 2017-05-16 susitarimu tarp ieškovo ir atsakovo buvo pakeisti 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 11.2, 11.3, 11.4, 24.1 punkų nuostatos, už kurių vykdymą tapo atsakingas nebe nuomotojas, o patsai nuomininkas, t. y. ieškovas, tokiu būdu panaikinus šiuos punktus patsai ieškovas tapo atsakingas už kapitalinį remontą, inžinerinės įrangos gedimų remontą bei periodiškai privalėjo prižiūrėti inžinerinę bei kitą įrangą. Šiuo metu atsakovo tinklapyje www.turtas.lt yra nurodyta, jog šios patalpos bus parduodamos aukciono būdu, todėl yra akivaizdu, kad atsakovas neketina užbaigti privatizavimo procedūros. Ieškovas taip pat nurodė, kad Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos į 2019-06-18 raštą dėl informacijos pateikimo atsakė, jog pateikti UAB ,,Liturta“ 2004-11-11 atlikto nuomojamo tarnybinio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertinimo ataskaitą galimybės neturi, kadangi yra pasibaigęs dokumentų saugojimo terminas, be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų skyrius taip pat negalėjo pateikti turto vertinimo ataskaitos, kadangi UAB „Liturta“ skyriui turto vertinimo ataskaitų už 2004 metus saugojimui neperdavė ir atsižvelgiant į tai, jog nėra išlikusių UAB „Liturta“ atlikto turto vertinimo dokumentų, tai buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos pateikimo dėl ginčo buto vidutinės rinkos vertės 2005 metais ir VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad šio buto vidutinė rinkos vertė 2005 metais buvo 16900 Eur sumai. Dublike ieškovas nurodė, jog atsakovas atsiliepime teigia, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR Vyriausybės 2015-02-11 Nutarimu Nr. 163 yra įtrauktas į viešame aukcione parduodamo Valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir tuo pagrindu 2017-02-24 atsakovas perdavimo - priėmimo aktu Nr. A6-30(15.35-21) perėmė iš Muitinės kriminalinės tarnybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas teigia, jog vienintelis būdas parduoti ginčo butą yra tik skelbti aukcioną, tačiau ieškovas pažymi, kad tai nereiškia, jog privatizavimo procedūra buvo nutraukta ar šiandienai kitaip yra pasibaigusi. Ieškovo nuomone, atsakovas negali buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduoti viešo aukciono būdu, kadangi atsakovas yra Muitinės kriminalinės tarnybos teisių ir pareigų perėmėjas, vadinasi atsakovui tenka vykdyti visas teises bei pareigas, priklaususias Muitinės kriminalinei tarnybai, t. y. tinkamai sudaryti, vykdyti sutartis bei užbaigti jų pagrindu vykstančias visas procedūras, be to, ši aplinkybė reiškia tai, kad atsakovas, būdamas teisių perėmėjas, privalo įgyvendinti pareigą, kuri teisių perdavimo metu priklausė Muitinės kriminalinei tarnybai - atsakovas privalo užbaigti ginčo buto privatizavimo procedūrą ir privalo sudaryti su ieškovu buto pirkimo - pardavimo sutartį, o ne siekti neteisėtu būdu šį butą parduoti viešo aukciono būdu. Ieškovas pažymėjo ir tai, jog jis pagrįstai tikėjosi, kad privatizavimo procedūra bus užbaigta, parduodant jam patalpas, tačiau 2019 metais paaiškėjo tai, jog atsakovas ketina parduoti ginčo butą aukciono būdu ir apie tai paskelbė savo interneto tinklapyje. Nepaisant to, kad ginčo butas LR Vyriausybės 2015-02-11 Nutarimu Nr. 163 yra įtrauktas į viešame aukcione parduodamo Valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, vadovaujantis 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5 punkto nuostatomis, ieškovas buvo pagrįstai įsitikinęs, jog nuomos sutartis pasibaigs, kai patalpos bus parduotos ieškovui, be to, 2016-12-29 Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus Įsakymu taip pat yra patvirtinama ta aplinkybė, kad ieškovui tarnybinės patalpos yra suteikiamos iki bus jos parduodamos. Be to, LR Vyriausybės 2001-08-21 Nutarimo Nr. 1013 4 punkto nuostatos numato, kad pirkimo - pardavimo sutartis yra sudaroma vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog ginčo buto privatizavimo procedūra bus užbaigta, o Muitinės kriminalinė tarnyba galutinai įtvirtins sutartį notarine tvarka. Be to, atsakovas vadovaujasi LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkto nuostatose