Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant Policijos atstovui J. U., išnagrinėjęs P. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ( apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. 2016 m. liepos 17 d. apie 13.47 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) vairavo keturatį motociklą Kawasaki, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas reikiamos kategorijos vairuoti transporto priemonę, kurios nėra įgijęs, bei stabdomas policijos pareigūnų nepakluso teisėtiems jų reikalavimams stabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreikštas įjungus šviesos ir garso signalus. Taip pat, transporto priemonei nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9,16,226 punktus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d.

Pažeidėjas bylos eigoje savo kaltės nepripažino visiškai, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų pagrindžiančių jo kaltę. Pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d. kadangi pažeidėjas vairavo transporto priemonę kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, neturėdamas reikiamos kategorijos vairuoti transporto priemonę, kurios nėra įgijęs, bei stabdomas policijos pareigūnų nepakluso teisėtiems jų reikalavimams stabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreikštas įjungus šviesos ir garso signalus.

Policijos komisariato atstovė J. U. parodė, kad surašė protokolą pažeidėjui pagal surinktą medžiagą, liudytojų parodymus ir pagal vaizdo registratoriaus medžiagą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad motociklo nevairavo. Jo minėtą dieną paprašė nupjauti žolę ir jis tuo metu pjovė žolę. Kodėl liudytojai sako, kad vairavo jis, nežino. Kas vairavo motociklą nežino. Šios transporto priemonės nebuvo vairavęs. Kodėl ji mane nurodo, nežinau, piktumų su liudininkais nėra. Yra studentas, mokosi (duomenys neskelbtini), 3 kurse. Stipendijos negauna. Vaikų neturi. Yra gavęs baudą už greičio viršijimą. Vairuotojo pažymėjimą B kategorijai turi. Tačiau tokiai transporto priemonei vairuoti teisės neturiu. Kad tai transporto priemonei techninė apžiūra neatlikta nežinojau. Yra tik matęs kaip su ja važinėjo, nes gretimame kaime gyvena. Kodėl policijos pareigūnai jį nurodo kaip vairuotoją nežino.Gal būt dėl to, kad taip nurodė liudytojai.

Liudytojas P. M. parodė, kad 2016-07-17 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. A., (duomenys neskelbtini), apie 13.47 val., apstebėjo žalios spalvos keturratį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo KAWASAKI. Kadangi buvo vykdoma prevencinė priemonė nusprendė keturratį patikrinti. Įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius bei garsinį signalą šiais savo veiksmais išreiškė reikalavimą sustoti. Artėdamas prie keturračio, pastebėjo, kad jis šiek tiek sulėtino greitį bet vis tiek palengva judėjo. Bandė privažiuoti prie jo, atsistoti prieš jį, bet keturračio vairuotojas pamatė, kad jie beveik sustojo ir staiga stipriai padidino greitį ir nuvažiavo į laukus. Nuvažiuojant puikiai matėsi prie jo pritvirtinti valstybinai numeriai, jie skirti traktoriams ir priekabos žymėti. Numeriai buvo (duomenys neskelbtini), priešpaskutinės raidės tikslai nesimatė. Kai vėliau patikrino per POLIS naršyklę, buvo nustatyta, kad valstybiniai numeriai priklauso M. L., t.y. registruota transporto priemonė KAWASAKI keturratis žalios spalvos. Jie bandė persekioti, klausinėti žmonių gal kas pažįsta vairuotoją, o pagal savininką nebuvo galimybės nustatyti, nes iš karto gavo iškvietimą į kitą įvykį. Todėl surašė tarnybinį pranešimą. Savininką išsiaiškinom, tai M. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. Asmuo vairavęs transporto priemonę buvo apie ar virš 1 m. 80 cm., apsirengęs mėlynu kombinezonu, buvo su maike, išskirtinių požymių nebuvo, tačiau panašus į pažeidėją.

Liudytojas E. A. parodė, kad minėtą dieną važiavom per (duomenys neskelbtini) kaimą ir iš priekio pastebėjo atvažiuojantį žalios spalvos kerurratį motociklą. Kadangi vyko prevencinė priemonė, todėl norėjo patikrinti. Stabdė keturratį įjungdami švyturėlius ir garsinį signalą todėl atvažiuojantis iš priekio keturratis sulėtino greitį. Todėl ir jie lėtino greitį ir iš lėto artėjom link jo jis link jų. Kai beveik buvo sustoję keturračio vairuotojas greitai padidino greitį ir nusuko į dešinę pusę į laukus. Tuomet pastebėjo nuvažiuojančio keturračio valstybinius numerius, juos užsirašė, bei pradėjo persekioti, bet keturračio vairuotojas nuvažiavo per laukus ir jo daugiau nematė.

