Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-860-899/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-28
Bylos Nr.
1-860-899/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
G. V., A. V.
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-860-899/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00315-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.6
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,nukentėjusiesiems G. V. ir A. V.,gynėjai advokatei A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2013-02-16 apie 11.00 val. viešoje vietoje - Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo antrosios laiptinės, elgdamasis įžūliai, tyčia G. V. suduodamas penkis smūgius metaline lazda į įvairias kūno vietas, padarė jai kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir kairiame sėdmenyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, A. V. metaline lazda suduodamas vieną kartą į kairį petį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vasario 16 d. ketino važiuoti, pamatė užstatytą automobilį. Išėjo į lauką ir pamatė išeinantį A. V.. Matė kaip žmonės krovė daiktus į automobilį. A. V. nuėjo į rūsį, jis (A. R.) nuėjo su juo pakalbėti. Aikštelėje įvyko žodinis konfliktas, po ko susistumdė, išbėgo į lauką, paskui išsiskirstė. Kaltinime nurodyta data ir laikas yra teisingi. V. V. atžvilgiu nurodyti teisingi, tiksliai nepamena. Pripažįsta, kad smūgius sudavė metaline lazda. Lazdą turėjo rūbuose iš anksčiau. Lazda teleskopinė, jos paskirties nežino. Sutinka su nurodytais smūgiais, tiksliai jų nepamena. Fizinis skausmas galėjo būti sukeltas. Įvykį matė kaimynai, vaikai. Kas dėjosi aplinkui, nematė. Lauke buvo su džemperiu, batų nepamena. Automobilis varomas dujomis, todėl prieš važiuojant jį reikia pašildyti. Lazda ankščiau buvo garaže. Lazdą išsitraukė lauke, ją paėmė atsitiktinai. Nukentėjusysis rankoje turėjo medines stalo kojas. Jam (A. R.) atrodė, kad bandė jam suduoti. Vyko abipusis apsižodžiavimas. Kodėl kilo muštynės, nepamena. Konfliktas su kaimynais buvo kilęs prieš porą savaičių dėl automobilio statymo, konfliktas buvo trumpas. Nukentėjusiojo automobilio patraukti neprašė. Smūgių, suduotų nukentėjusiajai, neskaičiavo. Jam atrodė, kad buvo grėsmė, nes su lazdomis kaip muškietininkai špagavosi. G. V. rankoje kažką turėjo, ką - nepasakys. Kodėl sudavė G. V., negali pasakyti. Likusią dalį lazdos bėgdamas išmetė. Apsižiūrėjus ant kūno buvo nubrozdinimai ir sužalojimai įvairiose kūno vietose, tai špagavimosi veiksmai. Nenorėjo tokių sužalojimo pasekmių. Kad tai sukels pasekmes, dabar suprato. Konfliktą matė keli kaimynai, kiti gal pro langus. Automobilyje buvo vaikai. Sutinka, kad vaikai neturi matyti smurto, tačiau jam suveikė emocijos. Į policiją kreipėsi, nes jam atrodė, kad veiksmai buvo prieš jį. Pagalvojęs prisiminė kitas aplinkybes. Savo elgesį vertina blogai, prisipažįsta kaltu dėl nusikaltimo padarymo, atsiprašo nukentėjusiųjų. Pasižada, kad ateityje emocijoms nepasiduos. Jam tai pamoka. Gailisi, kad sužalojo žmones. Supranta pasekmes, jei tokie dalykai pasikartos. Su nukentėjusiaisiais susitaikė. Administracine tvarka baustas už kelių eismo pažeidimus. Mėnesinės pajamos 1 300 Lt. Darbo laikas įvairus, nes vykdė individualią veiklą.