įtvirtintu efektyvumo principu, kuris sako, jog sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, tačiau atsakovas neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovas, t. y. kaip statutinis pareigūnas, Lietuvos Respublikai tarnauja nuo 2000-10-09 ir nuo 2003 metų balandžio 30 dienos gyvena jam suteiktose ginčo tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu I. Kanto al. 24-2, Vilniuje ir šias patalpas jis išlaikė, mokėjo mokesčius, remontavo bei turėjo teisėtus lūkesčius, jog pradėta privatizavimo procedūra bus užbaigta. Be to, atsakovas cituoja teisės normas, kurios numato aukciono organizavimo tvarką, tačiau ieškovas šiuo klausimu nepasisako, kadangi šiuo atveju šios normos nėra taikomos dėl to, kad šie ginčo teisiniai santykiai susiklostė ne dėl aukciono organizavimo tvarkos, o dėl nebaigtos privatizavimo procedūros. Ieškovas pažymėjo, jog LR Vyriausybės 2001-08-21 Nutarime Nr. 1013 yra detalizuojamos privatizavimo nuostatos ir privatizavimo tvarka ir vadovaujantis šio Nutarimo 5 punkto nuostatomis, yra teigiama, kad prašymas privatizuoti savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas ir (ar) jų priklausinius yra pateikiamas raštu privatizavimą vykdančios institucijos vadovui, tokiu būdu ieškovas įvykdė visas pagal šio Nutarimo 5 punkto nuostatas kylančias pareigas, be to, 2004-04-15 pateikė prašymą ir nurodė visus reikalingus duomenis bei su atliktu buto vertinimu sutiko. Be to, ieškovas veikė aktyviai : Muitinės kriminalinės tarnybos vyr. inspektoriaus - juriskonsulto A. Kalesnyko jis teiravosi, kada bus baigta ginčo buto privatizavimo procedūra ir kadangi į šiuos klausimus nebuvo reaguota, tai privatizavimo procedūra nebuvo tinkamai formalizuota, o būtent – tik dėl atsakovo kaltės bei atsakovo neveikimo. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, jog vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2003-05-15 iki 2004-05-14) 12 str. 2 d. 4 p. nuostatomis, nebuvo nustatyta, jog patalpos tapo nebereikalingos ir nebuvo institucijų sprendimų dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos, kadangi Muitinės departamentas, gavęs 2004-04-15 ieškovo prašymą dėl buto privatizavimo, pradėjo privatizavimo procedūrą, todėl ieškovo nuomone Muitinės departamentas prieš pradėdamas privatizavimo procedūrą jau nustatė tai, jog ginčo patalpos tapo nebereikalingos, todėl ir priėmė sprendimą privatizuoti butą. Be to, atsakovo argumentai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir dokumentų, leidžiančių preziumuoti, jog Muitinės kriminalinė tarnyba būtų vengusi sudaryti ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartį, yra nepagrįsti. Ieškovas pažymėjo, kad Muitinės kriminalinė tarnyba turėjo informuoti ieškovą apie visas aplinkybes, galėjusias sutrukdyti įvykdyti buto pirkimo - pardavimo sutarties realizavimą, o neatskleidus reikšmingos informacijos bei ieškovo neįspėjus apie aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo reikalavimą, yra preziumuotini Muitinės kriminalinės tarnybos neteisėti veiksmai bei nesąžiningumas. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais apie tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog Muitinės kriminalinės tarnyba būtų vengusi ar atsisakiusi sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi ieškovas veikė aktyviai, t. y. pateikė prašymą bei patvirtino tai, kad jis sutinka privatizuoti ginčo butą nustatyta turto verte, be to, ir vėliau jis domėjosi apie privatizavimo procedūrą, tačiau jokio atsakymo negavo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai siekia, jog ginčo butas jam būtų parduotas už VĮ „Registrų centras“ nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, t. y. už 16 900 Eur sumą ir atsakovas taip pat nurodė, jog Valstybei priklausančio turto kaina privalo būti nustatyta tik pagal individualų vertinimą ir tai yra vienintelis turto vertės nustatymo būdas. Ieškovas nurodė, kad jis sutinka su tokiais argumentais su sąlyga, jeigu būtų išlikęs UAB „Liturta“ 2004-11-11 atliktas turto vertinimas, tačiau tokių dokumentų neišliko ir ieškovas dėjo visas pastangas juos surasti. LR CK 4.261 str. nuostatose yra įtvirtina taisyklė, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, o viešo registro duomenys nustatė ginčo buto vidutinę rinkos vertę, t. y. 16 900 Eur sumai, todėl atsižvelgiant į tai, jog nėra išlikusių minėto buto turto vertinimo ataskaitos dokumentų, o registre nurodyti nekilnojamojo turto duomenys yra laikytini teisingais, išsamiais bei pagrįstais, suteikiančiais teisę jais vadovautis, ieškovas šiais duomenimis ir vadovaujasi. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo - pardavimo sutartį su ieškovu, nustatant buto kainą pagal VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę rinkos vertę 16900 Eur sumai bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutinka. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis 2005 metais reglamentavo LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos (redakcija galiojusi nuo 2004-05-14 iki 2005-04-11) ir pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, valstybės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už kainą, LR Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ir galėjo būti parduodamos tarnybinės gyvenamosios patalpos – LR Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Be to, šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentavo LR Vyriausybės 2001-08-21 Nutarimu Nr. 1013 patvirtinta Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarka (redakcija galiojusi nuo 2004-02-13 iki 2005-12-22) ir šios tvarkos 3 punkto nuostatose yra nustatyta, jog sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo priima privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas ir sprendime turi būti nurodytas patalpų privatizavimo (pardavimo) teisinis pagrindas, privatizuojamų patalpų individualūs požymiai, adresas, pardavimo kaina bei įgaliojimas sudaryti ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį. Taigi, pagal nurodytą galiojusį teisinį reguliavimą, tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuotos (parduodamos), jeigu yra institucijos sprendimas dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos ir sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo, tačiau Muitinės departamente tokie sprendimai dėl tarnybinio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo priimti, todėl ir šio buto privatizavimo procedūra nebuvo ir negalėjo būti vykdoma. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog Valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo butą Muitinės departamentas nuomojo ieškovui, t. y. kaip tarnybines gyvenamąsias patalpas ir ieškovas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-03-25 Įsakymu Nr. 1P-88 nuo 2011-04-03 buvo perkeltas į Muitinės kriminalinę tarnybą, be to, Muitinės departamentas 2011-04-04 raštu Nr. (1 l.l)3B-2483 pasiūlė Muitinės kriminalinei tarnybai perimti ieškovo nuomotą butą valdyti patikėjimo teise ir Muitinės kriminalinė tarnyba 2011-04-06 raštu Nr. 3R-6.2-957 sutiko perimti patikėjimo teise valdyti ginčo butą. Be to, 2011-04-18 Tarnybinės gyvenamosios patalpos perdavimo - priėmimo aktu Nr. 7B-188 ieškovas perdavė jo nuomotą ginčo butą Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas jį priėmė ir Muitinės departamento generalinis direktorius 2011-04-19 Įsakymu Nr. 1B-218 panaikino ginčo buto tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir sprendimo perduoti gyvenamąsias patalpas Muitinės kriminalinei tarnybai projektą teisės aktų nustatyta tvarka pateikė derinti LR Aplinkos bei LR Finansų ministerijoms ir gavus minėtų ministerijų pritarimą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-05-27 Įsakymu Nr. 1B-301 buvo priimtas sprendimas perduoti Muitinės kriminalinei tarnybai patikėjimo teise valdyti butą, esantį adresu I(duomenys neskelbtini), Vilnije ir šis ginčo butas Muitinės kriminalinei tarnybai buvo perduotas 2011-05-30 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 11/05-11. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad nurodytos faktinės aplinkybės (t. y. tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuoma ieškovui, nuomojamų patalpų gražinimas Muitinės departamentui, Muitinės departamento sprendimas perduoti gyvenamąsias patalpas kitam juridiniam asmeniui Muitinės kriminalinei tarnybai) patvirtina tai, jog Muitinės departamentas nebuvo priėmęs sprendimo privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl Muitinės departamentas ir nevykdė jokios privatizavimo procedūros su ieškovu. Be to, ieškovo laisvanoriški veiksmai, t. y. tokie kaip - tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas, buto gražinimas Muitinės departamentui, perėjimas dirbti į kitą tarnybą ir naujos tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas su kitu juridiniu asmeniu, nurodo tai, jog ieškovas gerai žinojo tą aplinkybę, kad nevyksta jokia ginčo buto privatizavimo procedūra. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovo įstatymų nuostatų pagrindu atsiradusi teisė nebuvo įgyvendinta dėl nesąžiningo Muitinės departamento neveikimo, kadangi Muitinės departamentas ginčo butą perdavė ne atsakovui, o Muitinės kriminalinei tarnybai 2011-05-30. Be to, ieškovas nenurodė tų aplinkybių, t. y. kuom pasireiškė Muitinės departamento nesąžiningumas bei nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to, ieškovas šiuo atveju jokių teisėtų lūkesčių privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis neįgijo bei negalėjo įgyti, kadangi sutinkamai su LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, diskrecijos teisė parduoti tarnybines gyvenamąsias patalpas, panaikinti patalpų tarnybinį statusą ir išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos priklausė institucijoms, kurios valdė valstybės turtą patikėjimo teise, be to, Muitinės departamentas nebuvo priėmęs sprendimo privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, panaikinti patalpų tarnybinį statusą ir išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Trečiasis asmuo prašė teismo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Iš 2010-12-15 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 11B-257 turinio nustatyta, jog ieškovui iki 2013-12-31 (imtinai) buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 2011-04-18 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 7B-188 šis butas buvo perduotas ieškovui. Iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-04-19 Įsakymo Nr. 1B-218 turinio nustatyta, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarnybinio buto statusas buvo panaikintas. Iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-05-27 Įsakymo Nr. 1B-301 turinio taip pat nustatyta, kad minėtas butas buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Muitinės kriminalinei tarnybai. Iš 2017-02-24 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto Nr. A6-30(15.35-21) turinio nustatyta, jog minėtas butas yra perduotas turto patikėjimo teise valdyti atsakovui. Iš 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 6R-36 turinio nustatyta, kad minėtas butas buvo išnuomotas ieškovui nuo 2016-12-30 iki butas bus parduotas, be to, 2017-05-16 Susitarimu Nr. (46-21) S4-102 dėl nuomos sutarties pakeitimo buvo pakeistas nuomotojas į atsakovą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog ieškovas 2004-04-15 Muitinės departamento dirketoriui pateikė prašymą dėl nuomojamų gyvenamųjų patalų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigyjimo lengvatinėmis sąlygomis. Iš Muitinės departamento 2005-02-23 rašto Nr. 7B-42 turinio nustatyta, jog jame yra nurodyta, kad Muitinės departamentas atliko minėto nekilnojamojo turto vertinimą ir pateikė ieškovui ataskaitą, be to, ieškovas 2005-02-24 Tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-226 sutiko su minėta vertinimo ataskaita bei išreiškė norą privatizuoti ginčo butą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2011-04-18 ieškovas pateikė Muitiniės kriminalinės tarnybos direktoriui prašymą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo. Iš Muitinės departamento 2019-03-29 rašto turinio Nr. 3B-2770 nustatyta, kad Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos patikėjimo teise valdomos ir valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos yra perduotos patikėjimo teise valdyti naudoti ir disponuoti atsakovui, be to, Muitinės departamentas pažymėjo, jog naujai sudaryti butų fondo nenumato.

Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, jog ieškovas visgi neįrodė tų aplinkybių, kurios pilnai pagrįstų ieškovo reiškiamus ieškininius reikalavimus (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina tai, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis 2005 metais reglamentavo LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos (redakcija galiojusi nuo 2004-05-14 iki 2005-04-11) ir pagal šio įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatas, valstybės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už kainą, LR Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ir galėjo būti parduodamos tarnybinės gyvenamosios patalpos – LR Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Be to, šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentavo ir LR Vyriausybės 2001-08-21 Nutarimu Nr. 1013 patvirtinta Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarka (redakcija galiojusi nuo 2004-02-13 iki 2005-12-22) ir šios tvarkos 3 p. nuostatose yra nustatyta, jog sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo priima privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas ir sprendime turi būti nurodytas patalpų privatizavimo (pardavimo) teisinis pagrindas, privatizuojamų patalpų individualūs požymiai, adresas, pardavimo kaina bei įgaliojimas sudaryti ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį. Taigi, pagal nurodytą galiojusį teisinį reguliavimą, tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuotos (parduodamos), jeigu yra institucijos sprendimas dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos ir sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo.

Ieškovas nurodė, kad jis laiku bei nustatyta tvarka atliko tik nuo jo pirklausančius visus veiksmus, reikaligus tinkamai privatizuoti ginčo butą. Atsakovas bei tretysis asmuo nurodė, jog tokie tinkami veiksmai, kurių teisiniu pagrindu būtų galima privatizuoti ginčo butą, nebuvo atlikti nei iš ieškovo pusės, nei iš trečiojo asmens pusės, t. y. privatizavimo procesas net nebuvo tinkamai bei pagal įgaliojimus pradėtas, kadangi Muitinės departamente jokie sprendimai dėl tarnybinio ginčo buto privatizavimo nebuvo priimti, todėl ir šio buto privatizavimo procedūra nebuvo bei negalėjo būti vykdoma.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo butą Muitinės departamentas nuomojo ieškovui, t. y. kaip tarnybines gyvenamąsias patalpas ir ieškovas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-03-25 Įsakymu Nr. 1P-88 nuo 2011-04-03 buvo perkeltas į Muitinės kriminalinę tarnybą, be to, Muitinės departamentas 2011-04-04 raštu Nr. (1 l.l)3B-2483 pasiūlė Muitinės kriminalinei tarnybai perimti ieškovo nuomotą butą valdyti patikėjimo teise ir Muitinės kriminalinė tarnyba 2011-04-06 raštu Nr. 3R-6.2-957 sutiko perimti patikėjimo teise valdyti ginčo butą. Be to, 2011-04-18 Tarnybinės gyvenamosios patalpos perdavimo - priėmimo aktu Nr. 7B-188 ieškovas perdavė jo nuomotą ginčo butą Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas jį priėmė ir Muitinės departamento generalinis direktorius 2011-04-19 Įsakymu Nr. 1B-218 panaikino ginčo buto tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir sprendimo perduoti gyvenamąsias patalpas Muitinės kriminalinei tarnybai projektą teisės aktų nustatyta tvarka pateikė derinti LR Aplinkos bei LR Finansų ministerijoms ir gavus minėtų ministerijų pritarimą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-05-27 Įsakymu Nr. 1B-301 buvo priimtas sprendimas perduoti Muitinės kriminalinei tarnybai patikėjimo teise valdyti ginčo butą ir šis ginčo butas Muitinės kriminalinei tarnybai buvo perduotas 2011-05-30 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 11/05-11. Teismas pilnai sutinka su trečiojo asmens argumentais apie tai, kad nurodytos faktinės aplinkybės (t. y. tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuoma ieškovui, nuomojamų patalpų gražinimas Muitinės departamentui, Muitinės departamento sprendimas perduoti gyvenamąsias patalpas kitam juridiniam asmeniui Muitinės kriminalinei tarnybai) patvirtina tai, jog Muitinės departamentas nebuvo priėmęs sprendimo privatizuoti ginčo butą, todėl Muitinės departamentas ir nevykdė jokios privatizavimo procedūros su ieškovu. Be to, ieškovo laisvanoriški veiksmai, t. y. tokie kaip - tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas, buto gražinimas Muitinės departamentui, perėjimas dirbti į kitą tarnybą ir naujos tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas su kitu juridiniu asmeniu, nurodo tai, jog ieškovas gerai žinojo tą aplinkybę, kad nevyksta jokia ginčo buto privatizavimo procedūra, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovo įstatymų nuostatų pagrindu atsiradusi privatizavimo teisė nebuvo įgyvendinta dėl nesąžiningo