Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė D. O. paskirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. O. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. spalio 21 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, uždarame kieme tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir uždarosios zonos pastatų, turėdamas tikslą platinti, su savimi neteisėtai laikė 0,0011 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, buvusio tabako sudėtyje, ir šią psichotropinę medžiagą pasikėsino platinti – perduoti uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems – paketėlį su psichotropine medžiaga pririšo prie virvelės, pro uždarosios zonos kamerų tipo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) langą išmestos į kiemą, tačiau psichotropinės medžiagos neišplatino, nes pataisos namų pareigūnai, pastebėję jo vykdomą nusikalstamą veiką, paketėlį su psichotropine medžiaga nutraukė nuo virvelės, traukiamos į kamerų tipo patalpą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. O. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. O. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektu ir nurodo į pažeidimus, jo manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, dar kartą patikrinus ir įvertinus D. O. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, buvo nustatyta šio asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl padarytos motyvuotos išvados, jog apeliantui inkriminuotas kaltinimas pasitvirtino.

6. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kilti. Šiuo atveju D. O. yra inkriminuotas psichotropinės medžiagos laikymas ir pasikėsinimas platinti. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose), o platinimas – tai šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims atlygintinai (pavyzdžiui, parduodant už tam tikrą sumą ar kitą atlygį) ar neatlygintinai (pavyzdžiui, dovanojant).

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. spalio 21 d. uždarame kieme tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir uždarosios zonos pastatų rastame paketėlyje yra 0,0011 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, buvusio tabako sudėtyje, tačiau apeliantas neigia, kad šis paketėlis priklausė jam ir kad jis pasikėsino minėtą psichotropinę medžiagą platinti kitiems nuteistiesiems. D. O. teigia, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu yra sufabrikuota, o pataisos įstaigos pareigūnai yra šališki ir suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti. Vis dėlto, nuteistojo kaltė yra grindžiama ne vien pareigūnų M. P., G. V. ir D. J. parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais, tačiau ir įvykio vietos apžiūros protokolais, parodymų patikrinimu vietoje, nuteistųjų S. Š., M. M. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada Nr. 11-2571(21), kita rašytine bylos medžiaga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, nustatant faktines aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. O. parodymai apie tai, ką jis veikė įvykio vietoje, yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas nuo pat tyrimo pradžios aiškino, kad 2021 m. spalio 21 d., apie 10 val., ėjo iš medicinos punkto, kur jam seselė atliko žaizdos perrišimą, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus R. Š. 2022 m. kovo 15 d. rašte (1 t., b. l. 135) nurodyta, kad minėtą dieną D. O. planinėms konsultacijoms registruotas nebuvo. Apžiūrėjus nuteistojo sveikatos istoriją (1 t., b. l. 137–141), matyti, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. jis buvo konsultuotas psichiatro, o 2021 m. spalio 26 d. skundėsi bėrimu pažastyje, bendru silpnumu, blogu apetitu, svorio kritimu. Jokios votys, kurioms būtų reikalingas perrišimas, D. O. pažastyse nebuvo rastos, be to, dėl nedidelio bėrimo jis kreipėsi praėjus penkioms dienoms nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, taigi, darytina išvada, jog pagrįstai paaiškinti, ką veikė įvykio vietoje (jei nevykdė nusikaltimo), jis nesugebėjo.

9. Nors apeliantas kritikuoja pataisos įstaigos pareigūnų parodymus, teigdamas, kad pastarieji yra šališki ir suinteresuoti jam pakenkti, tačiau, kokie galėtų būti tokio jų elgesio motyvai bei priežastys, nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. O. anksčiau būtų turėjęs konfliktų su pareigūnais M. P., G. V. ar D. J., dėl ko pastarieji galėtų šiam kerštauti ar pan. Be to, M. P. dirba kitame skyriuje (Kriminalinės žvalgybos skyrius) nei G. V. ir D. J. (Saugumo valdymo skyrius), šių pareigūnų tarpusavyje nesaisto pavaldumo santykiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie galėtų susitarę veikti prieš apeliantą, ar kad M. P. galėtų daryti neteisėtą įtaką kitų dviejų pareigūnų parodymams. Teisėjų kolegijai minėtų pareigūnų parodymai abejonių nekelia, nes jie papildo vieni kitus ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, t. y. atskleidžia nusikaltimo padarymo mechanizmą ir eigą.

10. Šiuo atveju reikšmingiausi yra liudytojo M. P. parodymai, nes jis D. O. veiksmus kieme stebėjo tiesiogiai pro savo kabineto langą. Pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad matė iš uždarosios zonos įskrendančią iš laikraščio susuktą strėlę. Tokios strėlės nėra naujiena, prie jų būna pririštas siūlas, prie kurio rišama arbata, tabakas, narkotikai. Įvykio metu D. O. ėjo per kiemą, konkrečių šio veiksmų jis dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio nebeprisiminė, todėl prašė vadovautis jo pirminiais parodymais (2 t., b. l. 106–108). Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad pro savo kabineto langą matė, kaip D. O. priėjo prie tvoros, pasiėmė iš uždaros zonos permestą virvelę ir prie jos rišo paketėlį. Tuomet jis nedelsiant telefonu paskambino uždaroje zonoje budėjusiems pareigūnams ir informavo šiuos apie pro langą matomą vaizdą. Jis matė, kaip atbėgo pareigūnas G. V. ir kitas pareigūnas, kurio neįsidėmėjo. Būtent pastarasis ranka sugriebė už virvelės, kad nuteistieji neįsitrauktų paketėlio, o G. V. paėmė paketą. Atsidaręs langą, jis pasakė pareigūnams sulaikyti D. O. ir atlikti dalinę asmens kratą (1 t., b. l. 26–31).

