Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. E. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pernai lapkričio mėnesį dirbo kieme su K., kuris pas jį dirbo. Atvažiavo su mašina, jis (V. E.) prie mašinos priėjo, paklausė „ar nereikia vartų“, atsakė „kokių“, sakė „kur įstatyti prie garažų“. Dirbo su K. R., K. R. dirbo pas jį, jis darbininkas, yra jį įdarbinęs oficialiai. Atvažiavo su sidabrinės spalvos „Opel Zafyra“. To žmogaus, kuris atvažiavo, nepažįsta. Priėjo prie mašinos, klausė „ar nereikia tau vartų“. Sakė „kokių“. Sakė „prie garažų yra pritvirtinti“. Sakė „tai paimsiu“. Sakė „tau pravers prie ūkio“. Buvo atvažiavęs kažkur pernai lapkričio mėn. Iš karto vartų neėmė. Keitė savo kiemo vartus, keitė į naujus, stumdomus. Visą kiemą, metalą su K. tvarkė, surinko į krūvas, sakė, kad atidavė ir šituos paims. Sausio mėnesį tvarkė savo metalą. Tas, kuris atidavė vartus, jo nėra matęs, pirmą kartą matė. Nieko daug ir nesidomėjo, ar jo, ar ne jo vartai. Jeigu jis nepaims, būtų kitas paėmęs, būtų kitam pasiūlęs. Jokių dokumentų jis nepateikė. Atvažiavęs į kiemą, vis tiek ne telefonu pasakė. Kodėl jis pas jį atvažiavo nežino. Šalia gyvena ir pasiūlė. Pinigų, nieko jis neprašė. Sakė „gali pasiimti“, bet ar jis pajuokavo, ar rimtai sakė negali pasakyti. Jis atvažiavo pas jį (V. E.) tik dėl vartų. Šalia garažų tame kieme jis ir gyvena. Patikėjo, kad jam atidavė garažų vartus. Atvažiavo, pasakė pasiimk, tai ir pasiėmė. Gal ne jam vienam siūlė, nežino, reikėtų kaimynų pasiklausti. Kai kuriuos asmenis, kurie turi garažus, pažįsta. Jam atidavė vartus lapkričio mėn., o juos paėmė sausio mėn. Pažįsta S., kuris ten turi garažą. Kitus žino tik iš matymo. Tas asmuo nebuvo iš tų, kuriuos žinojo iš matymo. Nesugalvojo paklausti tų asmenų, kurie turi garažus, ar galima pasiimti vartus. Su „Zafyra“ ten važinėjasi ne vienas. Kodėl nėjo vartų pasiimti tą pačią dieną – jis kieme tvarkėsi, planavo keisti vartus, sakė jeigu niekam nereikalingi, niekas nepaims, paims tuo pačiu, nes savo kiemą, savo metalus tvarkė ir sakė tuo pačiu tuos paims ir išveš. Nuėjo su K. sausio 25 d. ar 26 d., galėjo būti, kad sausio 19 d. Nuėjo pažiūrėti vartų, kaip juos iškelti ir parsigabenti. Vartai buvo jo ūgio ir ilgi, kokie 3-4 metrai. Kokio jie aukščio pasakyti negali. Vartų su rankomis nepanešė, partempė su mašina. Nuėjo pasižiūrėti dviese. Ar tamsu, ar šviesu buvo nepamena, bet dar tamsu nebuvo. Buvo po pietų. Apsižiūrėję nusprendė iškelti su dankratu ir parsitempti. Grįžo, susirado mašininį dankratą ir iškėlė. Iškėlė ir paskui atvažiavo su mašina. Gal 3 val., 4 val., gal 5 val. buvo, kažkur tame tarpe. Iš karto kai iškėlė ir atvažiavo su mašina. Buvo prietema, bet tiksliai nepamena. Tuo metu garažuose žmonių nebuvo. Vartus iškėlė, atvažiavo su mašina ir parsitempė. Ar iš karto su dankratu atvažiavo su mašina – to neprisimena. Virvę prisirišo ant mašinos kablio ir partempė namo. Galvojo, kad jam vartai tiks tvarte prie karvių padaryti pertvaras, bet jie buvo jam per dideli. Vartus supjaustė ryte ir su visais metalais į krūvą sumetė. Visus metalus buvo susirinkęs, o tie vartai buvo paskutiniai, tai tuo pačiu ir išvežė susikrovęs į priekabą. Vežė kartu su K. R.. Kai buvo atvažiavę tuos vartus pasiūlyti, jis buvo, bet jis negirdėjo. Ryte jis atėjo, apsišėrė gyvulius, vartus supjaustė ir sudėjo į priekabą. Pjaustė K. R.. Jis nepjaustė. Kelias valandas tetruko, tad davė 5 eurus, nupirko cigarečių ir alaus bambalį. Nuvežė į metalo supirktuvę V. g. Ten supjaustyti vartai buvo kartu su jo kiemo vartais ir J. K., ir dar visokių ten metalų buvo, ne vien tas. Viską surinko iš kiemo. Nuvežė iš ryto, prieš pietus. Supjaustė greitai, gal pusę valandos, gal valandą. Už visą bendrą metalą gavo 52 eurus. Už metalą moka 16 centų. Jeigu tas žmogus nebūtų pasiūlęs, nebūtų ėmęs. Tyčia tikrai nevogė. Laukė iki sausio mėnesio kol kas paims, žiūri niekas nepaėmė, nes galvojo gal dar kam pasiūlė. Su J. K. ieškiniu nesutinka. Su N.ieškiniu nesutinka. Gali vartus atstatyti, naujus nupirkti. Jeigu čia jį pakišo, kaltina nebūtais dalykais, jam žemintis, prieš kaimynus gėda. Su ieškiniais nesutinka. Jis ūkininkauja, supirkinėja gyvulius. Mėnesinės pajamos apie 500-1000 eurų. Yra vienišas, gyvena su broliu, mažamečių vaikų neturi. Antros vartų dalies neėmė, nes neiškėlė, o ir kai nuvežė metalą prisistatė policija. Kėlė tą antrą dalį tą patį vakarą. Tiksliai kada buvo pasiūlyti vartai nepamena. „Nedeėjo“, kad reikia nueiti pasiklausti ar paskambinti pasiteirauti dėl vartų. Kai jam pasiūlė vartus, jis ir turėjo omenyje, kad jam jie yra jau atiduoti. Tą žmogų, kuris atidavė, mieste yra matęs, bet garažuose ne. Su R. lapkričio mėn. kieme keitė savo vartus. Vartus statė sausį, o išardė lapkritį ar gruodį. Kai ardė, kieme dirbo tada jis į kiemą privažiavo ir pasiūlė vartus. Jis neišlipo, langą atsidarė, ir sakė „ar tau nereikia vartų“. Klausė kur tie vartai. Sakė „čia už kampo“. Tuos vartus jam už dyką atidavė, kad būtų pirkęs, būtų pasižiūrėjęs. Turi profesinį išsilavinimą. Suvokė savo žodžių, veiksmų esmę.