Muitinės departamento neveikimo, kadangi Muitinės departamentas ginčo butą perdavė ne atsakovui, o Muitinės kriminalinei tarnybai 2011-05-30. Teismas daro išvadą, kad ieškovas šioje civilinėje byloje neįrodė tų aplinkybių, t. y. kuom pasireiškė Muitinės departamento nesąžiningumas, bei nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas šiuo atveju jokių teisėtų lūkesčių privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis neįgijo bei negalėjo įgyti, kadangi sutinkamai su LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatomis, diskrecijos teisė parduoti tarnybines gyvenamąsias patalpas, panaikinti patalpų tarnybinį statusą ir išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos priklausė institucijoms, kurios valdė valstybės turtą patikėjimo teise, be to, Muitinės departamentas nebuvo priėmęs sprendimo privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, panaikinti patalpų tarnybinį statusą bei išbraukti jį iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad 2016-12-29 Muitinės kriminalinė tarnyba ir ieškovas sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 6R-36, kuria ieškovui buvo išnuomotas 35,50 kv. m. bendrojo ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir LR Vyriausybės 2015-02-11 Nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ 14.7.1 papunkčio nuostatomis šis ieškovo nuomojamas ginčo butas yra įtrauktas į parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, be to, atsakovas, vadovaujantis 2017-02-24 valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo - priėmimo aktu Nr. A6-30(15,35-21) perėmė iš Muitinės kriminalinės tarnybos šias ginčo patalpas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat matyti, kad atsakovas jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris yra įtrauktas į parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, turi pareigą parduoti teisės aktų nustatyta tvarka ir tas faktas, jog atsakovas perėmė patikėjimo teise valdyti ginčo butą yra išviešintas Nekilnojamojo turto registre bei šalys 2017-05-16 yra pasirašiusios ir susitarimą dėl 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 6R-36 pakeitimo. Be to, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai nustato LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau - Disponavimo įstatymas). Atsakovas nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovas siekia, jog atsakovas tiesiogiai su ieškovu (t. y. be viešojo aukciono) sudarytų ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje, kad toksai ieškovo ieškininis reikalavimas yra realiai neįgyvendinamas, kadangi valstybei priklausantis turtas negali būti parduodamas, nesilaikant Disponavimo įstatyme nustatytos tvarkos arba kokiomis nors kitomis lengvatinėmis sąlygomis ir šiomis galiojančiomis nuostatomis valstybės nekilnojamąjį turtą parduoti viešo aukciono būdu paaiškinama tuo, kad toksai būdas leidžia varžytis dėl turto neribotam dalyvių skaičiui ir parduoti valstybės turtą didžiausią kainą pasiūliusiam viešojo aukciono dalyviui (Disponavimo įstatymo 21 str. 1, 5-6 d. d.), tuo užtikrinant disponavimo viešąja nuosavybe principų, įtvirtintų Disponavimo įstatymo 9 str. nuostatose, įgyvendinimą, todėl darytina išvada, jog tokiu būdu ieškovo ieškininis reikalavimas dėl atsakovo tiesioginio (t. y. be viešojo konkurso) su ieškovu sudarymo pirkimo - pardavimo sutarties iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir šiuo atveju toksai ieškininio reikalavimo patenkinimas teisine prasme yra negalimas. Be to, teismas taip pat pilnai sutinka su atsakovo argumentais ir šioje dalyje, kad ieškovo ieškininis reikalavimas sudaryti tiesiogiai su atsakovu pirkimo - pardavimo sutartį negali sukurti naujo valstybei (savivaldybei) priklausančio turto pardavimo būdo, kuris iš esmės neatitinka Disponavimo įstatymo nuostatose nustatytos tvarkos, kadangi ginčo butas yra įtrauktas į LR Vyriausybės 2015-02-11 Nutarimu Nr. 163 patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, o tai reiškia, jog šio turto savininko - valstybės teises įgyvendinanti LR Vyriausybė priėmė sprendimą dėl šio turto pardavimo viešo aukciono būdu ir atsakovas turi pareigą organizuoti bei vykdyti minėto turto viešąjį aukcioną, be to, jokie galiojantys teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės sudaryti valstybei nuosavybės teise priklausančių butų pirkimo - pardavimo sutarčių lengvatine tvarka, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Atsakovas nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai siekia, jog ginčo butas jam būtų parduotas už VĮ „Registrų centras“ nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, t. y. 16 900 Eur sumą, be to, šioje civilinėje byloje yra nepateikta ir ginčo turto vertinimo ataskaita, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų, siekiant