- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-15673-964/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10753-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas L. G. (taip pat žinomas kaip L. G.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11.
Nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra L. G. (taip pat žinomo kaip L. G.) dukra. Šią aplinkybę patvirtina Pietų Afrikoje (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas. Iš jo bei natūralizacijos liudijimo matyti, kad L. G. yra gimęs Lietuvoje. Jo gimimą (duomenys neskelbtini) patvirtina mirties liudijimas ir (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje išduotas natūralizacijos liudijimas. Jis patvirtina ir pareiškėjos tėvo ir jo tėvų Lietuvos pilietybę. (duomenys neskelbtini) keleivių, vykusių laivu į Pietų Afriką, sąrašo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) į Pietų Afriką išvyko T. G., L. G., C. G., pilietybė – Lietuvos. Kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažymomis gautoje asmenų, grįžtančių iš Rusijos, T. G. (duomenys neskelbtini) klausimyno lape įrašytas sūnus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų). Klausimyno lape T. G. pavaldinybė – Lietuvos. Remiantis šiais įrodymais, pareiškėjos tėvas buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu tiek kaip Lietuvos piliečių vaikas, tiek kaip asmuo, kurio tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno. Jis į Pietų Afriką atvyko (duomenys neskelbtini), būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 2022-11-22 sprendime konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė. Atkreipė dėmesį, kad prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos pridėta Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, asmenų, grįžtančių iš Rusijos, klausimo lapų byloje esančio T. G. (duomenys neskelbtini) klausimo lapo, kuriame įrašytas sūnus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų, ir nurodyta jos pavaldinybė – Lietuvos, nenurodyta, kokių dokumentų pagrindu įrašyti duomenys, todėl tikėtina, kad šis dokumentas surašytas pagal asmens žodžius. Dėl to jis negali būti laikomas pakankamu dokumentu, įrodančiu asmens turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jos tėvo (duomenys neskelbtini) tėvai (vienas iš jų) iš seno gyveno Lietuvoje, t. y. nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jie gimė ir nuolat gyveno Lietuvoje, o T. G. klausimo lape irgi nenurodyta jos buvusi gyvenamoji vieta Lietuvoje. L. G. natūralizacijos pažymėjime ir keleivių, atvykusių į Pietų Afriką, sąraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos pilietis, tačiau nėra duomenų, kokiu pagrindu šiuose dokumentuose įrašyta asmens turima Lietuvos pilietybė - pagal oficialius dokumentus ar iš asmens žodžių. Be to, minėti dokumentai, išduoti užsienio valstybėje, nėra patvirtinti pažyma (Apostille). Į bylą pateiktame L. G. natūralizacijos pažymėjime nurodyta, kad jo motina yra T. S., tuo tarpu L. G. motina yra T. G..
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad klausimo lapas, kuriame yra pateikiama šeimos anketinė informacija, buvo oficialus dokumentas, kuriame pateikti duomenys (taigi ir informacija apie šeimos sudėtį, turėtą Lietuvos pilietybę) turėjo būti patikrinti oficialių Lietuvos valstybės institucijų ir šio dokumento pagrindu buvo sprendžiama dėl asmens teisės grįžti į Lietuvą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl analogiškų užsienio valstybėje išduotų dokumentų (natūralizacijos liudijimo bei keleivių sąrašo) įrodomosios galios, patvirtina, jog Migracijos departamento kvestionuojami dokumentai yra laikomi oficialiais ir tinkamai įrodymais asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti. Pareiškėjos tėvo natūralizacijos liudijime nurodyta motinos pavardė (duomenys neskelbtini) yra jos mergautinė pavardė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi, tik kai: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023 ir joje nurodyta praktika).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
Pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir remiasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą, tačiau jis 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjos tėvas L. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė (e.b.l 53-55).