Nukentėjusysis J. K. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas. Yra bendrasavininkis pavogtų vartų. Jo garažas yra adresu (duomenys neskelbtini) Dviem garažams su mama D. K. yra bendrasavininkai, o vieno garažo savininkas yra tik jis. Garažų numerių pasakyti negali. Viso yra trys jų garažai. Kaimynas paskambino, pasakė, kad dingo vartai. Kai kaimynas paskambino galėjo būti sausio 20 d. Jis pats nematė. Paskambino kaimynas to garažo, prie kurio garažo sienos yra pritvirtinti tie vartai. Atvažiavo, buvo tempimo žymės, kaip ir aišku, kur tie vartai yra. Kai atvažiavo buvo apie 14-15 val. Vartai buvo įvažiavus į garažų masyvą. Vartai yra dideli. Jų aukštis 2,5 metro ant 5 metrų vienas fragmentas, kitas – 2,5 metro ant 2,5 metrų. Vartai darinėjasi iš abiejų pusių. Paimta didžioji pusė. Vartai buvo pritvirtinti prie garažo sienos. Atsidaro abi vartų pusės. Vartai buvo atidaryti. Pamatė, kad nėra didesnės dalies vartų. Išsikvietė policiją, atvažiavo ir aiškiai buvo matyti tempimo žymės iki kur buvo nutempta. Ėjo kartu su policija. Nuėjo į kaimynystę, kiek metrų nežino. „Kavota“ buvo pas jį garaže. Tempimas buvo kokie 200 metrų. Važiavo ieškoti su policija. Paėmė pirminę apklausą. Išvažiavo į vietinius laužynus, apvažiavo ir rado. Pagal tempimo žymes nuėjo iki kaltinamojo V. E. garažo. Žinojo jį ir iki to įvykio, jį pažįsta, nes ten netoli yra jo tėviškė. Vartai buvo nutempti pas V. E. į namus. Užėjo pas jį į namus. Jo namuose nerado ir vartų nerado, jau buvo išvežti. Vartus supjaustė ir išvežė, nes kur tokį gabalą dėti. Kelmėje nėra daug supirktuvių, nuvažiavo ir rado. Ką ten dirbantis žmogus papasakojo nežino, policija apklausė, apklausoje nedalyvavo, negali pasakyti. Jis laukė lauke, o asmenį apklausinėjo mašinoje. Jo (J. K.) tėvas viską organizavo, visą statymą, pagaminimą. Kas mokėjo pinigus pasakyti negali, neatsimena. Su visais kalbasi, vartus statė apie 2000 m. Atsimena, kad paskui dar 3-4 metus stovėjo pastatyti garaže, nebuvo dar tada pritvirtinti. Jau virš 20 metų kaip jie pagaminti. Buvo metaliniai vartai, nenusidėvėję, nenudaužyti, nesulankstyti, nudažyti. Preliminari vartų vertė 1000 eurų. Paskui tyrėja davė užduotį įvertinti kiek kainuotų jų atstatymas. Civiliniame ieškinyje nurodė vartų atstatymo kainą. Žala 1000 eurų, niekas pigiau nedaro. Važiavo į įmonę ir klausė kiek kainuos medžiagos, darbas, atvežimas, pastatymas. 350 eurų yra vartų likutinė vertė to, kas jau išvažiavo į metalo laužą. O atstatymas apie 1000 eurų. Sąmatą yra pridėjęs prie civilinio ieškinio. Tėvas yra miręs. Turto paveldėtojas yra jis su mama. Tame masyve iš viso yra berods 24 garažai. Dalis garažų yra apleisti, nenaudojami. Jo tėvas irgi buvo J.. Tėvas ir kaltinamasis iš matymo gal ir buvo pažįstami. Tokios kalbos, kad tėvas atidavė vartus tikrai nebuvo. Tėvas pusę metų sirgo, buvo ligoninėje. Atiduoti vartų jokiais būdais negalėjo. Apie 2000-2003 m. vartai buvo pastatyti. Paskutinį kartą vartus iki to įvykio matė sausį, nes jeigu 20 d. pavogė, tai pirmadienį atvažiavo į įvykį, o penktadienį buvo atvažiavęs, tai 17 d. paskutinį kartą matė. Iš garažų bendrijos, kad kažkas galėtų atiduoti vartus tikrai nemano. Iš to masyvo „Opel Zafyros“ niekas neturi. Dar yra netvertos teritorijos, tai ten yra kas turi „Opel Zafyrų“. Nurodytas E. S. nėra susijęs su vartais, jo garažas yra jau atviroje teritorijoje. Pro kitą pusę išvažiuoti iš jų garažų masyvo negalima. Įvažiuoji ir paskui yra akligatvis. O tiesiai galima vaikščioti „kiaurai“. E. S. turi garažą tiesiojoje, o jo yra posūkyje ir jau yra užtverta. Iš to masyvo „Opel Zafyros“ sidabrinės spalvos neturi. Tą „Opel Zafyrą“ nurodė kaltinamasis. Atsekė, kad šitas žmogus (E. S.) turi tokią mašiną, o daugiau niekas. Ieškinį palaikė, prašė priteisti. Ieškinys – vartų atstatymas ir patirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. 300 eurų neturtinė žala – tėvas statė tuos vartus ir jam yra nemalonu dabar kalbėti apie tėvą, visą laiką apklausoje išerzina, tai moralinė žala. Vartuose buvo rakinama spyna. Dieną kas atvažiuoja atsidaro, o vakarop dažniausiai vartai būdavo uždaromi. Spyna pakabinama. Raktai buvo išdalinti visiems garažų naudotojams. Šiuo metu raktų būklės pasakyti negali. Visi už vartų esantys garažų savininkai turėjo raktus. Nuo tos vietos, kur gyvena V. E., ar matosi tie jų vartai – jam per langą nesimato, o iš kiemo matosi, nes jo sklypą „gula“ vien tik garažai. Šalia V. E. dar yra gyvenamųjų namų, jų yra dar du. Dėl to ar yra matęs V. vaikštantį po jų garažų bendriją pasakyti negali. Netoli tų garažų yra jo tėviškė – tai V. E. žino iš vaikystės. Po to su V. kalbėjo, klausė kam paėmė tuos vartus, atsakymas buvo „man atidavė“, o kas – „gali paskambinti“. Vartai buvo nesurūdiję, tvarkingi, nudažyti, neapleisti. Pasilieka prie tos pačios ieškinio sumos, nes vartus atstatyti reikia, nuvertėjo visų turtas, tuo tarpu ir jo, ir netiesioginės išlaidos – kuras, važinėjimas, laiko gaišimas, specialisto ieškojimas, tuo metu negalėjo dirbti savo darbų, buvo atostogose. Neturtinės žalos prašo, nes savaitę laiko važinėjo į Kelmę pas tyrėją, važiuodavo surinkti papildomą medžiagą, pas specialistą, reikėjo apvažiuoti parduotuves, tuo metu buvo atostogose, negalėjo atlikti savo darbų, turėjo papildomai pasisamdyti žmogų – tai yra netiesioginės išlaidos, susijusios su vartais. Dėl neturtinės žalos – tėvas buvo ką tik miręs, reikėjo apklausose kalbėti apie tėvą, buvo nemalonu. Pasilieka prie to pačio savo ieškinio. Ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji D. K. teisme parodė, kad visą tą įvykį sužinojo, nes gruodžio mėn. mirė vyras ir tėvas J. K.. Jis mirė (duomenys neskelbtini). Kol vyras buvo gyvas, jis ten buvo autoritetas, iniciatorius. Vyras ten turėjo 4 garažus. Vieną pardavė. Garažai buvo (duomenys neskelbtini). Dabar jiems liko trys garažai. Vieną garažą pardavė kai tvarkė palikimą po mirties. Dėl vartų ji mažai ką ir žino. Žino, kad jie buvo, kad buvo dideli, rudi, nudažyti. Vyras kažkaip jai nepasakojo kas tuos vartus įmontavo, vyriškų dalykų nelabai ir domėjosi. Vyras buvo vartų iniciatorius. Yra sakęs, kad stato vartus, kad niekas neįeitų, kad niekas be reikalo nesivažinėtų. Ji tik gali spėlioti, kas mokėjo už vartus. Gali tik pasakyti, kad turbūt visi garažų savininkai buvo susidėję. Kelintais metais viskas buvo tikslios datos pasakyti negali, bet labai seniai. Galėjo būti tai apie 2003 m. Vyras sirgo apie pusę metų. Tuo metu kai sirgo į garažą jis yra nuėjęs, nuvažiavęs, nes vieną garažą sutarė parduoti, būsimas savininkas davė rankpinigius – tai buvo kokį lapkričio mėnesį. Būsimasis savininkas jį nusivežė prie garažo ir jis parodė tą vieną garažą. O daugiau jis nebuvo. Anksčiau dažnai jis būdavo garažuose, virindavo. Kai sirgo mašinos jis nebevairavo, nebegalėjo. Jokiu būdu vyras vartų atiduoti negalėjo. Jis yra mėgėjas kaupti. Nuo jo vieno tai nepriklausė, nes vartai buvo visos bendrijos. Jis buvęs policininkas. Kai dingo K., dingo ir tie vartai. Visą tą įvykį sužinojo iš sūnaus, nes sūnui kažkas paskambino, pasakė, kad dingo vartai, jis išvažiavo ir kai grįžo viską papasakojo. Paveldėtoja yra ji ir sūnaus. Ji nereiškia ieškinio, nes sūnus viską tvarko, jis atstovauja. Ji atėjo kaip tik bendrasavininkė. Vartų atiduoti jokiu būdu negalėjo. Vartus matė. Geri tie vartai, rudi, aukšti, dideli, nudažyti. Kai tekdavo nuvažiuoti dieną būdavo atidaryti į šonus.

