- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 1-92-958/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00755-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Justina Murauskaitė
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė, sekretoriaujant Kristinai Stasiškei, Rasai Fedinienei, Renatai Šapokienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, nukentėjusiojo atstovei Nijolei Gaižutienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Justinai Murauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustato:
Žemesnės instancijos teismas
S. J. 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 12.03 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 134 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, o atsiradus kliūčiai, automobiliui F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia jo stovėjusiam J. M., nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties, dėl ko vairuojamo automobilio priekine dalimi suspaudė J. M. kojas prie priekabos, dėl to nukentėjusiajam dėl dešinio šlaunikaulio kūno lūžio, abiejų blauzdikaulių perkrumplinių lūžių, kraujosruvų abiejuose blauzdose bei žaizdos su nubrozdinimu kairėje blauzdoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-18, apie 11.30 val., atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), esančią aikštelę priduoti obuolius. Stovėjo eilėje su kitais automobiliais. Priešais stovėjo nukentėjusiojo automobilis F. M.. Pradėjus priiminėti obuolius reikėjo automobiliu pavažiuoti į priekį. Tuo metu J. M. stovėjo už savo automobilio ir rūkė. Jo vairuojamam automobiliui atsisakė stabdžiai ir jis prispaudė J. M. prie automobilio F. M.. Suprato, kad nukentėjusiajam lūžo kojos.
Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2014-09-18, apie 12 val., kartu su tėvu A. M. atvyko į (duomenys neskelbtini), priduoti obuolius. Laukė eilėje su kitais automobiliais. Kai atvažiavo supirkimo mašina, jis išlipo iš automobilio F. M. nudegti tentą nuo priekabos. Tuo metu jį prispaudė kitas iš galo buvęs automobilis. Buvo didelis skausmas, toliau nieko nebeprisimena.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2014-09-18 kartu su sūnumi J. M. atvežė priduoti obuolius į (duomenys neskelbtini). Aikštelėje prie parduotuvės jis pavarė savo automobilį F. M. arčiau svarstyklių ir pajuto smūgį iš galo. Tuo metu gale stovėjo sūnus J. M.. Išlipęs matė, jog sūnus J. M. prispaustas kaltinamojo automobiliu. Avarijos metu sūnui buvo sulaužytos abi kojos.
Liudytoja J. P. parodė, kad yra nukentėjusiojo J. M. dukra. Po avarijos tėvo būklė sunki, buvo atliktos dvi operacijos. Pati atvažiuodavo aplankyti tėvo į ligoninę, pirkdavo tėvui gydytojo išrašytus vaistus.
Liudytojas V. M. parodė, kad yra nukentėjusiojo J. M. brolis. Po avarijos brolis buvo operuotas, kentė didelius skausmus. Jam taip pat buvo amputuoti kojos pirštai. Teko pirki jam vaistus, sauskelnes. Iki avarijos gyveno vienas, pats save apsitarnavo. Gydytojai griežtai uždraudė laiptus, todėl buvo paguldytas į slaugos namus.
Liudytojas R. M. parodė, kad yra nukentėjusiojo J. M. sūnus. Po avarijos tėvas buvo paguldytas į Utenos ligoninę, po to pervežtas į Vilnių, kur jam buvo atlikta operacija. Vėliau jam amputavo tris kojos pirštus. Tėvą nuolat reikėjo prižiūrėti, vykdavo net kelis kartus per dieną į ligoninę, pirko vaistus, sauskelnes, rūbus. Vėliau tėvas buvo pervežtas į slaugos namus.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014-09-18 J. M. buvo blaivus (tomas 1, b.l. 31).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. padaryta dešinio šlaunikaulio kūno lūžis, abiejų blauzdikaulių perkrumpliniai lūžiai, kraujosrvuvos abiejose blauzdose, žaizda su nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Pagal turimus duomenis J. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau 10 dienų (tomas 1, b.l.33)
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamasis S. J. įvykio metu, t.y. 2014-09-18 buvo blaivus (tomas1, b.l. 45).
