Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. V. (toliau – P. V.) ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Vilkaviškio rajono policijos komisariatas) apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo P. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2016 m. liepos 17 d., apie 13.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį motociklą Kawasaki, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas reikiamos kategorijos vairuoti transporto priemonę, kurios nėra įgijęs, bei stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso teisėtiems jų reikalavimams stabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreikštas įjungus šviesos ir garso signalus, taip pat, transporto priemonei nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16 ir 226 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. V. apeliacinis skundas netenkinamas, Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, kaip tai suvokia P. V., o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad P. V. vairavo keturratį motociklą Kawasaki, neturėdamas reikiamos kategorijos vairuoti šią transporto priemonę, stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso teisėtiems jų reikalavimams stabdyti transporto priemonę, išreikštiems įjungtais šviesos ir garso signalais. Tokie apelianto veiksmai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Ir nors P. V. apeliaciniu skundu su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinkama, teigiant, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių P. V. kaltę jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme, t. y. kad keturratį analizuojamo įvykio metu vairavo būtent jis, pateikiant savą įrodymų vertinimo versiją, tačiau įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu teisinio pagrindo vis tik nėra.

9.1. Nors P. V. apeliaciniu skundu M. L. ir T. L. parodymai vertinami kritiškai, kaip nepatikimi, tačiau abejoti šių parodymų patikimumu, tuo pačiu ir aplinkybe, kad analizuojamo įvykio metu keturratį vairavo būtent P. V., nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamo įvykio metu M. L. priklausančio keturračio Kawasaki dokumentai buvo tvarkingi, keturratis buvo apdraustas privalomuoju civilinės vairuotojų atsakomybės draudimu, užregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jo techninė apžiūra buvo galiojanti. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad M. L., priešingai nei P. V., teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones turėjo, kas visumoje leidžia pagrįstai konstatuoti, jog šiuo atveju nepaklusti teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (keturratį), M. L., priešingai nei P. V., neturėjo jokio pagrindo. Juo labiau įvertinus tai, jog aptariamu atveju P. V., be ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo jokie kiti pažeidimai inkriminuoti nebuvo, o pačių pareigūnų teigimu, patikrinti keturratį buvo nuspręsta tik prevenciniais tikslais. Šiuo aspektu vertinant M. L. ir T. L. parodymų patikimumą bei objektyvumą, svarbu paminėti ir tai, kad, priešingai nei P. V., apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, pasak M. L., jis nežinojo ar P. V. turėjo teisę vairuoti jam priklausantį keturratį, tuo tarpu sutinkamai su ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, asmeniui neturinčiam teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, nepaklususiam teisėtam pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, be piniginės baudos, gali būti paskirtas ir įvykio metu vairuotos transporto priemonės, be viso ko, priklausančios ir trečiajam asmeniui, konfiskavimas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog apkalbėti P. V., tokiu būdu rizikuojant prarasti savo transporto priemonę, M. L. neturėjo jokio tikslo ir motyvo. Tuo tarpu vien tai, kad M. L., matęs, kaip P. V. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti ir nuo jų pabėgo, apie tai nepranešė policijos pareigūnams, jo parodymų patikimumo, priešingai nei tai traktuojama P. V. apeliaciniu skundu, nemenkina. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. L. brolis T. L. gyveno tame pačiame name, kaip ir P. V. brolis, visi jie tarpusavyje bendravo, jokių pykčių tarp jų nebuvo. Tokiu būdu, neatmestina galimybė, kad M. L., manydamas, jog policijos pareigūnams identifikuoti keturračio savininko bei įvykio metu jį vairavusio asmens, gali nepavykti, tokiais savo veiksmais siekė padėti P. V. išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju P. V. veika buvo teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl tenkinti P. V. apeliacinį skundą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jo išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Tačiau skundžiamas apylinkės teismo nutarimas nagrinėjamu atveju vis tik keistinas dėl netinkamai P. V. paskirtos administracinės nuobaudos Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo pagrindu. Sutinkamai su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, analizuojamo įvykio metu P. V. vairavo sunkųjį keturratį motociklą Kawasaki KFX 700, kurio variklio galia yra didesnė nei 36 kw (transporto priemonės registracijos dokumente (b. l. 13) šis skaičius matomas neaiškiai). Tokia transporto priemonė pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 punktą priskiriama galingiesiems keturračiams, kurie komentuojamu įstatymu apibrėžiami kaip keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Remiantis komentuojamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punktu, A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti ir galinguosius keturračius. Aiškinant aptariamą teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad teisę vairuoti galinguosius keturračius (nagrinėjamu atveju ir keturratį motociklą Kawasaki) turi tik tie asmenys, kurie yra įgiję teisę vairuoti tiek A, tiek B kategorijos transporto priemones kartu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju P. V., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtino, kad jis turi teisę vairuoti tik B kategorijos transporto priemones, kas leidžia pagrįstai teigti, jog kartu su B kategorija neįgijęs teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių, vairuoti galingųjų keturračių jis teisės neturėjo.