Nukentėjusioji R. J. teisme parodė, kad žino, kad yra pakviesta kaip nukentėjusioji. Ji tą dalyką sužinojo, kad vartai buvo pavogti, iš policijos. Buvo pavogti jų garažų bendrijos vartai. Tie vartai buvo įvažiuoti į jų garažus. Garažų ten yra daug. Vartai yra (duomenys neskelbtini). Garažų teritorija yra aptverta ir uždaroma vartais. Anksčiau vartai buvo rakinami, kurį laiką jau neberakinami. Vartai buvo jau atidaryti. Vartus buvo galima uždaryti. Ji garažą įsigijo 2003 m. Ar jau tada tie vartai buvo nepamena, bet tie vartai tikrai jau seniai yra. Dėl to kas rūpinosi vartų įrengimu nežino. Dėjosi finansiškai vartų įrengimui, bet po kiek – neatsimena, nes jau seni laikai. Vartai buvo jos ūgio ir iš dviejų dalių. Ar vartai buvo didesni už ją nežino. Turi vieną garažą. Ten tų garažų numerių nėra, gal jie ir yra, bet nėra užrašyta, dokumentuose gal ir būtų. Kad vartai dingo sužinojo, kai ją į apklausą pakvietė policijos pareigūnai. Ten garaže mašinos nelaiko. Kartais ten nueina. Kad vartai dingę sužinojo tik iš pareigūnų. Iš garažų savininkų su niekuo nebendrauja, nieko nesusitinka kai retai nuvažiuoja. Kad kažkas garažų masyve turėtų „Opel Zafyrą“ nežino. Kaltinamojo V. E. nepažįsta. Civilinio ieškinio dėl vartų nereiškia. Bendrijos pirmininkas ar toks yra paskirtas nežino. Į šitą savo garažą atvažiuoja į mėnesį gal kartą, gal ir tiek neišeina. Kažkada kai sugalvojo, kad reikia užrakinti jų „boksą“, „metėsi” ant spynos, raktų, kurį laiką tie vartai tą funkciją atliko. Paskui jie ir liko tokie praviri. Vartų neuždarydavo. Atvažiuodavo į garažų masyvą dieną. Dėl to ar vakare vartus uždarydavo, užrakindavo nežino.