Liudytojas T. L. parodė, kad kai pažeidėjas važinėjo nematė, bet kai policija užsivijo, pro kiemą pravažiavo, o brolis buvo šalia. Keturratis priklauso broliui. Brolis sakė, kad pažeidėjas jo prašė leisti pravažiuoti. Brolis dar pasakė „durnius kam jis bėgo“. Kai išgirdo policija, brolis griebė savo rankinę ir ėjo link kelio. Jis manė, kad policija sustojo, bet pažeidėjas nesustojo. Pažeidėją pažįsta nuo vaikystės. Policijoje jam rodė nuotraukas per kompiuterį. Panašus į pažeidėją.

Liudytojas M. L. parodė, kad keturratį vairavo P. V.. Jis jo paprašė leisti pravažiuoti į pievą, į laukus. Jis apsuko po pievą kelis ratus ir išvažiavo į kelią. Tada išgirdo policijos garsines sirenas. Todėl jis pasiėmęs piniginę, kurioje buvo keturračio dokumentai, norėjo bėgti link jų. Tačiau P. bėgo per kiemą į kelią ir nuvažiavęs nuo policijos pabėgo. Jis jam davė keturratį. Jis sakė važiuos į laukus. Keturratis yra registruotas, techninė apžiūra atlikta. Pareigūnai buvo suklydę dėl techninės apžiūros, bet paskui sutvarkė. Pažeidėjas buvo apsirengęs darbine apranga su petnešomis, kombinezonu. Policijos nuotraukose P., nes jį gerai pažįsta ir žino kaip jis buvo apsirengęs. Šalmas ir kaukė yra jo, kuriuos irgi davė pažeidėjui. Kodėl jis tai neigia nežino, gal bijo atsakomybės. Piktumų su juo neturi.

Nors pažeidėjas kaltės nepripažino teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokius jos pažeidimus. Pažeidėjas yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti administracinės atsakomybės ir jam skirtinų sankcijų. Teismui nėra pagrindo abejoti tiesioginių įvykio liudininkų policijos pareigūnų ir brolių L. parodymais dalyvavusiais apklausose, kurie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats pažeidėjas, kad buvęs įvykio vietoje, tačiau pjovęs tuo metu ten žolę. Tačiau pažeidėjo paaiškinimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Jis charakterizuotinas daugiau kaip ignoruojantis savo padarytas klaidas, jų nepripažįstantis, išsisukinėjantis ir vengiantis atsakomybės už padarytus nusižengimus.

Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami pažeidėjo veiksmų, kaip prieštaraujančių visuomenės padoraus elgesio normoms, vairavimo kultūrai faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad pažeidėjas veikdama tiesiogine tyčia ir sąmoningai nepakluso reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad motociklui Kawasaki nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, policijos atstovė nurodė, kad tas įrašas yra klaidingas. Tik po protokolo surašymo buvo pateikti duomenys, kad valstybinė techninė apžiūra transporto priemonei atlikta. Todėl teismo nuomone pažeidėjas nepadarė pažeidimo numatyto LR ATPK 123 str. 1 d. ir pagal šį straipsnį išteisintinas.

Be to, pažeidėjo kaltė padarius minėtą pažeidimą, įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu kuriame yra užfiksuotas pažeidimo faktas (b.l. 1-2), tarnybiniu pranešimu ( b.l. 2-3), foto lentele ( b.l. 5-6), paaiškinimu ( b.l. 7-9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ( b.l. 10), žiūryklės išrašu ( b.l. 11), draudimo aktu ( b.l. 12), techninės apžiūros talonu ( b.l. 13-14), pažymom apie asmenį, KET pažeidimus, teistumą ( b.l. 15-21).

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis kaltės nepripažino ir teisme nenurodė, kad gailisi.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo šeiminę padėtį, charakterizuojančią medžiagą. Todėl teismas laiko, kad už pažeidimą visgi skirtina neviršijanti vidutinė sankcijoje numatyta nuobauda ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d. skirtina 1020 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) metų ir 10 ( dešimties) mėnesių laikotarpiui.

Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.). Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsižvelgus į kitas aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. atsižvelgta paskiriant arčiau minimalių nuobaudas, o ypatingų aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra.

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo nustatyta tvarka.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodžius įmokos kodą – 1001, bei Administracinių teisės pažeidimo identifikacinį kodą-numerį ROIK, kuris yra Nr. 16059919387.

Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėjimo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 21 str., 22 str. 26 str., 29 str. 30-33 str., 130 str. 1 d., 286-288 str.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 33str., 130 str. 1 d. ir 286-288 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. V., pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti 1020 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) metų ir 10 ( dešimties) mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.