Iš pareiškėjos paso, gimimo ir santuokos liudijimų, prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, L. G. mirties įrašo, kurie yra tinkamai patvirtinti notaro liudijimais/autentiškumo sertifikatais ir apostilėmis, matyti, pareiškėja (duomenys neskelbtini), po santuokos (duomenys neskelbtini), yra L. G. dukra. Pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta, kad jos tėvas L. G. yra gimęs Lietuvoje (jam (duomenys neskelbtini) metai, vadinasi, gimęs (duomenys neskelbtini) m.) Tiksli jo gimimo data nurodyta mirties ir natūralizacijos liudijime – (duomenys neskelbtini). Natūralizacijos liudijime, kuris, kaip ir aukščiau nurodyti dokumentai, yra tinkamai patvirtintas notariniu liudijimu ir apostile, matyti, kad jis gimęs Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), turi Lietuvos pilietybę. Jo tėvų pilietybė taip pat Lietuvos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo patiktame T. G. klausimo lape nurodyta, kad jos pavaldinybė, kas pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą reiškia pilietybę, nurodyta Lietuvos. Iš Vardų ir aprašymų užsienio keleivių, atvykusių į (duomenys neskelbtini) (P. Afrika), laivu „(duomenys neskelbtini)“, kurio išvykimo data (duomenys neskelbtini) ir vykstančio į P. Afriką, nustatyta, kad keleiviais nurodyti: (duomenys neskelbtini) (amžius - (duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) (amžius – (duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) (amžius – (duomenys neskelbtini) m.), šalis, kurios piliečiai yra – Lietuvos; būsimos nuolatinės gyvenamosios vietos šalis – P. Afrika (e.b.l. 39-42). Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymų ((duomenys neskelbtini)) ir prie jų pridėtų Klausimo lapų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje; dokumentų apie jai išduotus vidaus arba užsienio pasus bei dokumentų, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve nerasta.
Nors į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos tėvo vardo/pavardės keitimą, tačiau aukščiau nurodyti duomenys apie pareiškėjos tėvą patvirtina, kad L. G. ir G. L. yra tas pats asmuo. Šią išvadą pagrindžia ir pareiškėjos pateiktas Lietuviškų vardų duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, jog vardas (duomenys neskelbtini) – yra vyriškos kilmės, pasaulietiškas, kartu vietinis pasaulietiškas mažybinis bei europietiškas pasaulietiškas mažybinis vardas, kuris Pietų Afrikoje galimas kaip (duomenys neskelbtini).
Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas oficialiuose dokumentuose buvo nurodomas kaip Lietuvos Respublikos pilietis (natūralizacijos liudijimas), gimęs Lietuvoje (pareiškėjos gimimo liudijimas, L. G. natūralizacijos liudijimas). Bylos duomenimis Lietuvos pilietė buvo ir jo motina. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvo ar jo motinos atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Bylos duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjos senelė G. T., būdama (duomenys neskelbtini) m. amžius, išvyko laivu į Pietų Afrikos Respubliką kartu su savo vaikais – pareiškėjos tėvu L. G., kuriam buvo (duomenys neskelbtini) m. ir C. G. (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenant Pietų Afrikos Respublikoje jis natūralizacijos liudijime buvo nurodytas kaip Lietuvos Respublikos pilietis, darytina išvada, kad jis į (duomenys neskelbtini) m. išvyko iš Lietuvos, būdamas jos piliečiu.
Nors suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą atkreipė dėmesį, kad pateiktame L. G. natūralizacijos pažymėjime nurodyta, kad jo motina yra T. S., tuo tarpu L. G. motina yra T. G., pastebėtina, kad tuometiniuose gimimo liudijimuose galėjo būti nurodomi gimusio vaiko vieno iš tėvų - motinos, mergautinė pavardė ir vardas. Minėtas aplinkybes pagrindžia ir pareiškėjos pateiktas jos gimimo liudijimas, kuriame nurodoma pareiškėjos motinos mergautinė pavardė ir vardas – L. M.. Taigi visiškai tikėtina, kad pareiškėjos tėvo L. G. motina yra nurodyta vardu ir mergautine pavarde - T. S..
CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, patį laikmetį, kurio metu iš Lietuvos išvyko pareiškėjos vienas iš senelių ir tėvų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos, gimusios (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, tėvas L. G. (taip pat žinomas kaip L. G.), gim. (duomenys neskelbtini) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos į Pietų Afriką ir tai padaręs iki 1990-03-11.
Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, teismas nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 259, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, tėvas L. G. (taip pat žinomas kaip L. G.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.