- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-24
- Bylos Nr.
- A20.-410-1237/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00392-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Masiulianec
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Turkijos Respublikos piliečiui E. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma taikyti užsieniečiui E. T. sulaikymą iki 2025 m. spalio 22 d., bet ne ilgiau nei jis bus išsiustas į kilmės šalį. Teismo posėdžio metu atstovė prašė teikimą tenkinti.
2. Užsienietis ir jo atstovas iš esmės sutiko su teikimu. Prašė taikyti užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis nurodė, kad sutinka būti išsiųstas į savo kilmės šalį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
3. Byloje nustatyta, kad 2025 m. liepos 22 d., 17.50 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu sulaikytas Turkijos Respublikos pilietis E. T. (toliau – užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), ne ilgiau kaip 48 val. Byloje nustatyta, kad užsienietis į Šengeno erdvę atvyko neteisėtai, nes neturi galiojančios vizos arba kitų dokumentų kurie suteiktu jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad užsienietis naudojosi suklastota Prancūzijos Respublikos išduota viza su kuria atvyko į Šengeno erdvę.
4. VRIS ir Migris informacinių sistemų duomenimis – duomenų apie užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi šeimyninių arba socialinių ryšių ar ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika bei lėšų pragyventi. Vizų modulio duomenimis, apie išduotas ir galiojančias vizas duomenų nėra, taip pat užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytojas. Teistas už žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą ir panaudojimą.
5. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 39 straipsnio 3 punkto nuostatomis, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsieniečio sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 dalyje, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, nes užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, todėl turi būti vykdoma išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, o tai yra pagrindas jo sulaikymui.
6. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
7. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, sutinka būti grąžintas į kilmės šalį., todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintinas iš dalies, užsieniečiui 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui taikytina alternatyvi sulaikymo priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų.
Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti Turkijos Respublikos piliečiui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. spalio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.