Nukentėjusysis G. G. teisme parodė, kad su „amžinatėliu“ J. K. labai gerai sugyveno. Jo iniciatyva tie vartai ir buvo įdėti. Grįžo iš užsienio, susitikdavo, pakalbėdavo ir sakė reikia „susimesti” ant vartų. Davė 10-15 litų gal, neatsimena. Čia buvo daugiau kaip prieš 10 metų, gal net daugiau. Kai pirko garažą vartų dar nebuvo. Paskui tik K. sugalvojo. Ar visi iš bendrijos dėjosi nežino. Garažai yra (duomenys neskelbtini). Ant garažų ten numerių nėra, žino tik savininkai. Galėtų tai būti (duomenys neskelbtini) . Tie vartai buvo už jį aukštesni. Vartai ten buvo iš dviejų dalių: vieni mažesni, kiti didesni. Vartai buvo iš vamzdžių, iš metalo. Jie buvo stori, masyvūs. Iš pat pradžių juos tikrai darinėdavo, net spyna buvo, o paskui kas atsitiko nežino, nes jų kaip ir nebedarinėjo. Jis raktų neturėjo. Ten labai retai važiuodavo, ten tik daržoves laikė. Mašinos ten nelaikė. Vartus įstatė K., ten viskas buvo jo iniciatyva. Jis ten garažiukuose dirbdavo, dirbdavo su aviliais, su metalu. Atrodo, kad tie vartai priklausė K. šeimai, nes tai buvo jo iniciatyva, jo turbūt buvo didžiausia dalis. Tiksliai pasakyti tikrai negali. Ieškinio dėl vagystės tikrai nereiškia. Taip, vartus pavogė, blogai. Ar iš to jų „bokso“ kas nors turi „Opel Zafyrą“ jam matyti neteko, nežino. Kaltinamojo V. E. nepažįsta. Paskutinį kartą su J. K. bendravo prieš 1,5 – 2 metus. Dėl to ar jis galėjo kam nors atiduoti vartus – nenori tikėti, abejoja. Jeigu būtų atidavęs būtų abi puses atidavęs. J. K. pažįsta kaip kaimyną. Jis ten turėjo kelis garažus. Gal jis ir padarė tuos vartus, nežino. Kai vartai buvo įdėti nematė, nedalyvavo. Su J. apie vartų įstatymą nekalbėjo, nes jis kai grįžo jie jau buvo įstatyti. Dėl to kodėl tuos vartus aplamai reikėjo įstatyti – ten seniau išlauždavo, bet tai buvo labai seniai, nes ten net ne vieną garažą yra apvogę, tai turbūt saugumo sumetimais, nes ten J. buvo ne vienas garažas.

Nukentėjusysis V. J. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas. Iš kaimyno sužinojo, kad dingo vartai. Gali būti, kad garažas yra (duomenys neskelbtini). Garažą ten įsigijo kokiais 1996-1997 m. Kai pirko ten vartų nebuvo. Kai vienus apvogė, tada ten kaimynai sugalvojo statyti vartus. Iniciatorius buvo J. K.. Jis surinko po 10-15 litų. Jis ten viską organizavo. Nebuvo nei prieš, nei už vartų įrengimą. K. kai policijoje dirbo, niekas ten daug nesiginčijo. Buvo dar A. K.. Jie ten turėjo garažus. 10 ar 15 litų davė J. K.. Pinigus surinko ir vežė į „durpyną“, ten buvo vamzdžiai stiprūs, vežė sulankstyti, o kas suvirino nežino. Vartai buvo dvigubi, dviejų dalių, aukštis toks – kad „musiet“ už jį aukštesni. Buvo spyna. Paskui nupirko spyną ir visiems padarė raktus visų garažų savininkams. Vartai buvo rakinami. Iš pradžių visi sąžiningai rakindavo, paskui niekas neberakinėjo tų vartų. Vartai buvo geri, buvo galima juos uždaryti. Jie buvo rusvos spalvos, nudažyti. Vartai buvo tvarkingi. Bet faktiškai ant galo niekas neberakindavo, būdavo atidaryti. Kad vartai buvo pavogti sužinojo kai jį pasikvietė į policiją. Dabar ten laiko mašiną, anksčiau ten mašinos nelaikydavo. Su garažų savininkais taip ten nebendrauja, o anksčiau buvo K., K.. Ar kas nors iš garažų savininkų turi „Opel Zafyrą“ nežino, nėra matęs. Pamokyti reikia, bet didelių pretenzijų neturi. V. E. žino iš matymo. V. E. matydavo pas savo namų kaimyną. Savo garažų masyve jo nematydavo.

Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas. Ant garažų numerių nėra. Adresas yra (duomenys neskelbtini) . Garažą nusipirko prieš kokį 20 metų. Tada vartų nebuvo. Vartus organizavo J. K.. Davė jam kažkiek pinigų. Sutiko, kad vartus dėtų, nes tais laikais būdavo vagystės. Iš pradžių vartus rakindavo. Ten mašinos nelaikė. Daugiau ten dėjo daiktus. Paskutinį kartą ten buvo prieš kokį mėnesį. Į metus jis ten nuvažiuoja kokius 4-5 kartus. Ten brangių daiktų nėra. Automobilį laiko namuose. Kas ten įstatė tuos vartus nežino, neatsimena. Vartai buvo metaliniai, dideli, geri. Raktą nuo vartų turėjo. Vartai priklauso kaip ir visiems garažų savininkams. Aplinkybių kaip dingo vartai nežino. Kad vartai sužinojo kai pakvietė policija. V. E. nepažįsta, nėra matęs. Ar ten kažkas turi „Opel Zafyrą“ negali pasakyti. Ten pažįstamų neturi, tik iš matymo, vardų pavardžių nežino. Jis „Opel Zafyra“ automobiliu nesinaudoja. Ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis A. N. teisme parodė, kad datų ir laiko nelabai prisimena. Vieną rytą ar dieną atėjęs nerado vartų. Vartai yra adresu (duomenys neskelbtini) . Jis ten turi garažą. Garažą ten turi apie 22 metus. Kai pirko garažą vartų nebuvo, pastatė tik paskui. Vartams susidėjo. Iniciatoriai vartų buvo du, kiek pamenu J. K. ir S. Š.. Šituose „boksuose“ yra daugiau nei 20 garažų. Po kiek dėjosi tiksliai nepamena. Vartus gamino kažkur metalų apdirbimo įmonėje, Tytuvėnuose. R. Š. ir K.. Š. buvo toje įmonėje dirbęs. Š. ir K. ten turėjo garažus. Ten bendrija kaip ir skaitėsi, bet oficialiai įregistruota turbūt nebuvo. Ten buvo toks momentas, kad buvo bandyta išvaryti mašiną, vieniems buvo vartus išlaužę, tai kažkuriam kilo tokia mintis dėl saugumo. Stebėjimo kamerų ten nėra. Vartai buvo normalūs. Kažkada vartus rakino, paskutiniu metu ne. Raktus turėjo visi. Vartai užsidarinėjo, buvo galima užrakinti. Vartų metalas buvo rimtas, tai ir priežiūros nereikėjo. Vartai priklausė bendrai. Sausio 20 dieną nuėjęs ir pastebėjo, kad nėra vartų. Kažkur buvo išvykęs ir grįžęs sutiko kaimyną, o jis sakė, kad jau parašęs. Buvo sutikęs J. K. jaunesnįjį. Kas tą turtą paveldėjo šitų reikalų nežino. Vartais rūpinosi Š. ir K., ir jie abu yra mirę. Tokios kalbos, kad kažkam atiduoti vartus negirdėjo, neįsivaizduoja. Nebuvo kalbų, kad K. kažkam juos atiduotų. Niekad nieko K. neužsiminė, mano, kad negalėtų vartų atiduoti. V. E. žino iš matymo. Ten šalia garažų jis gyvena. Su juo bendravęs nėra. Prie garažų jis nėra buvęs atėjęs. Civilinį ieškinį reiškia 40 eurų, nes mano, kad jam kažkur tokia dalis vartų priklausė. Kiek buvo dėjęs vartams pasakyti negali. Buvo dveji tie vartai. Mažesnioji dalis yra likusi. Dėl to ar visi iš bendrijos davė pinigų vartams – šito nežino, kadangi ne jis organizavo. Civilinį ieškinį reiški tai sumai. Daugiau dėl vagystės nieko nežino. Ar kas nors iš bendrijos turi „Opel Zafyrą“ – lygtais jų pusėje neturi. Mažai ten tų mašinų ir kas laiko. Ten garaže automobilį laiko. Naudojasi automobiliu dažniausiai savaitgaliais. Tie vartai neberakinami jau keletą metų. J. K. ten turėjo 4 garažus. Jis kai nedirbo, buvo pensijoje, ten jis ir tekinimo stakles turėjo, užsiiminėdavo kažkokia tai veikla. Paskutiniu metu J. K. sutikdavo mažiau.

Nukentėjusysis Z. M. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas. Kelmėje vyko jo apklausimas, jis ne kažką turi pridėti.

Nukentėjusysis V. Z. teisme parodė, kad jis nelaiko savęs nukentėjusiuoju. Tie vartai per visą laikotarpį nebuvo naudojami. Jie buvo nedaromi. Tie vartai stovėjo ir viskas. Vartai buvo pakabinti. Vartus uždaryti buvo galima, vartai darinėjosi. Vartai buvo surūdiję. Vartai stovėjo beveik 20 metų. Policijoje apklaustas buvo, sakė teisybę.

Nukentėjusioji V. K. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Tą garažą statė labai seniai. Garažo adresas (duomenys neskelbtini) . Ji turėjo draugą ir tas draugus jį statė. Draugas A. M.. Statė prieš kažkur 20 metų su viršum. Vartų įrengimu rūpinosi J. K.. Ar jis rinko vartams pinigus nežino, nes tuos reikalus tvarkė jos draugas tik kad garažas buvo jos. Ar ji davė pinigų neatsimena, nežino. Kad tuos vartus statė atsimena. Tie vartai paskirties savo kaip ir neatliko, jie nebuvo rakinėjami. Neatsimena, kad jie butų rakinti. Prima ten važinėdavo į garažą, garaže laikė daržoves. Juos ruošėsi rakinti, bet kad jie būtų rakinami neprisimena. Vartai buvo tvarkingi. Viena vartų pusė buvo didesnė, kita mažesnė. Vartus buvo galima uždaryti bet kada. Raktų neturėjo. Gal pirmutinis žmogus, kuris atvažiuodavo ir atrakindavo, nes kai atvažiuodavo į garažą vartai jau būdavo atrakinti. Žolė prie vartų buvo apžėlusi. Garažą ji jau pardavė kokie 5 metai atgal I. R.. Jokių pretenzijų neturi. Kad kas nors iš garažų savininkų važinėtų su „Opel Zafyra“ nežino.