Nukentėjusioji G. V. teisme parodė, kad šiai dienai su A. R. santykių jokių. Gyveno tame pačiame name 6 su puse metų. Pirmas konfliktas buvo vasario 11 d., kuomet kraustant daiktus iš rūsio A. R. išbėgo ir suriko patraukti automobilį. A. R., važiuodamas atbulas, vos neatsitrenkė į kitą automobilį, todėl kilo konfliktas. A. R. tyčiojosi. Pasakė jam, kad iškvies policiją, jis sakė „kviesk, dabar tau bus”. Vasario 16 d. A. R. įbėgo į rūsį ir neprognozuojamas užrėkė „dabar tau bus”, vyras jam atsakė „neturiu laiko, pasitrauk“. A. R. griebė vyrą už atlapų, trenkė į sieną, pažiro daiktai, prasidėjo susistumdymas. Jam sakė „paleisk vyrą”, sutrenkė medine stalo koja. Paskui A. R. trenkė vyrui lauke, o toliau su A. R. pradėjo špaguotis. Vaikai buvo automobilyje, jie klykė. Jai kliuvo į nugarą, blauzdą, sėdmenis su lazda. Kraujosruvos buvo baisios, galvojo, kad teks operuoti. Kas matė įvykį, nežino, jai nerūpėjo. Tuo metu rūpėjo apsaugoti vyrą, nes jis turi sveikatos problemų. A. R. smūgiai galėjo būti mirtini. Sudavė A. R. per rankas, kad išmestų lazdą. Paskambino policijai. Vaikai iš išgąsčio klykė. Po įvykio vaikus teko gydyti, prasidėjo tikas, pradėjo šlapintis naktimis. Nukentėjo, jiems žala padaryta visam gyvenimui. Su A. R. kalbėjo, kad svarbiausia, jog tai nepasikartotų. Ji gynėsi, A. R. puolė agresyviai, nebuvo net kada ką pasakyti.

Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad su A. R. šiai dienai santykių jokių, nebendrauja, jis kaimynas, žinomas iš matymo. Ankščiau su juo konfliktų nebuvo. Nešė daiktus iš rūsio, atėjo A. R. ir pasakė išsiaiškinti. Jam pasakė, kad neturi laiko. A. R. jį trenkė į sieną, pabiro daiktai. Aikštelėje susistumdė. Rankoje pas jį sublizgo lazda, su kuria trenkė į petį. Įvykis vyko automobilių aikštelėje. Iki įvykio A. R. vasario 11 d. susiginčijo su žmona, ką jie kalbėjo tuomet, negirdėjo. Smūgius lazda matė, negalėjo padėti žmonai. Su A. R. susitaikė, turtinių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų G. V. ir A. V. teisme duotų parodymų, A. R. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-02-16 patruliuodamas kartu su Šiaulių AVPK PR 2-osios kupos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. S. autopatruliu „Alksna 36“, apie 11.05 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) namo vyksta konfliktas tarp asmenų. Į minėtą vietą nuvykus apie 11.10 val., į juos kreipėsi vyras ir moteris, vyras prisistatė kaip A. V., gim. (duomenys neskelbtini), moteris kaip G. V., (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nurodė, kad kaimynas puolė vyriškį, o moteris jį gynė, todėl kaimynas sumušė ją metaline lazda. Jiems atvykus į kiemą, vyriškio, kuris sumušė sutuoktinius, kieme nebuvo. Bendraujant su A. V. ir G. V. namo kieme, į kiemą iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės išėjo ir vyriškis, kuris prisistatė A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad konflikto metu dėl užstatyto automobilio jis taip pat buvo sumuštas G. V., kuri jį mušė medine stalo koja. Pas G. V. ant kojos, tiksliau ant blauzdos, buvo paraudimai. Sužalojimus ant kojos ji parodė pati. Ant A. V. ir A. R. jokių išorinių sužalojimų nei ant veido, rankų ar kitų atvirų kūno dalių nesimatė. A. R. nurodė, kad su medine stalo koja moteris jam sudavė per nugarą ir sprandą. Sutuoktiniai V. nurodė, kad visą konfliktą matė ir jų mažamečiai vaikai, kurie tuo metu buvo automobilyje. Iš tiesų automobilyje buvo du mažamečiai vaikai. Su vaikais nebendravo, todėl negali pasakyti, ar jie buvo labai išsigandę ir šoke. G. V. parodė į šalia jų automobilio ant žemės gulinčią metalinę lazdą ir nurodė, kad su šia lazda A. R. iš pradžių bandė suduoti jos vyrui, tačiau jai įsikišus, smūgiai šia lazda buvo suduoti jai. A. R. dėl rastos metalinės lazdos nieko neaiškino, nei patvirtino, nei paneigė, kad lazda yra jo. Kadangi tiek V., tiek A. norėjo rašyti pareiškimą, visi konflikto dalyviai buvo pristatyti į Šiaulių m. policijos komisariatą tolimesniam įvykio aplinkybių išsiaiškinimui (33 b. l.);

- liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai - parodė analogiškai kaip ir liudytojas E. P. (32 b. l.);

- liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Su savo laiptinės kaimynais sutaria gerai. Kitų laiptinių gyventojus nelabai pažįsta, kai kuriuos žino tik iš matymo. Žino, kad kitoje laiptinėje gyvena jaunas vyriškis su šeima, kurį kiti kaimynai vadina keistuoliu, nes jis nesisveikina su kaimynais, yra konfliktiškas, tačiau pats asmeniškai su juo jokių konfliktų nėra turėjęs. Kiek žinojo vardas A., pavardė jam nežinoma. Toje pačioje laiptinėje, kur gyvena jis, 25 -ame bute gyveno ir G. ir A. V.. Buvo ramūs, nekonfliktiški žmonės. Jie pardavė savo butą ir kraustėsi į nusipirktą namą. Jie buvo prašę jo padėti jiems kraustytis. Jiems buvo likę išsinešti daiktus iš rūsio. 2013-02-16, negali tiksliai prisiminti, tačiau laikotarpyje nuo 09.30 val. iki 10.00 val. vienas nuėjo į rūsį, kuriame turėjo šildytuvu pasišildyti sustingusius dažus. Apie 10.15 val. į kiemą atvažiavo V., kurie savo automobilį pasistatė netoli laiptinės, t. y., kad jiems būtų patogiau susinešti iš rūsio daiktus. Įvažiavimas į kiemą yra siauras, todėl jų pastatytas automobilis užstojo kiemo pravažiavimą. Jiems atvažiavus, paliko šildytuvą, šildantį dažus įjungtą, o pats išėjo į kiemą. Pamatęs, kad V. yra atvažiavę su vaikais, kurie sėdėjo automobilyje, priėjo juos pakalbinti. V. tuo metu iš savo rūsio į automobilį nešėsi savo daiktus. Matė, kad nešė išardytą medinį stalą, t. y. atskirai stalo kojas ir viršų. Pamatė, kad nuo kitos laiptinės ateina minėtas jaunas vyriškis A.. Kiek matė, rankose jis jokios metalinės lazdos neturėjo, bent jau jis to nepastebėjo. Tuo metu buvo pritūpęs prie V.pastatyto automobilio galinio dangčio. Girdėjo, kad A.kažką bambėdamas, panašiai lyg ir „nu dabar pasiaiškinsim“ nuėjo į rūsį, kuriame buvo V.. Bendros rūsio durys buvo atidarytos. Matė, kad A. įėjęs į rūsį, nusileido laiptais žemyn. Mano, kad minutės, dviejų bėgyje pamatė, kad rūsio laiptų aikštelėje laiptais jau pakilę ir G. V., ir A. V. bei A.. Kaip jie kilo laiptais, kas pirmas, kas iš paskos, nematė. Girdėjo A. V. A. klausiant bent keletą kartų „ko tu nuo manęs nori“? Kad A. būtų kažką jam atsakęs, negirdėjo. Tarp jų visų trijų vyko susistumdymas. A. V. rankose, tiksliau glėbyje, tikrai matė medines stalo kojas, tačiau, ar rūsio aikštelėje jis bandė suduoti A.stalo koja ar ranka, nematė. Ar G. V. turėjo rankose medinę stalo koją ar kojas, negali pasakyti, nepastebėjo. Ar ji taip pat bandė suduoti, ar sudavė A. rūsyje, nematė. Pamatęs šį konfliktą, labai nustebo ir pasimetė, nes buvo labai netikėta. Jie visi išėjo besistumdydami į lauką ir toliau viskas vyko tarp antrosios ir trečiosios laiptinės. Pats į konfliktą nesikišo, nespėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Dėl pasimetimo ir netikėtumo nespėjo tinkamai sureaguoti į įvykius. Jų susistumdymą galėtų apibūdinti kaip „špagavimąsi“, tai V. puolė link A., o jis traukėsi, tai atvirkščiai. Matė, kad bent jau A. V. tikrai rankoje turėta medine stalo koja mosikavosi, ar bandydamas suduoti A., ar apsiginti, nežino, ten nebuvo galima suprasti. G. V. kažką šaukė, tačiau ką tiksliai, negali pasakyti. Ar ji sudavė ar bandė suduoti smūgius A., negali pasakyti, nes negalėjo atskirti, kas kam bando smogti, jie visi buvo šalia vienas kito, buvo sąmyšis. Pas A. rankoje pamatė apie 30-40 cm ilgio metalinę lazdą, per kurios vidurį buvo lyg ir sujungimas. Iš kur pas jį rankose atsirado lazda nematė, nes prieš tai tikrai pas jį lazdos rankose nebuvo pastebėjęs. Matė, kad šia lazda vieną kartą G. V. sudavė per blauzdą. Tuomet prisiminė, kad rūsyje liko įjungtas šildytuvas su dažais ir išsigandęs, kad gali kilti gaisras nubėgo į rūsį, todėl kas vyko toliau, nematė. Konfliktuojančių asmenų neskyrė ir nesikišo, policijos nekvietė, nes su savimi nebuvo pasiėmęs telefono. Kuomet išėjo iš rūsio, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Konflikto metu nematė, kad be jo dar kas nors būtų buvęs kieme. Dėl ko prasidėjo V. ir A. konfliktas, nežino. Kas dar iš kaimynų matė šį konfliktą, nežino (35-36 b. l.);

- liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Su namo kaimynais sutaria gerai. Šiame name gyvena nuo 1996 metų. Žino, kad trečiojoje laiptinėje gyvena jaunas vyriškis su šeima, kurį kaimynai vadina „keistuoliu“. Jis nesisveikina su kaimynais, yra konfliktiškas, dažniausiai konfliktai vyksta tuomet kada yra atlikinėjami kokie nors remonto darbai ir triukšmas dienos metu trukdo jo vaikui miegoti. Kiek žinojo, vardas A., pavardės nežino. 25-ame bute gyveno G. ir A. V.. Jie buvo ramūs, nekonfliktiški žmonės. Jo žiniomis, jie pardavė savo butą ir kraustėsi į nusipirktą namą. 2013-02-16 ryte, galimai apie 10.00-11.00 val. su žmona turėjo važiuoti į miestą. Į lauką išėjo pirmas ir stovėjo prie savo laiptinės. Gyvena ketvirtoje laiptinėje. Pamatė, kad prie antrosios namo laiptinės stovi V.automobilis. Prie antrosios laiptinės, arčiau laiptinės durų stovi A. V., netoliese jo žmona G. V., o prie jų pasilenkęs kaimynas A., kuris mostelėjo vieną kartą ranka prie G. V. kojų. Nematė, ar jis smogė G. V., ar šiaip mosikavosi , nežino, o jei ir smogė, ar pataikė G. V. nematė, tačiau išgirdo ją šaukiant „ai, skauda“. Tada A. V. iškėlė ranką, kurioje buvo medinė lazda, ir kaip suprato norėjo apginti žmoną, bet A. pradėjo bėgti link jo. Jam prabėgant, matė, kad jis berods kairėje rankoje turėjo kaip jam atrodė metalinį, mano, kad apie 50 cm ilgio strypą. A. V. jį vijosi, tačiau nepavijo ir grįžo atgal. Jis su žmona nuėjo prie pastatyto automobilio ir išvažiavo, todėl kas vyko toliau, nematė. Nematė ir konflikto pradžios, nežino dėl ko jis prasidėjo (37 b. l.);

- liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad šalčiausiais metų mėnesiais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Tačiau turi namą, esantį M. rajone, Šiauliuose, kuriame visą likusį laiką gyvena su dviem mažametėmis savo dukromis E. ir I. R.. E. yra aštuoni metukai, o I. - šeši. Dukrų tėtis A. R. yra miręs, todėl dukras augina viena. Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena labai mažai laiko, apie du metus ir tai tiktai žiemos metu, todėl praktiškai nepažįsta namo kaimynų, vos kelis iš savo laiptinės. Dukros taip pat nepažįsta namo kaimynų ir jų vaikų, nes čia gyvena tik pačiu šalčiausiu metų laiku ir į lauką tokiu laiku mergaitės eina minimaliai. Pamena, kad galimai 2013 m. vasario viduryje, buvo savaitgalis, gali būti, kad buvo vasario 16 d., nes ruošėsi švęsti dukros I. neseniai buvusį gimtadienį, ryte, laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 12.00 val., tiksliai valandos nepamena, su savo dukromis grįžo ir pasistatė kieme savo automobilį prie savo laiptinės. Gyvena pirmoje laiptinėje. Reikėjo užeiti į rūsį pasiimti agurkų, kadangi gyvena trečiajame aukšte, nusprendė iš karto nueiti į rūsį ir pasiimti agurkus. Dukros liko kieme. Girdėjo kažkokį triukšmą kieme, tačiau nekreipė dėmesio. Netoli jų namo yra šiukšlių konteineriai, prie kurių dažnai asocialūs asmenys aiškinasi santykius, be to buvo dienos metas, manė, kad šiaip kažkas šūkauja. Negali pasakyti, ar buvo tik vyriški balsai, ar šūkavo ir moteris. Pati asmeniškai nematė, ar kieme kas nors mušasi. Jai būnat rūsyje, pas ją iš lauko atbėgo abi dukros, kurios pasakė, kad matė besimušančius su lazdomis kažkokius du jaunuolius, o vienas buvo su mėlynos spalvos striuke ar treningu. Liepė dukroms laikytis atokiau ir viskas. Jos tepasakė tik tiek, ir kiek suprato iš jų pasakojimo, jos matė juos besimušančius lauke. Jokios moters jos neminėjo, tik du jaunuolius. Po to su dukromis nuėjo namo. Išėjusi iš rūsio, nematė jokių muštynių. Tik jau būnant laiptinėje ir lipant į trečią aukštą, pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Tačiau kas vyko toliau, ar jie ką nors sulaikė, ar ne, nematė, nestebėjo kas vyksta lauke, turėjo savų reikalų. Jai susidarė įspūdis, kad kuomet mergaitės atbėgo pas ją iš lauko į rūsį ir pasakė, kad matė kaip susimušė du jaunuoliai, buvo labai išsigandusios ir kaip suprato, vos tai pamačiusios - pabėgo, o ne stebėjo ir žiūrėjo muštynes. Jos niekada anksčiau nėra mačiusios jokių muštynių ir tai joms sukėlė stresą, todėl visiškai nenori ir kategoriškai atsisako, kad jos būtų klausinėjamos apie šitą ar kitą įvykį kurį neva jos matė ir dar policijoje ar teisme. Toks jų apklausinėjamas neigiamai paveiktųjų emocinę būseną, o be to, mano, kad jos yra per mažos tiksliai ir objektyviai papasakoti įvykį. Nei viena iš dukrų nepasakojo, kad būtų mačiusios kaip kaimynas muša su metaline lazda moterį. Net jei jos ir būtų mačiusios, pati jų taip pat neklausinės dar kartą, nes tai nėra toks svarbus įvykis, kad jos būtų traumuojamos ir emociškai sujaudintos. Jos nepapasakotų daugiau nei dabar papasakojo ji (39 b. l.);

- liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jau daugiau kaip 30 metų. Yra šio namo bendrijos valdybos pirmininkė, todėl tenka bendrauti su daugelio šio namo gyventojų. Pažįstama tiek su A. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) namo 33-iame bute, tiek 25-ajame bute gyvenusiais G. V. ir A. V., kurie visai neseniai savo butą pardavė ir išsikraustė. Su šiais kaimynais, t. y. būtent su V., niekada nėra turėjusi jokių konfliktų, taip pat nėra gavusi kitų namo gyventojų nusiskundimų jų atžvilgiu. Apie A. R. gali pasakyti, kad jis yra agresyvus ir konfliktiško būdo, yra gavus ne vieną nusiskundimą iš namo gyventojų dėl A. R. elgesio. T. y. kiek jai žinoma iš namo gyventojų skundų, A. R. visada kviečia namo gyventojams policiją, jei tik koks nors automobilis, jo nuomone, netinkamai pastatytas ar dėl bet kokios kitos smulkmenos. Dažnai su kaimynais konfliktuoja dėl triukšmo, t.y. jei kas nors darosi remontą ir yra nors menkiausias triukšmas, kviečia policija, jei pas ką nors ateina svečiai, kviečia policiją dėl triukšmo. Dėl konflikto, įvykusio 2013-02-16 namo kieme tarp V. ir A. R., gali pasakyti, kad pati asmeniškai šio konflikto nematė, nes tuo metu, t. y. 10.00 val. su vyru buvo išvažiavę. Todėl apie konfliktą žino tik iš G. V. ir A. R. pasakojimų. Abu skirtingai pasakojo įvykių eigą. G. V. pasakojo, kad konfliktas su A. R. prasidėjo dėl automobilio pastatymo dar 2013-02-11, t. y. pirmadienį, kada ji su vyru taip pat buvo atvažiavusi kraustytis daiktų. Jai su vyru atvažiavus 2013-02-16 pasiimti iš rūsio paskutinių daiktų, į rūsį atėjo A. R., kuris pasakęs, kad „dabar išsiaiškinsim dėl mašinos statymo“, griebė už atlapų jos vyrą Artūrą, o po to pradėjo mušti ją ir jos vyrą ilga metaline lazda. Detalių, kiek kartų, į kurias kūno vietas A. R. jiems sudavė, nežino, tačiau G. V. rodė jai kraujosruvas ant savo kūno kojose, nugaroje. A.V. nematė, ar jam buvo padaryti kokie sužalojimai. Kaip suprato iš pasakojimo, A. R. prie jos ir jos vyro prisikabino dar rūsyje. Tuo tarpu po tarpusavio konflikto su V., pas ją buvo atėjęs ir A. R., kuris klausė, ar ji matė konfliktą. Jis teigė, kad V. pirmi jį užpuolė. Jis pasakojo, kad dar pirmadienį, t. y. 2013-02-11 V. užstatė savo automobiliu išvažiavimą iš kiemo, o jam paprašius V. patraukti automobilį, ši atsisakė ir pro pravirą jo automobilio langą trenkė jam per veidą. Žino, kad A. V. turi invalidumą, tačiau tiksliai dėl ko, nežino. Nėra pastebėjusi, kad A. V. nevaldytų vienos rankos. Kas konkrečiai iš namo gyventojų galėjo matyti arba matė šį konfliktą tarp A. R. ir V., nežino. Gali tik patvirtinti, kad V. buvo tvarkinga šeima ir ramūs, nekonfliktiški namo gyventojai. Tuo tarpu A. R. galėtų apibūdinti visiškai priešingai, kaip konfliktišką, agresyvų, neprognozuojamo elgesio vyriškį, kuriuo skundėsi ir yra pasipiktinęs ne vienas namo gyventojas (34 b. l.);

- liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Pažįstamas su kaimynu vardu A. R.. G. ir A. V. šeimos nepažįsta. A. R. yra labai konfliktiškas žmogus. Su juo susidūręs yra du kartus ir abu kartus nemaloniai. 2012 metais rudenį ar pavasarį, nepamena, keitė elektros kabelius A. R. laiptinės rūsyje. Remonto metu buvo naudojamas grąžtas, kuris, savaime suprantama, kėlė triukšmą, tačiau darbai vyko dienos metu, o ne anksti ryte ar vakare. Į rūsį atbėgo A. R., kuris pradėjo ant jo šaukti, varyti lauk iš rūsio. Jis pradėjo jį raminti ir aiškinti, kad viskas yra suderinta su namo pirmininke ir jis turėjo žinoti apie planuojamus vykdyti darbus. Pokalbio metu A. R. rankose laikė medinę stalo koją. Stalo koja jis negrasino, ją tik laikė rankose. Iš kur jis ją gavo, nežino. Kaip suprato, norėjo ja pagąsdinti, tačiau jis neišsigando, tada A. R. išbėgo lauk ir stalo koja užrėmė rūsio duris, kad jis neišeitų iš rūsio lauk. Iš savo mobiliojo ryšio telefono turėjo skambinti ir kviestis namo pirmininkę, kad ši išleistų iš rūsio. Girdėjo, kad jis skambino policijai ir melavo, kad neva tai jo žmonai ir vaikui grasino šaunamuoju ginklu. Išgirdęs tokį absurdą, pats būdamas uždarytas rūsyje irgi paskambino į policiją. Vyko tyrimas Centro policijos nuovadoje. Visa tai A. R. išsigalvojo. Kitas konfliktas įvyko vėliau, datos nepamena. A. R. laiptinės aikštelėje jis keitė elektros instaliaciją. Kadangi buvo reikalinga išjungti elektrą, paskambino kaimynams. Net nepradėjus dirbti, iš buto išėjo A. R., kuris neleido atidaryti skydo durelių. Jo kolega V. G. norėjo paaiškinti ką jie daro, tačiau A. R. jo neklausė, varė lauk. Tada tarp V. G. ir A. R. įvyko susistumdymas ir jeigu nebūtų puolęs į tarpą, būtų kilusios muštynės. Tą kartą policija nebuvo kviesta. Kiek žino ir iš kitų kaimynų, A. R. yra agresyvus ne tik su juo, bet ir su kitais kaimynais, jiems dažnai kviečia policiją dėl smulkmenų. Apie konfliktą su kaimynais V., nieko nežinojo nematė, iš kaimynų apie šį konfliktą nieko negirdėjo (38 b. l.);

