- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2YT-1645-758/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00134-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Visagino rajone
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P., atstovaujamos advokato Kastyčio Paspirgėlio, prašymą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą, suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Visagino rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. P. prašo išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko N. P. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. P. (V. P.) mirties, bei atnaujinti (pratęsti) terminą L. P. atsisakyti priimti palikimą N. P. vardu, atsiradusio po jos tėvo V. P. mirties.
Prašyme nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos globojamo vaiko N. P. tėtis V. P.. (duomenys neskelbtini) Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu N. P. laikinoji globa buvo nustatyta pareiškėjai L. P.. Pareiškėja, įgyvendindama geriausius vaiko interesus, nori atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko N. P. vardu, atsiradusį po pareiškėjos globojamo vaiko tėvo V. P. mirties. Palikėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto mirties dieną neturėjo, tačiau turėjo skolų. Dėl šios priežasties, mano, jog neverta priiminėti V. P. palikimo, palikimo priėmimas neatitinka vaiko interesų, kadangi V. P. turto neturi, o turi tik skolų. Pažymi, jog kadangi laikotarpiu, kai buvo reikalinga atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus palikimui atsisakyti, N. P. buvo ir yra nepilnametis ir neturi visiško civilinio teisinio veiksnumo, o N. P. vardu jos motina, globėja jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko (nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo dėl palikimo atsisakymo), tai terminas atnaujintinas. Kadangi palikimas nebuvo atsisakytas dėl trečiųjų asmenų pareigų nevykdymo (N. P. intereso atsisakyti priimti palikimą neįgyvendinimo), o N. P. kaip nepilnametis vaikas, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 str.), tai laikytina, kad terminas palikimui atsisakyti praleistas dėl svarbių priežasčių, jis yra pratęstinas. Be to, kadangi pareiškėja nėra teisininkė - nesuprato, kad reikalinga kreiptis į palikimo atsiradimo notarą per tris mėnesius dėl jo palikimo atsisakymo. Termino atnaujinimo palikimui atsisakyti reikalauja ir viešas interesas, įpareigojantis ginti nepilnamečių vaikų teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. P.. N. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra V. P., gimusio (duomenys neskelbtini) vaikas, palikėjo pirmos eilės įpėdinė. Pareiškėja L. P. yra N. P. globėja, įstatyminė atstovė. Lietuvos antstolių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. pranešimo Nr. S-27973-34157 duomenimis, antstolis Sigitas Osvaldas Grašys V. P. atžvilgiu vykdo išieškojimą 2900,60 Eur sumai. VĮ Registrų centro duomenimis, palikėjo V. P. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja po palikėjo mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ar atsisakymą nuo jo. Tačiau, žinodama, kad palikėjas turėjo skolinių įsipareigojimų, pareiškėja rinko duomenis apie turto vertę ir palikėjo skolas, kad teismas turėtų galimybę įvertinti balansą, todėl ši priežastis laikytina svarbia, dėl ko L. P. objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisių.
Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog palikėjo vaikas kreipimosi į teismą metu buvo nepilnametis, todėl negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jo tėvo mirties, turėjo pareigą įgyventi jo įstatyminė atstovė. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. įstatyminė atstovė per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.
Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, laiko, jog L. P. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
CK 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis nuostatos visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.
Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tik teismas gali leisti nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausio Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko N. P. vardu. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad palikėjo vardu turto nėra. Lietuvos antstolių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. pranešimo Nr. S-27973-34157 duomenimis, antstolis Sigitas Osvaldas Grašys V. P. atžvilgiu vykdo išieškojimą 2900,60 Eur sumai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. likę tik mirusiojo V. P. skoliniai įsipareigojimai, o turto V. P. vardu nerasta, todėl vien skolinių įsipareigojimų paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Todėl L. P. išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnametės N. P. vardu atsiradusį po palikėjo mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.60 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais,
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą atsisakyti nepilnamečio vaiko N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Išduoti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą atsisakyti nepilnamečio vaiko N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.
Kita nutarties dalis neskundžiama.