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos matyti, kad apžiūrima vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia pastato (duomenys neskelbtini). Kelio danga - asfaltas, kuri yra sausa. Automobilių stovėjimo aikštelės plotis 16,2 m., ilgis 59,8 m. Nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniojo važiuojamosios dalies krašto 11,9 m atstumu link automobilių stovėjimo aikštelės stovi automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis matmuo yra iki kairės pusės priekinio rato ašies, nuo šio rato iki pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) yra 11,4 m atstumas, nuo automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki pastato yra 11,4 m atstumas. Prie automobilio F. M. prikabinta automobilinė priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo priekabos kairės pusės rato ašies iki pastato yra 11,6 m atstumas. Nuo priekabos rato iki už jos stovinčio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio rato ašies yra 2,05 m atstumas, nuo šio rato iki pastato yra 11,3 m atstumas, nuo automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki pastato 12,2 m atstumas. Prieš automobilio (duomenys neskelbtini) prikabinta automobilinė priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuo šios priekabos kairiojo rato ašies iki pastato 12,6 m atstumas (tomas 1, b.l. 7-12).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad nustatyti šie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis valstybinis numeris, variklio dangtis, priekinio bamperio rūko žibintų atšvaitai. Paspaudus kojinį (pagrindinį) stabdį jaučiasi pasipriešinimas, užtraukus rankinį (stovėjimo) stabdį, jis laikosi (tomas 1, b.l. 13-14)
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad nustatyti šie automobilio priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: galinis bortas ir valstybinis numeris (tomas 1, b.l. 18-19).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. J. vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, esant kliūčiai nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties, dėl ko vairuojamo automobilio priekine dalimi suspaudė J. M. kojas prie priekabos. Kaltinamasis pažeidė KET 9 ir 134 punktų reikalavimus. Jo veika pagal sukeltas pasekmes atitinka BK 281 str. 1 d. sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo S. J. gynėja teismo posėdžio metu prašė taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, jog byloje yra nustatytos dvi kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės- prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo veika laikytina neatsargiu nusikaltimu. Taip pat prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog kaltinamasis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą, nedelsė ir kvietė pagalbą.
Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Eismo įvykių bylose teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą ir svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo įvertinti ar KET pažeidimas nebuvo šiurkštus, ar iki eismo įvykio vairuotojas neturėjo galiojančių nuobaudų dėl KET pažeidimų ir išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).
Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, pažeisti KET reikalavimai negali būti laikomi šiurkščiais, nes eismo įvykio metu buvo blaivus, eismo įvykis įvyko aikštelėje, esant nedideliam greičiui, per visą vairavimo laikotarpį prasižengė pirmą kartą, praeityje nebaustas administracine tvarka, neteistas, psichiatrinio ar priklausomybių įskaitoje neregistruotas, yra garbaus amžiaus, pensininkas, po eismo įvykio lankė nukentėjusįjį ligoninėje, reabilitacijos centre. Nukentėjusiojo veiksmai rodo, jog jis buvo neabejingas padarytam nusikaltimui, visą laiką buvo drausmingas vairuotojas, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, neįvertinus saugaus atstumo ir gebėjimo laiku sustabdyti transporto priemonę. Be to, šioje byloje yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p., t.y. kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamojo S. J. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 39 str. nuostatas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.
BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietą ir pan.). Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tačiau ši aplinkybė jokia apimtimi negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais, nes įvykus eismo įvykiui iškviesti greitąją medicinos pagalbą yra vairuotojo pareiga, nustatyta KET 231.5 punkte, todėl ji negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais ir tai nepripažintina kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nukentėjusiojo J. M. atstovė teismo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieškinį, kuriuo solidariai iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir S. J. prašė priteisti J. M. naudai 2365 eurų turtinę ir 20 000 eurų neturtinę žalą (tomas 1, b.l. 63-110).
Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis S. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB Lietuvos draudimas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
AB „Lietuvos draudimas“ dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos dydžio atlyginimo, išmokėjo nukentėjusiajam 5 459, 48 eurų draudimo išmoką, t.y. 5000 eurų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti ir 459,48 eurų turtinei žalai atlyginti (223,87 eurų už slaugos priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui; 235,61 eurus- už kelionės (kuro) išlaidas (tomas 1, b.l. 182, tomas 2, b.l. 6-7).
Kaltinamasis S. J. taip pat atlygino nukentėjusiajam J. M. 1300 eurų neturtinės žalos (tomas 2, b.l. 6-7).
2015-10-09 teismo posėdžio metu nukentėjusiojo J. M. atstovė, atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 459,48 eurų turtinę žalą, 5000 eurų neturtinę žalą, o kaltinamasis S. J. atlygino 1300 eurų žalą, patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 1805,52 eurų turtinę žalą ir 13 700 eurų neturtinę žalą (tomas 2, b.l. 8).