- specialisto išvada Nr. G 256/13(04), kurioje nurodyta, kad G. V. padarytos kraujosruvos kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir kairiame sėdmenyje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti penkių smūgių bukais kietais daiktais.rasti kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai. G. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (51 b. l.);

- specialisto išvada Nr. G. 257/13(04), kurioje nurodyta, kad sužalojimų A. V. kūne nėra (49 b. l.);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas liudytojo V. S. metalinės lazdos pateikimas (52 b. l.);

- specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-225, kurioje nurodyta, kad pramoniniu būdu pagamintos teleskopinės lazdos dalys prie šaltųjų ginklų nepriskiriamos (54-55 b. l.);

- specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-224 nurodyta, kad ant tirti pateiktos lazdos rankų pėdsakų tinkamų asmeniui identifikuoti neaptikta (57-58 b. l.);

- 2013-04-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. V. iš jam pateiktų vyriškių nuotraukų atpažįstą nuotraukoje Nr. 5 esantį A. R. kaip jį ir jo žmoną sumušusį asmenį (40-42 b. l.);

- 2013-04-12 akistatos tarp nukentėjusiosios G. V. ir įtariamojo A. R. protokole nurodyta, kad tiek nukentėjusioji G. V., tiek A. R. pasiliko prie savo parodymų (99-100 b. l.);

- 2013-04-12 akistatos tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo A. R. protokole nurodyta, kad tiek nukentėjęs A. V., tiek įtariamasis A. R. pasiliko prie savo parodymų (101-102 b. l.);

- apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta Vilniaus g. 258, Šiauliai (7-9 b. l.);

- apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas garso įrašas pateiktas Šiaulių AVPK (44-47 b. l.).

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad A. R. 2013-02-16 apie 11.00 val. viešoje vietoje - Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo antrosios laiptinės, elgdamasis įžūliai, tyčia G. V. suduodamas penkis smūgius metaline lazda į įvairias kūno vietas, padarė jai kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir kairiame sėdmenyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, A. V. metaline lazda suduodamas vieną kartą į kairį petį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina ir paties kaltinamojo A. R. prisipažinimas, ir nukentėjusiųjų G. V., A. V. parodymai apie A. R. prieš juos panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų S. P., A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir t. t.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į konfliktą neigimai sureagavo netoliese buvęs S. P., D. R. mažamečiai vaikai, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju A. R. panaudojo fizinį smurtą prieš G. V. ir A. V. viešoje vietoje, t. y. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo antrosios laiptinės.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad A. R. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji A. R. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas V. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo A. R. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje A. R. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusius su nukentėjusiaisiais G. V. ir A. V. bei baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamasis pripažino visas jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, taigi laikytina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. A. R. susitaikė su nukentėjusiaisiais G. V. ir A. V.; šie pretenzijų A. R. nebeturi. 2013 m. rugpjūčio 21 d. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą 203,02 Lt dydžio turtinę žalą, ką patvirtina byloje esantis finansinis dokumentas. A. R. atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 straipsnis) nenustatyta. A. R. neteistas (87 b. l.), administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (79-86 b. l.), Centro policijos nuovadoje dėl A. R. elgesio skundų penkių metų laikotarpyje negauta, į policijos profilaktinę įskaitą nėra įrašytas (74 b. l.), yra dirbantis. Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad A. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra ketvirtoji būtina sąlyga taikyti kaltinamajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius institutą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir LR BK 38 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų visumai, baudžiamoji byla A. R. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukiama. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga A. R., kuris turi darbą ir gauną oficialų darbo užmokestį, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką (t. y. minimalaus dydžio įmoka) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (105-106 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – nuosprendžiui įsiteisėjus:

- daiktų pateikimo protokolu iš V. S. išimta metalinė lazda, saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato daiktų saugykloje (59 b. l.) – konfiskuotina ir sunaikintina.

Civilinio ieškinio nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiesiems G. V. bei A. V. susitaikius ir baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią A. R. privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Įspėti A. R., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

- daiktų pateikimo protokolu iš V. S. išimtą metalinę lazdą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato daiktų saugykloje – konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas