Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2016 m. spalio 18 d., apie 21:30 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodama automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, sukdama iš Geležinio Vilko g. į J. Kazlausko g. nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į J. Kazlausko g. važiuojantį automobilį ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus. Taip V. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad V. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurios transporto priemonės vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas N. K. priklausantis automobilis ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o apie konkrečius automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. S., apgadinimus eismo įvykio metu duomenų nėra, kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog šis automobilis yra suremontuotas. Nukentėjusiosios N. K., liudytojo S. T. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti, aukščiau aptarti, rašytiniai duomenys, kuriuos teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, patvirtina, kad būtent automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. S. pažeidė KET 9 punkto, kuriame nurodyta, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, taip pat KET 127 punkto, kuriame nurodyta, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – N. K. priklausantis automobilis ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra V. S. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Asmens parodymo atpažinti protokolais konstatuota, kad nukentėjusioji N. K. bei liudytojas S. T. iš pateiktos fotolentelės atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį (V. S.) kaip automobilio VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Šias aplinkybes jie kategoriškai patvirtino ir teisme, tai yra identifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį - V. S. - kaip minėto automobilio vairuotoją. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. S.. V. S. taip pat patvirtino, kad šis automobilis priklauso jai ir ji juo naudojasi. Duodama paaiškinimus teisme V. S. taip pat nurodė, kad jos automobiliu kartais naudojasi ir jos dukros, tačiau ji negalėjo nurodyti, ar jos dukros ar koks nors kitas asmuo be jos 2016 m. spalio 18 d. būtų naudojęsis jai priklausančiu automobiliu. Be to, pažymėtina, kad paskutinio teismo posėdžio metu, tai yra jau apklausus pačią administracinėn atsakomybėn traukiamą V. S., nukentėjusiąją N. K. bei liudytoją S. T., V. S. prašė teismo apklausti P. K. ir I. A., nurodydama, jog vienas iš jų buvo kartu su ja minėtą dieną, kažkuriuo laiku, nes tvarkė katilą, o kitas yra jos žentas, kuris tvarko jos automobilį ir gali patvirtinti, kad automobilis tvarkytas nebuvo. Tačiau tokias aplinkybes ji nurodė pirmą kartą, nes nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, nei duodama paaiškinimus teismui ji jokių liudytojų neminėjo ir neprašė apklausti. Be to, pažymėtina, jog iš Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. S. 2016-04-14 nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016-04-09, 10:52 val., vairuodama tą patį automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino tiek kitam asmeniui priklausantį automobilį, tiek ir jai priklausantį automobilį, o būtent apgadino savo automobilio priekinę dalį. Šiuo metu aiškiai matomų apgadinimų ant V. S. automobilio priekinės dalies nesimato, kas rodo, jog automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visgi turėjo būti remontuojamas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, anot nukentėjusiosios, automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas policijos praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio, todėl pilnai galėjo būti suremontuotas. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina V. S. paaiškinimų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo abejoti šių įrodymų visumos patikimumu teismas nenustatė, tad jų pagrindu pripažįsta įrodytomis tas aplinkybes, kad V. S. 2016 m. spalio 18 d., apie 21:30 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairavo automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairuodama buvo neatidi, sukdama iš Geležinio Vilko g. į J. Kazlausko g. nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į J. Kazlausko g. važiuojantį automobilį ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Minėta nustatyta veika V. S. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei V. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. S. ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. S. pažeidė KET 220 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį policijai arba nesutaręs su kitos transporto priemonės savininku ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos, nors nebuvo susitarta dėl įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino.

Iš nukentėjusiosios N. K. ir liudytojo S. T. paaiškinimų ir parodymų nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, tai yra po automobilių kontakto, V. S. iš savo automobilio neišlipo, tačiau sustojo ir kelias sekundes jame sėdėjo, tada įjungusi atbulinę pavarą pavažiavo atgal ir tada nuvažiavo Kazlausko gatve link Kalvarijų gatvės, kas rodo, jog ji suvokė ir pajuto automobilius kontaktavus. Iš byloje esančių nukentėjusiosios N. K. automobilio ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų, kuriose užfiksuoti šio automobilio apgadinimai, taip pat iš eismo įvykio vietos schemos priedo, kur policijos pareigūnai užfiksavo automobilio ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, bei nukentėjusiosios N. K. paaiškinimų, kad kaltininkės automobilis perbraukė visą jos automobilio šoną, matyti, jog nukentėjusiosios automobiliui buvo padaryti apgadinimai ant visos automobilio kairės pusės, padaryti apgadinimai yra aiškiai matomi, nėra mažareikšmiai, kas rodo, jog kontaktas tarp automobilių tikrai turėjo būti juntamas. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad V. S. neabejotinai turėjo pajusti ir suvokti, kad kontaktas tarp automobilių buvo, kad ji važiuodama kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl laikydamasi KET 220 punkto reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo likti eismo įvykio vietoje ir susitarti su kitos transporto priemonės savininku bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau ji įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino, tuo pačiu eliminuodama galimybę nustatyti jos blaivumą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. S. suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus, tai yra V. S. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - V. S. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. S. – anksčiau ne vieną kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, skirtas baudas moka, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o V. S. skirtinos baudos, artimesnės ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams su ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. S. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jai paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 40 € (keturiasdešimties eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 950 € (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 950 € (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16058974599 ir įmokos kodą -1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.