Liudytoja G. K. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Ji turėjo garažą, adreso nepamena. Gal ir gali būti adresas (duomenys neskelbtini) , nepamena. Garažą yra pardavusi prieš kokius 5 metus, o pirkusi prieš kokius 24 metus. Garažą pardavė G. J.. Garažo vartai buvo. Ji jų niekada nėra dariusi, rakinusi. Garažu ji labai retai naudojosi. Ten mašinos nelaiko, ten tik pasidėdavo daiktus ir viskas. Kada tie vartai buvo įstatyti pasakyti negali. Pretenzijų niekam neturi. Kada tie vartai buvo įrenginėjami nežino. Ji iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), pirko butą ir garažą. Nei ten pažinojo žmonių, nei ką. Nėra jai buvę, kad tie vartai būtų uždaryti. Kad kas nors leistų pasiimti vartus negirdėjo. Kad kas nors iš garažų savininkų važinėtų su sidabrinės spalvos „Opel Zafyra“ nežino. Ji pati važinėja su sidabrinės spalvos „Opel Zafyra“. Kaltinamojo E. nepažįsta. Su jos mašina važinėja tik ji. Ji tikrai niekam vartų neatidavė. Tokių mašinų Kelmėje pilna. Automobilį „Opel Zafyrą“ įsigijo prieš 3-4 metus. Tame garaže ji nei vienos mašinos nėra laikiusi.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas. Jis dirba metalo laužo supirktuvėje, yra savininkas. Buvo išvykęs parvežti metalo laužo iš žmonių. Atvažiavo, jau rado tą metalą nupirktą. Pas jį dirbo moteriškė. Krūva metalo ten buvo ne vieno žmogaus. Jo metalo laužo supirktuvė yra adresu (duomenys neskelbtini). Kada tai buvo neatsimena. Ar buvo žiema negali pasakyti, nes sniego nebuvo. Pas jį metalas kraunasi į konteinerius. Po pietų turėjo atvažiuoti juos išvežti. Tai čia buvo po pietų arba prieš pietus. Buvo pilni konteineriai, laukė, kada atvažiuos juos išvežti. Išvyko parvežti metalo, parvažiavo iškrauti, jau ant žemės buvo pridėta metalo. Išsikrovė, po kiek laiko atvyko policija. Paklausė ar niekas neatvežė vartų. Sakė vartų nematė. Sakė yra tvora su viduje tinklu, tokią matė. Ėjo apžiūrėti. Pamatė apačioje, kad jau apkrauta. Ten vamzdžiai, nepasakysi, kad supjaustyti vartai. Vartai jau buvo supjaustyti, buvo vamzdžiai tik suvirinti, bet jie supjaustyti gabalais. Policija paprašė iškrauti. Paklausė kas atvežė. Nuėjo pas jo darbuotoją pažiūrėti pirkimo pardavimo sutartį. Pažiūrėjo, pasakė kas ir jie išvažiavo. Jis nematė, aš tik žino pagal pavardę. V. E. pažįsta, jis ne kartą yra jį (A. G.) buvęs. Pagal dokumentus matė, kad jis pridavė metalą. Buvo pirkimo sutartis ir išrašytas pinigų išmokėjimo kvitas. Kiek jam buvo išmokėta nepamena. Gali būti, kad sumokėjo 52,73 eurų. Tas metalas svėrė 120-150 kg. Jis net iš jo (kaltinamojo) yra parvežęs metalo, kažkokią vištidę. Ir jis pats yra atvežęs metalo. Yra važiavę pas kažkokį jo pažįstamą, senuką, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra vežę metalą. Gal ir galėjo būti šių metų sausio 20 d. Datos tikrai neprisimena.

Liudytojas G. J. teisme parodė, kad numano dėl ko yra pakviestas. Žino, kad buvo vartai ir jų nebėra. Policijoje apklaustas buvo, sakė teisybę.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai parodė, kad daugiau nieko nežino. Kaltinamąjį iš matymo gal ir pažintų, bet taip bendrauti neteko. Tuo garažu, kurį pirko dukra, naudojasi jis. Į tą garažą atvyksta kaip kada. Būna, kad atvyksta kartą į pusę metų. Vartus jis matė. Manė, kad K. vartus išsiėmė ir nusinešė į savo garažą, nes jis juos įdėjęs. Galvoja, kad K. tuos vartus įdėjęs, nes K. ten pastoviai darbuodavosi. Kažkada važiavo ir žiūri, kad vartų nebėra. Vartai buvo nedarinėjami. Vartus uždaryti buvo galima. Jie buvo normalūs, tokie tvirtesni.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Viską papasakojo tyrėjai. Nieko pridurti negali. Tyrėjai sakė teisybę.

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas. Ten toje eilėje yra ir jo paties garažas. Yra atsakingas už savo pusės „bokso“ elektros energiją. Ėjo pasižiūrėti į elektros dėžę skaitliuko, žiūri, kad nebėra vienos pusės vartų. Kada viskas įvyko tiksliai pasakyti negali. Tai buvo šiais metais, bet kada tiksliai neatsimena. Toje teritorijoje jis garažą turi. Jam norint įvažiuoti į savo garažą pravažiuoti pro vartus nereikia. Tų vartų įrengimo iniciatorius buvo amžinatėlis J. K.. Kai pasistatė garažus vyko daug vagysčių, tai jie ten gale nutarė įsidėti vartus, kadangi ten kito išvažiavo gale nėra. Kurį laiką jie ten vartus rakindavo. Paskutiniu metu tie vartai buvo kaip ir nenaudojami. Sūnaus, J. K., paklausė, kur dingo tie vartai, tai sakė aiškinasi. Sakė, kad vartus pavogė. J. K. į policiją kreipėsi. Vyresnysis J. K. rūpinosi vartų įrengimu, kadangi reikėjo atsiklausti garažų savininkų dėl vartų įtvirtinimo. Už 14 garažų, tą eilę, elektrą yra atsakingas jis. Taip, „Opel Zafyrą“ jis turi. Jo mašina yra sidabrinės spalvos. Kaltinamąjį E. pažįsta, jis (V. E.) prie jo užaugo. Jis gyvena tuoj už garažų, atstumas gal kokį 50 metrų. Garažai remiasi į jų ūkinius pastatus. Prieš garažų vagystę ar nebendravo su E.. Jis ten retai kada užsuka. Jis vartų niekam neatidavė. Su E. susitikęs nebuvo, vartų neatidavė. Ar už vartų tuose garažuose kas nors turi „Opel Zafyrą“ nežino, nes ten jau nemažai yra pasikeitusių savininkų. Jo automobilio „Opel Zafyra“ numeris (duomenys neskelbtini) pilkos sidabrinės spalvos. Toje valdoje, kur gyvena kaltinamasis, gyvena jo mama, brolis, ten vaikų buvo daug. Jis jį (V. E.) pažįsta labai gerai. Dabar pas juos neužvažiuoja. Užvažiuodavo, nes jų mama turėjo negalią, paprašydavo pavežti ir paveždavo ją į miestą. Kuo užsiima V. E. nežino, nesidomi. Po apklausos policijoje su V. E. susitikęs nebuvo.

Liudytojas K. R. teisme parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas. Jis pas jį (V. E.) darbuojasi. Dirba pas jį neoficialiai, padėdavo prie ūkio. Viskas vyko sausio mėn., tikslios datos nelabai prisimena. Policijoje sakė teisybę.