11.2. Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad nors apylinkės teismo nutarime ir nustatyta, jog P. V. neturėjo reikiamos kategorijos vairuoti transporto priemonę, tačiau P. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 1020 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių, t. y. administracinė nuobauda, skiriama už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą, asmeniui, turinčiam teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Toks apylinkės teismo sprendimas, įvertinus šios nutarties 11 punkte išdėstytus motyvus, yra nepagrįstas, todėl keistinas, iš naujo sprendžiant P. V. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato ATPK 30² straipsnio 1 dalis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

12.1. Skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą P. V. atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei pavojingumą – apeliantas įvykdė vieną šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo paties ir eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui ar net gyvybei. Įvertintina ir P. V. asmenybė. Sutinkamai su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, nors jis ir yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir nesimoko, ankščiau administracine tvarka jis buvo baustas vos vieną kartą, tačiau už pakankamai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – nustatytą greitį viršijo net 22 km/h (b. l. 18-19), kas, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo atsainų P. V. požiūrį į saugų eismą ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Darant šią išvadą, pabrėžtina, kad apeliantas, žinodamas, jog jo veikimas (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, ką jis patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu) prieštarauja įstatymams ir kitoms teisės normoms bei visuomenės interesams, vis tiek elgėsi neatsakingai ir pavojingai, tokiu savo elgesiu parodydamas savo neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

12.2. Sprendžiant apeliantui skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, vadovaujantis ATPK 30 straipsnio nuostatomis, įvertintinas ir jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Šiuo aspektu vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį vis tik pažymėtina, kad nors aukštesnysis teismas ir įžvelgia vieną P. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurios skundžiamu nutarimu apylinkės teismas neįžvelgė, tačiau nesant apeliacinio skundo dėl šios aplinkybės, nebloginant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, ši P. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžiant jam skirtinos administracinės nuobaudos klausimą šią nutartimi, nevertintina.

12.3. Tokiu būdu, įvertinus tiek P. V. padarytą teisės pažeidimą, tiek jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nesant jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą jam skirtina piniginė bauda, atitinkanti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos piniginės baudos (skiriamos asmeniui neturinčiam teisės vairuoti) vidurkį – 1303 eurų.

Nors, sutinkamai su ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, kartu su pinigine bauda gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas, tačiau šiuo atveju konfiskuoti M. L. priklausantį keturratį, teisinio pagrindo nėra.

13.1. Sutinkamai su ATPK 26 straipsnio nuostatomis, kitam asmeniui priklausantis daiktas, buvęs teisės pažeidimo padarymo įrankiu ar priemone, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą gali būti taikomas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

13.2. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. L. priklausantis keturratis analizuojamu atveju P. V. buvo perduotas laisva transporto priemonės savininko valia, tačiau šiam nežinant, kad daiktas neteisėtais P. V. veiksmais bus panaudotas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymui. Sprendžiant iš nuoseklių ir neprieštaringų M. L. parodymų, savo transporto priemonę P. V. analizuojamu atveju jis perdavė nežinodamas, ar apeliantas turi teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, tačiau žinojo, kad teisę vairuoti jis turi. Esant šioms aplinkybėms, konstatuoti, kad M. L., perduodamas keturratį P. V., žinojo, jog šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, kaip to reikalauja ATPK 26 straipsnio nuostatos, nėra jokio objektyvaus pagrindo, dėl ko transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Vertinant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą, pažymėtina ir tai, kad, nepaisydamas skundžiamo nutarimo motyvų dėl administracinio teisės pažeidimo bylos P. V. atžvilgiu nutraukimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas iš P. V. pareikšto kaltinimo aplinkybės, jog transporto priemonei nebuvo atlikta techninė apžiūra, vis tik nepašalino. P. V. inkriminuoto teisės pažeidimo aprašyme palikdamas ir Kelių eismo taisyklių 226 punkto, remiantis kuriuo, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, pažeidimą. Šis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo trūkumas, kaip nekeičiantis skundžiamo nutarimo esmės, ištaisytinas, konstatuojant, kad P. V., 2016 m. liepos 17 d., apie 13.47 val., (duomenys neskelbtini) vairavo keturratį motociklą Kawasaki, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas reikiamos kategorijos vairuoti transporto priemonę, kurios nėra įgijęs, bei stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso teisėtiems jų reikalavimams stabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreikštas įjungus šviesos ir garso signalus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir16 punktus.

14.1. Šiuo pagrindu ištaisytina ir skundžiamo nutarimo rezoliucinė dalis, konstatuojant, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, P. V. nutraukiama, jo veiksmuose nenustačius šio teisės pažeidimo sudėties, kadangi apylinkės teismas konstatavęs, jog šis pažeidimas nepadarytas, rezoliucinėje dalyje atitinkamo sprendimo nenurodė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

P. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą dalyje dėl P. V. paskirtos administracinės nuobaudos pakeisti: už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą P. V. skirti 1303 (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų) eurų baudą be transporto priemonės – keturračio motociklo Kawasaki KFX 700, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu nustatytų aplinkybių pašalinti aplinkybę dėl transporto priemonei neatliktos valstybinės techninės apžiūros ir Kelių eismo taisyklių 226 punkto pažeidimo, nustatant, kad „P. V., 2016 m. liepos 17 d., apie 13.47 val., (duomenys neskelbtini) vairavo keturratį motociklą Kawasaki, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas reikiamos kategorijos vairuoti transporto priemonę, kurios nėra įgijęs, bei stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso teisėtiems jų reikalavimams stabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreikštas įjungus šviesos ir garso signalus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir16 punktus“.

Papildyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo rezoliucinę dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį P. V. atžvilgiu nutraukimo: administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį P. V. nutraukti, jo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Likusioje dalyje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.