- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- II-122-1104/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00008-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. L.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyrius
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui I. L., skundą padavusio asmens atstovei Virginijai Bradulskienei,
institucijai, atlikusiai tyrimą ir priėmusiai nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus, (toliau ir – Institucija) atstovei Majai Valentinai Tursienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. L. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-50-2022, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. kovo 3 d. gautas I. L. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-50-2022. Skunde nurodyta, kad nutarime nurodoma, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 6 d. 10 val. 5 min., kai Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN- 68-(l 4.47.78) Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d., 9 val., Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyti pažeidimai geranoriškai nepašalinti – metalinio tinklo tvora užtvertas 2,94 aro valstybinės žemės plotas, valstybiniame žemės plote pastatytas ūkio pastatas, pasodinta tujų gyvatvorė, obelys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės rajono skyriaus vedėjas A. B. nustatė, kad pareiškėja padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) pažeidimą, numatytą ANK 110 straipsnio 2 dalyje. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, o šio straipsnio 2 d. numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
2. Nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės rajono skyriaus vedėjas A. B., priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovaujasi Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktu ir 7 punktu. Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai paskirta skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda – bauda 875 Eur. Pareiškėja prašo vertinti ar pagrįstai jos veika kvalifikuota pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį numatyta kvalifikuojanti aplinkybė pakartotinumas. ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nepagrįstai pareiškėjos veiką kvalifikavo pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjos veikoje nėra kvalifikuojančios aplinkybės – pakartotinumo. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad patikrinimo metu 2020 m. liepos 9 d. nustatyti pažeidimai geranoriškai nepašalinti – tinklo tvora užtvertas 2,94 aro valstybinės žemės plotas, pastatytas ūkio pastatas, vištidė, pasodinta tujų gyvatvorė ir obelys. Dėl administracinio nusižengimo pagal 2020 m. liepos 9 d. patikrinimo aktą pareiškėjai nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėjos veika kvalifikuota kaip pakartotinė veika nepagrįstai. Jeigu pareiškėjos veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, veika turėtų būti kvalifikuota pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kur nurodytos sankcijos – įspėjimas arba bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Pakartotinumas yra svarbi aplinkybė, nes iš esmės skiriasi nuobaudų dydžiai. Tai yra esminė aplinkybė, kurią ginčija šiuo skundu.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja nurodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Gaunamos pajamos yra nukentėjusių asmenų valstybinė pensija 37,26 Eur, vienišo asmens išmoka 32 Eur, senatvės pensija yra 370,60 Eur, iš viso 439,86 Eur. Kitų pajamų pareiškėja nurodo neturinti. Pareiškėja turi tik nekilnojamąjį turtą, sodo žemės sklypą 0,6 ha dydžio (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelį (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja gyvena nuomojamame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Būsto išlaikymui moka kas mėnesį buto nuomos mokestį po 50,80 Eur, mokesčius už šildymą apie 50 -70 Eur, mokestį už šaltą ir šiltą vandenį po 20-30 Eur, mokestį už elektros energiją po 10-20 Eur ir kitus privalomus mokesčius, iš viso per mėnesį susidaro iki 200 Eur. Žiemos sezonas dar nėra pasibaigęs, mokesčiai už šildymą tik didėja. Kitos pareiškėjos išlaidos yra maistui, vaistams ir kitiems poreikiams po 200-300 Eur. Senatvės pensiją pradėjo gauti tik paskutiniais mėnesiais, nuo 2022 m. spalio mėn. Iki to laiko gaudavo per pusę mažesnę invalidumo pensiją. Nurodo, kad jos turtinė padėtis nepagerėjo iš esmės. Šiuo metu, kai yra ženkliai pakilusios išlaidos komunaliniams patarnavimams, maistui ir kt. poreikiams, pareiškėjai yra nepakeliama našta tokio dydžio administracinė nuobauda – bauda 875 Eur. Metinė pajamų deklaracija patvirtina tai, kad pareiškėjos gaunamos pajamos mažos ir nekilnojamojo turto vertė yra labai maža. Prašo skiriamą administracinę nuobaudą sumažinti dėl sunkios pareiškėjos materialinės padėties. Pareiškėja nurodė prisipažįstanti, kad nutarime nurodyti statiniai yra valstybinės žemės dalyje, tačiau jie yra pastatyti iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pašalinti statiniams reikia piniginių lėšų, kurių iki senatvės pensijos paskyrimo turėjo mažiau negu minimaliai. Prašo pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodė prisipažįstanti padariusi administracinį nusižengimą, gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nėra padaryta žala tretiesiems asmenims, valstybei, turtui. Dėl pareiškėjos padaryto nusižengimo nekilo sunkių pasekmių. Administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant pareiškėjai švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki ir pateikiami dokumentai tai įrodo. Susimokėti paskirtą baudą negalės jokiu būdu, tai pareiškėjai nepakeliama našta. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra per mažos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri įvertinant pažeidimo pobūdį aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta. Skiriant nuobaudą, privaloma individualizuoti skiriamą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę (b. l. 2-3).
4. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikrai gyvena finansiškai sunkiai. Tik dabar pradėjo gauti šiek tiek daugiau. Yra nuo (duomenys neskelbtini) metų išleista į pensiją dėl stuburo ir sąnarių problemų. Nelabai įsidarbinti galėdavo. Nieko gero neužsigyveno. Tik tą sodą buvo gavusi anksčiau nemokamai. Tik tą sodą ir turi. Nurodė baudą gavusi dėl to, kad sodą išsididino. Sodas ribojasi su pakele. Ten tokie krūmynai buvo kai sodą gavo prieš keliasdešimt metų. Ten baisiai apleistas sodas buvo, arimai. Nieko neįmanoma buvo pasidaryti. Kasmet tvarkėsi po truputį. Tvarkydamiesi tujas apsisodino. Patvirtino, kad norėjo susitvarkyti, ieškojo darbininkų, kad išardytų. Nuėjo pas kaimynus, pas juos dirbo žmonės, stogą kaimynams dengė. Jų paklausė, ar galėtų tą tvorą perkelti, kadangi prašė daug pinigų, taip ir liko nesusitvarkiusi. Pažeidimo faktą nurodė pripažįstanti, tačiau nurodė, kad viskas anksčiau buvo, kai nebuvo tokių sugriežtinimų. Pasistatė dar 2002 metais, ne dabar. Bandė kalbėtis su Institucija, rašė prašymus, kad leistų 6 metrus prisijungti. Pradėjo statyti savo riboje, bet išsiplėtė į tą pakelę. Dabar viską žino, kad ten valstybinė žemė. Anksčiau nežinojo. Patikslino, kad gauna už tremtį 70 Eur, tik kai išėjo į pensiją pradėjo gauti. Mano, kad gal ateis toks laikas, kai pareiškėja galės tą žemę išsipirkti. Nurodė, kad tik kelių metrų reikia, kad rūsio nereikėtų išgriauti, po žeme sunku tą rūsį iškasti. Jeigu nebūtų pradėjusi prašyti išsipirkti, būtų ten nieko nežinoję. Išgirdo iš televizijos, per žinias, kas išsididinę sklypus, kreipkitės į savivaldybę. Nuo to viskas ir prasidėjo. Ji kreipėsi į žemėtvarką, iš Vilniaus atvažiavo matininkas. Statybas 2002 m. pradėjo, sakė tam matininkui. Tas matininkas sakė, kad surinktų dviejų kaimynų parašus, kad čia sena statyba. Tik nuo 2010 metų reikėjo soduose leidimo statyboms. Iki 80 kvadratų galėjo statytis be leidimo, be architekto. Nurodė pateikusi statybų inspekcijai dviejų kaimynų parašus, kad yra sena statyba. Nameliui pasistatyti tai turėjo leidimą. Rūsiui to leidimo neturėjo. Dar tokio architekto pasiteiravo, ką su tuo rūsiu daryti. Sako, už namelio gali statytis, bet žiūrėk kelio ribos. Pradėjo ir pamatė, kad nieko neišeina. Pripažino, kad neatsakingai padarė. Gailisi. Taip susiklostė. Patvirtino, kad žinojo, kad išsididino sklypą. Pradžioje, prieš 40 metų nežinojo.