privatizuoti ginčo turtą ir nesant turto vertinimo ataskaitos yra akivaizdu, jog ginčo buto negalima privatizuoti bei jo vertė negali būti nustatyta tik remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis. Be to, teisė privatizuoti butus atsiranda tik įstatymų nustatyta tvarka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuota, jog asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė ir ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu (LAT 2006-04-10 nutartis Nr. 3K-3-261/2006 ; LAT 2009-12-08 nutartis Nr. 3K-3-548/2009). Be to, valstybės turto privatizavimas yra specialus privačios nuosavybės atsiradimo pagrindas ir šios nuosavybės įgijimo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2003-05-15 iki 2004-05-14) 4 skirsnio nuostatose yra nustatyta viena iš apsirūpinimo būstu paramos asmenims formų – tai savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatose nustatytų sąlygų buvimas suteikia teisę nuomininkui privatizuoti gyvenamas patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Teismas pilnai sutinka su atsakovo aukščiau nurodytais argumentais ir su tuo argumentu, jog šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad Muitinės kriminalinei tarnybai ginčo patalpos buvo nereikalingos 2003 metais, be to, taip pat nėra ir priimta jokių minėtos institucijos sprendimų dėl patalpos tarnybinio statuso panaikinimo bei išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos, ir tokių rašytinių įrodymų šalys į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tą aplinkybę, kad su ieškovu dar kartą buvo sudaryta 2016-12-29 Tarnybinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 6R-36, tokiu būdu darytina išvada, jog ginčo butas nuo pat 2003 metų išsaugojo tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir šis statusas niekada nebuvo panaikintas, be to, ginčo butas visuomet buvo reikalingas Muitinės kriminalinei tarnybai (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, kad šiuo šalių ginčo atveju nėra visų būtinųjų buto privatizavimo sąlygų, įtvirtintų LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatose, todėl ieškovas šiuo atveju negali įsigyti ginčo buto lengvatine tvarka, be to, galiojant minėto įstatymo nuostatoms neatsirado teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo, kadangi ginčo butas visą laikotarpį turėjo tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir šis statusas niekada nebuvo panaikintas, be to, šioje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad Muitinės kriminalinei tarnybai minėtos patalpos buvo nereikalingos, tokiu būdu ginčo butas negalėjo būti privatizavimo objektu, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo ieškovui įgyti teisę privatizuoti šį ginčo butą.

Teismas taip pat pilnai sutinka ir su šiais atsakovo argumentais, kad ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, jog Muitinės kriminalinė tarnyba būtų vengusi ar atsisakiusi sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, kad jis raštu ar žodžiu būtų pareikalavęs pardavėjo sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį ar prašęs ginčo butą išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos ir taip įgyti nuosavybės teisę į turtą, todėl tokiu būdu nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadai, jog privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta tik dėl Muitinės kriminalinės tarnybos kaltės (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina ir tai, kad su ieškovu dar kartą buvo sudaryta nauja 2016-12-29 Tarnybinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 6R-36, todėl darytina išvada, jog patsai ieškovas, nereikalaudamas Muitinės kriminalinės tarnybos sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį, o sudarydamas naują Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tokiu būdu patvirtino savo siekį tęsti tik nuomos santykius, o ne privatizuoti (nuosavybės teise įsigyti) ginčo butą. Be to, pasibaigus 2003-04-30 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, ieškovas prarado teisę ginčo butą įsigyti lengvatine tvarka, o ieškovui sudarius naują 2016-12-29 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 6R-36 galiojantys teisės aktai (LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2017-11-01) jau nenumatė teisės įsigyti tarnybines gyvenamąsias patalpas asmenims nuosavybės teise.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovas šiuo atveju neįrodė savo ieškininių reikalavimų tiek teisinio, tiek faktinio pagrindo bei savo ieškininių reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai nėra išieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes jos neviršija minimalios įsakyme numatytos 5,00 EUR sumos.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.