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisme nukentėjusysis J. M. ieškinį palaikė paaiškindamas, kad dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmus, šiuo metu pats savimi apsirūpinti negali.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. M. sveikata, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo gydytas, dėl įvykio nukentėjusysis patyrė dešinio šlaunikaulio kūno lūžį, abiejų blauzdikaulių perkrumpliniai lūžius, kraujosrvuvas abiejose blauzdose, žaizdą su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžius, dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas Utenos ligoninėje, VU Santariškių klinikose, šiuo metu slaugomas Utenos socialinės globos namuose, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo atliktos dvi operacijos, skausmus jaučia lig šiol, lig šiol yra apribotos judėjimo galimybės, kas neabejotinai laikytina neturtine žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 579,24 iki 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).
Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytus nukentėjusiajam J. M. sužalojimus (J. M. padaryti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio kūno lūžis, abiejų blauzdikaulių perkrumpliniai lūžiai, kraujosrvuvos abiejose blauzdose, žaizda su nubrozdinimu kairėje blauzdoje), bei jų padarymo aplinkybes - sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltinamojo veiksmų, į tai, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus (ilgą laiką, t.y. 361 dienas gydėsi ligoninėse, šiuo metu slaugomas slaugos namuose), į sužalojimų pasekmes, t. y. kad šiai dienai vis dar slaugomas slaugos namuose, gali vaikščioti tik su ramentais, į tai, kad kaltinamasis S. J. įvykio metu buvo blaivus, praeityje nė karto nebaustas administracine tvarka ar teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, po eismo įvykio nuolat palaikė ir šiuo metu palaiko ryšius su nukentėjusiuoju, jį aplanko, nukentėjusiojo atsiprašė, į tai, kad nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo buvusius ar numatomus darbus ir galimai gauto užmokesčio netekimą dėl patirtos traumos, į anksčiau, iki eismo įvykio metu nustatytą nukentėjusiajam neįgalumo laipsnį, kuris po eismo įvykio nepasikeitė, į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, gauna senatvės pensiją, kitų pajamų neturi, yra vienišas. Visą tai įvertinęs, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra aiškiai per didelė bei siekdamas jo bei kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam J. M. padarytą neturtinę žalą įvertina 6300 eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam J. M. atlygino 5000 eurų neturtinę žalą, o kaltinamasis S. J. atlygino 1300 eurų neturtinę žalą, teismas laiko, jog nukentėjusiajam jau atlyginta nusikaltimu padaryta neturtinė žala, todėl civilinio ieškinio reikalavimą priteisti dar 13 700 eurų neturtinei žalai atlyginti teismas laiko nepagrįstu ir šioje dalyje civilinį ieškinį atmeta.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog J. M. dėl eismo įvykio metu patirtos traumos buvo gydytas 2014-09-18 -2014-09-23 VšĮ Utenos ligoninėje; 2014-09-23 – 2014-11-13; 2014-12-10 – 2015-01-09; 2015-04-27 – 2015-05-28 VšĮ VU Santariškių klinikose. Dėl patirtos traumos buvo skirtas lovos rėžimas, savarankiškai judėti negalėjo. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam J. M. 459,48 eurų turtinę žalą, iš kurių 223,87 eurus už būtinus medikamentus, kitas gydymo priemones; 235,61 eurus už kurą ir kelionės išlaidas.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. parodė, jog ligoninėse jį lankydavo vaikai ir brolis, pirkdavo vaistus. Liudytojai R. M., V. M., J. P. patvirtino, jog lankė nuketėjusįjį ligoninėje, pirko vaistus, higienos priemonės, padėjo nukentėjusiajam, nes pats savimi savarankiškai pasirūpinti negalėjo, padėdavo medicinos darbuotojoms nukentėjusįjį pakelti, paversti, apsiprausti.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtos kojų traumos ilgą laiką buvo gydomas VšĮ VU Santariškių klinikose, jam buvo skiriami vaistai, pats savarankiškai pasirūpinti asmens higiena negalėjo, laikytina, jog AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta 459,48 eurų turtinė žala yra pagrįsta medicininiais dokumentais, kvitais ir yra pakankama turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam nebuvo paskirtas specialus maitinimas, o pirkti rūbai, higienos prekės, laikraščiai, žurnalai ar vaistai, nepagrįsti medicininiais dokumentais negali būti laikomi išlaidomis, susijusiomis su eismo įvykio metu nukentėjusiojo J. M. patirtais sužalojimais.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis BPK 297 str., 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. J., remiantis BK 39 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dėl 13 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 1805,52 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.