Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį, apeliantai A. P. ir A. P. prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Atskirajame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai rėmėsi kitos neprijungtos civilinės bylos medžiaga.

6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovų ieškinį nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

9. Byloje nustatyta, kad A. P. ir A. P. pateikė ieškinį atsakovei UAB HEAVY FINANCE dėl skolos ir kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo, delspinigių panaikinimo ir vykdomųjų įrašų pakeitimo. Bylos duomenimis, 2022 m. gegužės 6 d. A. P. (paskolos gavėjas) ir paskolos davėjų vardu veikiantis sutelktinio finansavimo platformos Heavyfinance.com operatorius UAB „HEAVY FINANCE“ sudarė paskolos sutartį. 2023 m. spalio 19 d. A. P. (paskolos gavėja) ir operatorius UAB „HEAVY FINANCE“ sudarė kitą paskolos sutartį. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 12.10 punkto nuostatas sutarties šalys buvo sutarusios ginčus pirmiausia spręsti derybų keliu, sprendė, kad ieškovai tinkamai nepasinaudojo įtvirtinta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

10. Nors iš ieškovų ieškinio priedų matyti, kad ieškovai prie ieškinio nepridėjo prieš tai minėtų šalių sudarytų paskolos sutarčių bendrųjų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-4878-996/2025 medžiaga (prie ieškinio pridėtomis sutarčių bendrosiomis sąlygomis), kadangi pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

11. Iš paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 12.10 punkto nustatyta, kad šalys susitarė, jog iš šios paskolos sutarties kylantys ginčai tarp šalių yra sprendžiami derybų keliu, o nepavykus rasti taikaus sprendimo, ginčai yra sprendžiami kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme.

12. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama pagal teisinio reglamentavimo nustatytas taisykles.

13. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021).

14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad teismas turi pareigą atsisakyti priimti pateiktą ieškinį, kai nustatomos dvejopo pobūdžio sąlygos: 1) ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka; 2) ieškovas nesilaikė nustatytos ginčo sprendimo tvarkos.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, pažymi, kad ginčams, kylantiems iš paskolos teisinių santykių, įstatymai nenustato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir šalių sutartos sąlygos dėl tarpusavio derybų esant ginčams, nesuponuoja išvados dėl privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, šiuo atveju nėra sąlygų viseto CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktui taikyti.

16. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą.

17. Iš esmės analogiškose savo teisine problematika civilinėse bylose teismai išaiškino, kad tai, jog šalys sutartyje numatė ginčus spręsti derybų būdu negali būti tapatinama su nuostata – įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pasekmės, numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali kilti tik tokiu atveju, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2730-560/2023). Šalių susitarimas dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesuteikia teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-975-254/2020). CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma nenustato teismo teisės ir (ar) pareigos atsisakyti priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo nesilaikė šalių sudarytoje sutartyje nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017).

18. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymą (137 str. 2 d. 3 p.) bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl procesinės teisės normų taikymo, todėl atskirasis skundas patenkinamas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti ieškovų A. P. ir A. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.