Nukentėjusioji T. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso vienas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), toje teritorijoje, kurios įvažiavimas į ją uždaromas metaliniais vartais. Kada buvo įrengti vartai tiksliai ji neprisimena, galėjo būti apie 2003 metus, pamena, kad tuo metu vartų padarymu ir įstatymu rūpinosi J. K., kuris mirė 2019 m. gruodžio mėnesį, jis rinko iš visų ten turinčių garažus asmenų po 5 litus, ji davė 5 litus J. K., kuris šiuo metu jau miręs, kas dar prisidėjo prie vartų įrengimo nežino, bet mano, kad prisidėjo visi savininkai garažų toje teritorijoje ji nežino, nesidomėjo. Garažų bendrija nėra įsteigta, nebent ji nežino, o J. K. rūpinosi, nes tuo metu vyko vagystės iš garažų, keli garažai buvo apiplėšti, jis buvo iniciatyvus žmogus ir ėmėsi tuo rūpintis, kad apsaugoti savo turtą. Ji darbu prie vartų įrengimo neprisidėjo, kaip minėjo davė 5 litus J. K., kas dalyvavo įstatant vartus, kas juos pagamino ji nežino. Tik vėliau pamatė, kad vartai buvo įstatyti, vartai buvo masyvūs, iš dviejų dalių, ant vartų buvo pakabinta spyna su užraktu, ji rakto neturėjo, jai nedavė, kiek ji pamena, vartai nebuvo rakinami, ji kiek atvažiuodavo jie būdavo atrakinti, jie būdavo atidaryti, nėra mačiusi, kad jie būtų uždaryti ar užrakinti. Signalizacija neįrengta, stebėjimo kamerų nėra. Vartai buvo geros būklės, tvirti, nebuvo sulūžę, korozijos nepažeisti, galima buvo jais naudotis, kokia jų vertė ji nežino. Paskutinį kartą savo garaže buvo laikotarpiu nuo 2019-12-22 iki 2020-01-04, tikslios dienos neprisimena, tuo metu vartai dar buvo, jie buvo atidaryti. V. E. nepažįsta. Ji niekam niekada nesiūlė pasiimti metalinių vartų. Kas vairuoja automobilį Opel Zafira sidabrinės spalvos nežino, iš jos pažįstamų tokio automobilio niekas neturi, ji tokiu automobiliu nesinaudoja. J. K. ji pažinojo tik tiek, kad toje pačioje teritorijoje buvo garažai, jis ten dažnai būdavo, kai tik ten nuvažiuodavo jis ten ir būdavo, jis turėjo dirbtuves įsirengęs, žino, kad turi sūnų J. K., bet jo nepažįsta. Žino, kad kaimynystėje, prieš jos garažą, garažą turi V. Z., gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, daugiau kas turi garažus nežino, jie yra parduoti jau senų savininkų ir ji nežino kam priklauso (2 t., b. l. 30-32).

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso vienas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri yra aptverta, ir uždaroma metaliniais vartais. Garažą su vyru A. K. statėsi patys, prieš 20 metų. Tuo metu metaliniai vartai dar nebuvo įrengti. Kada buvo įrengti vartai tiksliai ji neprisimena. Vartų įrengimu rūpinosi J. K.. J. K. rinko iš asmenų, kurie ten turi garažus, pinigus. Po kiek pinigų rinko ji neprisimena, bet tuo metu dar galėjo būti ir rubliai arba litai. Kurie garažų savininkai prie vartų padarymo ir įrengimo finansiškai prisidėjo ji nežino, mano, kad prisidėjo dauguma. Vartų užsakymu ir įdėjimu rūpinosi J. K.. Nei ji, nei jos vyras savo darbu prie vartų įrengimo neprisidėjo, ji su vyru padavė J. K. pinigus už vartų padarymą ir įrengimą. Kas dalyvavo įstatant vartus, kas juos pagamino ji nežino. Vartai buvo iš dviejų dalių, metaliniai. Ji nežino ar tie metaliniai vartai buvo rakinami, nes nei ji nei jos vyras rakto nuo vartų neturėjo. Kam priklauso vartai, ji nežino, mano, kad tie vartai priklauso visiems garažų savininkams. Ji neturi pretenzijų dėl vartų vagystės. V. E. nepažįsta. Nei ji nei jos vyras A. K. niekam neleido pasiimti vartų, nes jie priklauso visiems. Jai nėra žinoma kas galėtų leisti pasiimti svetimus vartus, ji nemano, kad kuris nors garažo savininkas, turintis garažą šioje teritorijoje leido pasiimti vartus. Kas vairuoja automobilį Opel Zafira sidabrinės spalvos nežino, iš jos pažįstamų tokio automobilio niekas neturi, ji tokiu automobiliu nesinaudoja. Civilinio ieškinio dėl vartų vagystės nereikš (2 t., b. l. 112-113).

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. K. žmona. Jos sutuoktinis yra neįgalus, tai yra jam nustatytas darbingumo lygis 5 proc., jis nevaikšto, jam amputuota koja, sunkiai orientuojasi aplinkoje ir apklausai atvykti negali ir negalės, kadangi sunkiai serga. Ji yra įgaliota tvarkyti visus reikalus už savo vyrą (pateikia įgaliojimo kopiją). Ji nenori jog jis būtų apklausiamas, kad jis nesijaudintų, nes tai gali pakenkti jos vyro būklei, jei jį klausinės pašaliniai žmonės. Jos vyras serga I formos sunkia diabeto liga, jis gali nesugebėti atsakyti į jam užduodamus klausimus. Ji ir jos vyras garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , įsigijo labai seniai, tai yra 1991 metais. Kai garažą nusipirko, teritorija nebuvo aptverta ir vartų nebuvo, juos įrengė vėliau, tačiau kada tiksliai buvo įrengti vartais ji neprisimena. Paaiškina, kad prieš tai telefonu su ja bendravo policijos pareigūnė, kuriai ji nurodė jog nuo metalinių vartų rakto neturėjo, tačiau nori patikslinti, jog turėjo nuo metalinių vartų raktą. Kai tik buvo metaliniai vartai įrengti juos iš pradžių rakindavo, tačiau vėliau vartai niekada nebuvo užrakinti. Kiek jai yra žinoma vartų įrengimu rūpinosi J. K., nes jis ten turėjo kelis garažus. Ji namuose kalbėjosi su vyru ir iš jo kalbos suprato, jog prie vartų įrengimo finansiškai dėjosi visi garažų savininkai. Paaiškina, kad vartų pagaminimu ir įrengimu rūpinosi J. K.. Kokią sumą jos vyras davė J. K. ji pasakyti negali, nežino. Paaiškinu, kad nei ji, nei tuo labiau jos vyras, kuris jau apie 2 metus niekur neišeina iš namų, niekam metalinių vartų neatidavė. Ji nežino ar kuris iš garažų savininkų galėjo kam nors atiduoti vartus. Kada paskutinį kartą buvo garaže neprisimena ir ji nežinojo, kad vartai yra pavogti. Automobilio Opel Zafira sidabrinės spalvos ji neturi, iš jos pažįstamų tokiu automobiliu niekas nesinaudoja. Ji V. E. nepažįsta. Kaip ir minėjo, jos vyras A. K. finansiškai prisidėjo prie metalinių vartų gamybos, tačiau tikslios sumos dabar jau neįvardins ir jos vyras neprisimena kokią sumą davė J. K.. Kadangi, kaip minėjo, ji yra įgaliota tvarkyti visus reikalus susijusius su jos vyru A. K., ji ir jos vyras jokių pretenzijų neturi dėl pavogtų vartų. Civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 136-137).