11. Tiek G. V., tiek D. J. patvirtino M. P. parodymus, kad būtent jis informavo apie D. O. galimai neteisėtus veiksmus, o jie operatyviai reagavo į gautą informaciją, todėl pavyko sulaikyti ir bandytą nuteistiesiems perduoti paketėlį su psichotropine medžiaga, ir šį paketėlį prie virvelės rišusį asmenį, t. y. D. O.. Liudytojas G. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jam paskambino M. P. ir pasakė, kad medicinos dalyje yra D. O., kuris kažką riša. Išbėgus į kiemą, pamatė prie sienelės iššautą virvę su pririštu paketėliu, kurį spėjo nulupti. Kas pririšo paketėlį, jis nematė, bet D. O. stovėjo šalia, todėl buvo sulaikytas ir apieškotas, tačiau draudžiamų daiktų nerasta. Paketėlį perdavė Kriminalinei žvalgybai (2 t., b. l. 110). Liudytojas D. J. patvirtino, jog su kolega G. V. labai greitai reagavo į gautą informaciją apie galimai draudžiamų daiktų bandymą perduoti kitiems nuteistiesiems, paketėlį buvo suspėta nutraukti nuo virvelės, kol jo dar neįtraukė nuteistieji į savo kamerą. Šalia virvelės su paketu stovėjo D. O., toliau buvo ir kitų nuteistųjų (2 t., b. l. 111).

12. Aptarti pareigūnų parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai jie išbėgo į kiemą, paketėlis prie virvelės jau buvo pririštas ir pamažu traukiamas į uždaros zonos patalpas, t. y. nei G. V., nei D. J. tiesiogiai nematė D. O., rišančio paketėlį, tačiau, jau minėta, šį veiksmą pro langą stebėjo M. P., kuris nedelsdamas informavo budinčius pareigūnus, kuriems pavyko perimti paketėlį. D. O. tuo metu dar nebuvo suspėjęs pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. jis buvo visai šalia virvelės su paketėliu, kiti nuteistieji buvo ženkliai toliau. Esant tokiems duomenims, akivaizdu, kad jei, kaip teigia apeliantas, jis paketėlio prie virvelės nerišo, tuomet turėjo aiškiai matyti, kas tai padarė, tačiau tokios informacijos D. O. nepateikė. Atlikus M. P. parodymų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad jis turėjo objektyvią galimybę pro savo kabineto langą stebėti, kas vyksta kieme, t. y. matomumo jam niekas neužstojo, be to, M. P. pataisos įstaigoje dirba ne vienerius metus, todėl gerai žino nuteistuosius, kurie atlieka ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, dėl šios priežasties atmestina versija, kad pareigūnas galėjo susimaišyti, apsipažinti ir pan.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti asmenys, kurie dalyvavo paketėlio traukimo procese, t. y. kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistieji M. M. ir S. Š., kurių parodymai atitinka pareigūnų papasakotą įvykio eigą. Liudytojas M. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuteistieji, norėdami gauti neleistinų daiktų, per langą išmeta savadarbes strėles su siūlu ar virvele, prie kurių yra pririšamas tas daiktas, ir tuomet įtraukiamas į kamerą. 2021 m. spalio 21 d. iš jo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iššauta strėlė, apačioje stovėjo D. O., pravarde „K.“, kuris pririšo paketėlį ir jie turėjo įsitraukti, tačiau nespėjo to padaryti, nes atbėgo pareigūnai ir šį veiksmą nutraukė. Pakete turėjo būti tabakas, apie psichotropines medžiagas nieko nežino (2 t., b. l. 108–110). Pažymėtina, jog M. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, vėliau jo procesinis statusas pakeistas į liudytojo, nepaisant to, nuo pat pirmosios apklausos momento jis davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, todėl jais nesivadovauti pagrindo nėra, juo labiau, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. M. turėtų kokių nors piktumų ar nesutarimų su D. O..

14. Kartu su M. M. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu bausmę atliko ir nuteistasis S. Š., tačiau šis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo pirminių parodymų nepatvirtino, aiškindamas, jog pareigūno surašytų parodymų neskaitė, pasirašė tai, ką surašė pareigūnas, o pastarasis rašė tai, ką norėjo. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. apklausą atliko vyriausiasis tyrėjas G. Ž., apklausos protokole nurodyta, kad S. Š. su protokolu susipažino, jis surašytas teisingai, liudytojas pastabų neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad protokolo turinys nėra ilgas (užima pusę lapo), nuteistasis S. Š. neturi problemų su skaitymu ir rašymu, yra brandaus amžiaus vyras (gim. (duomenys neskelbtini)), neturintis psichikos sveikatos problemų, spręstina, kad jis suvokė savo duotų parodymų turinį ir jį patvirtino pasirašydamas protokole.

15. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. parodė, kad 2021 m. spalio 20 d. jis D. O., pravarde „K.“, išmetė strėlę su tabletėmis, už tai kitą dieną pastarasis jam turėjo perduoti tabako. Kad D. O. gali pririšti prie siūlo narkotinių medžiagų, nežinojo, nes pats šių medžiagų nevartoja. 2021 m. spalio 21 d. jis išmetė pro langą iš laikraščio padarytą apie metro ilgio strėlę, prie kurios „K.“ pririšo paketėlį, jis traukė šį paketą, bet nespėjo įtraukti, nes atbėgo pareigūnai ir sulaikė D. O. (1 t., b. l. 58–59). Nesant jokių duomenų apie galimą neteisėtą įtaką liudytojui, kad šis duotų vienokius ar kitokius parodymus, darytina išvada, jog nesivadovauti jo pirminiais parodymais objektyvaus pagrindo nėra, juo labiau, kad jie atitinka liudytojo M. M. paaiškinimus.

16. Bylos duomenimis kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną bausmę atlikinėjo ir nuteistasis R. B., tačiau jis teigė jokių savadarbių strėlių išmetimo pro langą nematęs, nes tuo metu miegojo, apie tiriamą incidentą nieko papasakoti negalėjo. Nors apeliantas skunde nurodo, jog, apklausiant nuteistuosius iš (duomenys neskelbtini) kameros, šiems turėjo būti atlikti blaivumo testai, norint įsitikinti, ar jie tuo metu buvo blaivūs ir adekvatūs, tačiau jokių duomenų, kad minėti nuteistieji apklausų metu būtų paveikti psichiką veikiančių medžiagų, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausas atlikęs vyriausiasis tyrėjas G. Ž. buvo apklaustas liudytoju ir pirmosios instancijos teisme (02 t., b. l. 146–149), tačiau nenustatyta, kad jis būtų nesilaikęs apklausų atlikimo tvarkos ar kitų procesinių bei procedūrinių reikalavimų. G. Ž. patvirtino, kad nė vieno liudytoju apklausto nuteistojo nevertė duoti konkrečių parodymų, visi kalbėjo laisva valia, buvo supažindinti su savo parodymų turiniu. Jam taip pat nekilo abejonių, kad kuris nors liudytoju apklausiamas asmuo galėjo būti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl nebuvo pagrindo atlikti kokius nors tai patvirtinančius testus. G. Ž. pažymėjo, kad D. O. nepažįsta, jokių asmeninių nusistatymų pastarojo atžvilgiu neturi ir su juo susidoroti nesiekia. Jis tiesiog atliko jam pavestą darbą, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai sudaro vientisą, nenutrūkstamą įrodymų grandinę, kurios nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai. Nenustačius esminių procesinių pažeidimų, taip pat ikiteisminį tyrimą vykdžiusių pareigūnų bei pirmosios instancijos teismo šališkumo (teismo šališkumas grindžiamas tuo, jog buvo vadovautasi ankstesniais apelianto teistumais, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šis aspektas buvo paminėtas tik bausmės individualizavimo, o ne kaltės įrodytumo kontekste), D. O. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra. Jis įvykio vietoje atsidūrė ne atsitiktinai, o siekdamas realizuoti nusikalstamą sumanymą, kurio pilnai įgyvendinti nepavyko tik dėl pareigūnų greitos reakcijos. Būtent dėl šios priežasties, t. y. operatyvaus reagavimo į galimai vykdomą nusikalstamą veiką, pareigūnai nespėjo įjungti turimų registratorių, kurie būtų užfiksavę paketėlio su draudžiama medžiaga perėmimo ir apelianto sulaikymo momentą. Vis dėlto, filmuotos medžiagos nebuvimas nešalina pareigūnų parodymų patikimumo, taip pat nepatvirtina, kad jų darbas buvo atliktas aplaidžiai ar nesavalaikiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties visuma D. O. veiksmais buvo realizuota. Jis suprato savo veiksmų neteisėtumą bei pavojingumą, ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

18. Skiriant bausmę nuteistajam, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, turint tikslą ją platinti), D. O. asmenybę ir pavojingumą (anksčiau teistas 22 kartus, naują nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, baustas administracinėmis nuobaudomis, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina reali laisvės atėmimo bausmė bei teisingai nustatė šios bausmės dydį.

Dėl proceso išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-02827, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. O., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Aida Lilija Krukonienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą D. O. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 106,67 Eur (3 t., b. l. 35).

20. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. sausio 25 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 33). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad D. O. yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Nors nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau jis buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio vos pusvalandį, metu. Apelianto gynėja trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš D. O. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. O. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. O. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.