Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. (Z. K.) ieškinį atsakovui P. L. (P. L.) dėl avanso ir baudos (netesybų) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. L., prašydamas jo naudai priteisti iš atsakovo 10 000 Eur negrąžinto avanso, 10 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. kovo 13 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu yra kildinami ieškinio reikalavimai, 5.1. papunktyje nurodyta, kad „visi šios sutarties pagrindu kylantys ginčai sprendžiami derybų būdu. Šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“.

8. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

10. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018), o būtent: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas.

11. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepasinaudojo preliminarioje sutartyje numatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kadangi įstatyme nėra įtvirtinta jokia ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovo reiškiamiems reikalavimams. Tai, kad šalys sutartyje numatė ginčus spręsti derybų būdu negali būti tapatinama su nuostata – įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pasekmės, numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali kilti tik tokiu atveju, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodytos preliminarios sutarties, nors ji ir turi šalims įstatymo galią, nuostatos nenumato šalims pareigos laikytis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šalys laisva valia sudarė 2023 m. kovo 13 d. Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad visi šios sutarties pagrindu kylantys ginčai sprendžiami derybų būdu. Šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Toks susitarimas, kurį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip šalių susitarimą dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, negali užkirsti kelio šalims savo teises ginti teisme. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 20 punktas). CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma nenustato teismo teisės ir (ar) pareigos atsisakyti priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo nesilaikė šalių sudarytoje sutartyje nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017).

12. Taigi, ieškovo atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti numatyta tik įstatymu, yra pagrįsti ir teisingi. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad ieškovui, reiškiančiam ieškinio reikalavimą, kildinamą iš šalių sudarytos 2023 m. kovo 13 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties, įstatyme būtų įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį šiuo teisiniu pagrindu.

13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo Z. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.