Liudytoja J. B. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso vienas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) , teritorijoje, kuri yra aptverta, ir uždaroma metaliniais vartais, savininkė yra nuo 2013 m. kai mirė jos vyras. Garažą 1995 m. statė jos amžiną atilsį vyras, tuo metu bendrai buvo statomi visi ten esantys garažai. Iš pradžių teritorija nebuvo aptverta ir jokių vartų nebuvo. Kada buvo įrengti vartai neprisimena, ji vartų įrengimu nesirūpino, nežino kaip viskas vyko, tuo metu dar buvo gyvas jos vyras ir jis tuo užsiėmė. Kiek prisimena vartų įrengimu rūpinosi J. K., vyras yra sakęs, kad jis rūpinasi vartų įrengimu, bet kaip ten viskas vyko ji nežino, nežino ar jos vyras finansiškai prisidėjo prie vartų įrengimo, ji į tuos reikalus nesikišo. Ar rinko K. iš asmenų, kurie ten turi garažus, pinigus, ji nežino. Kurie garažų savininkai prie vartų padarymo ir įrengimo finansiškai prisidėjo ji nežino. Kas rūpinosi įdėjimu vartų nežino, ar prisidėjo jos vyras savo darbu prie vartų įrengimo nežino, ji neprisidėjo. Kas dalyvavo įstatant vartus, kas juos pagamino ji nežino. Vartai buvo iš dviejų dalių, metaliniai, vartuose buvo įrengta spyna su užraktu, rakto jos neturėjo niekada, niekas joms nedavė, kai nuvažiuodavo vartai visada būdavo atdari, nėra mačiusi, kad jie būtų buvę užrakinti. Garažu naudojasi, paskirtis kaip sandėlio. Paskutinį kartą garaže buvo šių metų gegužės mėnesį, nepastebėjo, kad yra pavogta dalis vartų, kad pavogta dalis metalinių vartų sužinojo tik dabar atėjusi apklausai. Kam priklauso vartai, ji nežino. Ji neturi pretenzijų dėl vartų vagystės. Civilinio ieškinio nereikš, ji jais nesinaudojo, nenori būti pripažinta nukentėjusiąja, nes ji nesijaučia nukentėjusi. V. E. pažinojo iki 4 klasės, jis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje darželyje, kurioje tuo metu ji dirbo mokytoja, po to jo nėra mačiusi ir jokių ryšių nepalaiko. Ji niekam neleido pasiimti vartų, nes jie jai nepriklauso. Jai nėra žinoma kas galėtų leisti pasiimti svetimus vartus, ji nemano, kad kuris nors garažo savininkas, turintis garažą šioje teritorijoje leido pasiimti vartus. Kas vairuoja automobilį Opel Zafira sidabrinės spalvos nežino, iš jos pažįstamų tokio automobilio niekas neturi, ji tokiu automobiliu nesinaudoja (2 t., b. l. 194-196).

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso vienas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) , teritorijoje, kuri yra aptverta, ir uždaroma metaliniais vartais. Kada tiksliai įsigijo garažą, dabar jau nepamena, bet gal prieš 20-25 metus, tuo metu vartų nebuvo. Kada buvo įrengti vartai tiksliai jis neprisimena, tuo metu buvo vykdoma daug vagysčių ir dėl to buvo nutarta įrengti vartus, vartų įrengimą planavo ir viskuo rūpinosi J. K., kuris kiek jam yra žinoma jau yra miręs bei S. Š., kuris taip pat yra miręs. J. K. rinko iš garažų savininkų, kurie toje teritorijoje turi garažus, pinigus. Po kiek rinko jis neprisimena, tuo metu dar buvo litai. Kurie garažų savininkai prie vartų padarymo ir įrengimo finansiškai prisidėjo jis nežino, mano, kad prisidėjo dauguma. Jis davė J. K. pinigus, tik sumos neprisimena. Vartų užsakymu ir įdėjimu rūpinosi J. K. ir S. Š., kur juo gamino jis nežino. Jis savo darbu prie vartų įrengimo neprisidėjo, kas dalyvavo įstatant vartus, kas juos pagamino jis nežino, kas davė pinigus, kas dirbo prie vartų įdėjimo jis nežino. Vartai buvo iš dviejų dalių, metaliniai, ant vartų buvo pakabinta spyna su užraktu, raktą nuo vartų jis turėjo, iš pradžių vartus rakino, vėliau neberakindavo. Kam priklauso vartai, jis nežino, kadangi buvo rinkti pinigai, tai mano, kad tie metaliniai vartai priklauso visiems garažų savininkams. Jis neturi pretenzijų dėl vartų vagystės. Civilinio ieškinio nereikš. Nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, nesijaučia nukentėjęs. V. E. jis nepažįsta. Jis niekam neleido pasiimti vartų, nes jie priklauso visiems. Jis nežino kas galėjo leisti pasiimti svetimus vartus, jis nemano, kad kuris nors garažo savininkas, turintis garažą šioje teritorijoje leido pasiimti vartus. Kas vairuoja automobilį Opel Zafira sidabrinės spalvos nežino, iš jo pažįstamų tokio automobilio niekas neturi, jis tokiu automobiliu nesinaudoja (2 t., b. l. 199-200).