Atsiliepimas
5. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą. Atsiliepime nurodoma, kad Ukmergės skyrius 2020 m. liepos 9 d. atliko Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje (toliau – patikrinimas), su Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 47ŽN-32-(14.47.78). Patikrinimo metu nustatyta, kad už Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos naudojamas 0,0294 ha valstybinės žemės plotas, t. y. metalinio tinklo tvora ant metalinių stulpų aptverta valstybinė žemė. Atlikta foto fiksacija, patikrinimo akte įbraižyta situacijos schema. Tvora, kartu su tujų gyvatvore, sudaro vientisą plotą su tikrinamu žemės sklypu. Aptvertame valstybiniame žemės plote yra pastatytas ūkio pastatas, pasodintos obelys, tuo pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatas. Atsakomybė už 2020 m. liepos 9 d. nustatytą pažeidimą yra numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 2020 m. rugpjūčio 24 d. dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, dalyvaujant pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-460-2020 (Registro objekto Nr. (toliau ROIK (duomenys neskelbtini)) su nurodymu sumokėti 150 Eur baudą. Pareiškėjos mokėjimas gautas 2020 m. rugsėjo 7 d. Tačiau baudos sumokėjimas neatleidžia pažeidėjo nuo pareigos pašalinti pažeidimą, t. y. atlaisvinti valstybinės žemės plotą. 2021 m. vasario 8 d. Valstybinės teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-144, kuriuo pareiškėja yra įpareigota nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. Apie tai Inspekcija informavo NŽT Ukmergės skyrių 2021 d. vasario 9 d. raštu Nr. 2D-2043 „Dėl statinių valstybinėje žemėje“. Ukmergės skyrius, dalyvaujant pareiškėjai, atliko pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą vietoje, surašė patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-68-( 14.47.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. akte Nr. 47ŽN-32-( 14.47.78.) surašyti pažeidimai nepašalinti, t. y. metalinio tinkle tvora, ant betoninio juostinio pamato užtvertas 0,0294 ha valstybinis žemės plotas, į šį plotą patenka pasodintos obelys, tujų gyvatvorė, pastatytas ūkio pastatas, vištidė. Tuo pažiedžiamos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos. Pažymi, kad nors pareiškėja dalyvavo patikrinime, tačiau atsisakė pasirašyti patikrinimo akte, motyvuodama, kad vis tiek nori išsipirkti valstybinės žemės plotą. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nenumato tokios galimybės, išskyrus išimtis. Pareiškėjos užimtas valstybinės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, todėl tokios galimybės ji neturi. Atsakomybė, už pakartotiną (arba tęstinį) nusižengimą numatyta ANK 110 straipsnio 2 dalyje, t. y. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Taigi ANK 110 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas nėra numatęs įspėjimo, todėl prašymas sumažinti nuobaudą, skiriant įspėjimą netenkintinas. Atkreipė dėmesį, kad ANK 110 straipsnio 2 dalyje yra numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūstančio dviejų šimtų eurų. Ukmergės skyrius 2023 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. NZT-ANR N-50-2023 skyrė pareiškėjai baudą 875 Eur. Nors skundžiamame nutarime nėra įrašyta lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau Ukmergės skyriaus vedėjas skyrė baudą įvertinęs visetą, t. y. materialinę padėtį ir tai, kad Inspekcija surašiusi privaloma nurodymą nugriauti statinius, kurį pareiškėja ignoruoja – statiniai nenugriauti, valstybinės žemės plotas neatlaisvintas. Pareiškėja pripažįsta, kad savavališkai yra užėmusi valstybinį žemės plotą. Tiek pirmojo, tiek pakartotinio patikrinimo metu, taip pat protokolo surašymo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, pareiškėjai buvo siūloma geranoriškai atlaisvinti valstybinės žemės plotą, tačiau pareiškėja „pamindama“ geros moralės principus, ignoruoja Inspekcijos privalomąjį nurodymą, taip Ukmergės skyriaus specialistų siūlymą geranoriškai pašalinti pažeidimą. O tai sunkinanti, bet ne lengvinanti aplinkybė. Dėl valstybinės žemės ploto atlaisvinimo Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės patikėtinė, priversta kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu kuris, beja, jau ruošiamas. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jai švelnesnę nuobaudą - įspėjimą, yra niekiniai. Pareiškėjai jau buvo surašytas protokolas su nurodymu sumokėti pusę minimalios ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos sumos. Primintina, kad protokolo su nurodymu momentu sankcijoje nebuvo numatyta nuobauda - įspėjimas. Nuo pirmojo patikrinimo praėjo kiek daugiau nei du metai. Tai pakankamas laikas pašalinti pažeidimus. Pareiškėjai apskundus nutarimą, Ukmergės skyrius papildomai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 3 dalimi išdėstė baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui. Mano, kad vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, baudos mokėjimas galėtų būti išdėstytas dviejų metų laikotarpiui (b. l. 27-28).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad žemė yra sodų teritorijoje. Žmonėms buvo skirti žemės sklypeliai pagal projektą ir dabar tai yra valstybinė žemė. Tik yra nesuformuotas sklypas ir tame nesuformuotame valstybiniame žemės plote yra pastatyti statiniai ir aptverta su tvora dar ir apsodinta augalais. Nurodė, kad NŽT Ukmergės skyrius atliko 2020 patikrinimą ir užfiksavo nusižengimo aplinkybes. Naudojant pareiškėjai žemės sklypą yra pažeista riba, kuri yra nekilnojamojo turto registre įregistruota. Yra užimtas 2,94 arų valstybinės žemės plotas, kuriame yra ir obelys užsodintos. Pastatyta dalis ūkinio pastato, kuris patenka į valstybinės žemės plotą. Vištidė, metalinė tvora ant betoninio pamato. NŽT už nusižengimą surašė nurodymą. Buvo paskirta bauda – 150 Eur. Paaiškino, kad I. L. susimokėjo baudą, buvo pasiūlyta jai geranoriškai atlaisvinti žemės plotą, bet ji to nepadarė. Atlikus pakartotinį patikrinimą 2021 m. rugsėjo 6 d. nustatė, kad pažeidimas nėra pašalintas. Per tą laikotarpį statybos inspekcija yra surašiusi privalomąjį nurodymą I. L. nugriauti statinius savavališkai pastatytus. Ji taip pat tai ignoravo. Po antrojo patikrinimo NŽT surašė protokolą ir nutarimą skiriant baudą 875 Eur. Paaiškino, kad atsižvelgdami į turtinę padėtį, išdėliojo baudą kiekvieną mėnesį sumokėti po 72 Eur. Mano, kad tai protinga suma. Prašė teismo palikti tokią sumą. Pati I. L. ne kartą kreipėsi į Instituciją, į savivaldybę, į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo skirti įspėjimą. Įstatymai nenumato, kad būtų galima sumažinti ir skirti įspėjimą. Dabar skirta bauda už pakartotinumą. Sankcijoje nėra numatytas įspėjimas. Iš karto yra numatyta bauda. Paaiškino, kad paėmė baudų vidurkį. Yra institucijų nurodymų nevykdymas, kuris ignoruojamas. Net ir dabar kaip pareiškėja sako, kad norėjo persikelti tvorą, kuri būtų arčiau jos statinių. Bet dalis, kur yra rūsys, vis tiek patektų į valstybinį žemės plotą. Pilnai pareiškėja to pažeidimo net ir nežada pašalinti. Nėra tokio įstatymo, kuris leistų pareiškėjai įsigyti tą valstybinį žemės plotą. Prašo atmesti pareiškėjos prašymą. Atkreipė dėmesį, kad bauda paskirta už pakartotinumą. Kad pareiškėja ignoruoja valstybės inspekcijos nurodymą pašalinti statinius iš valstybinės žemės. Papildomai nurodė, kad yra ruošiamas ieškinys teismui dėl žemės atlaisvinimo. Nurodė, kad pareiškėja pasakė, kad 2002 metais pasistatė ūkio pastatą. Ieškant išeities kaip tai padaryti, kažkas pasiūlė pasielgti nesąžiningai ir nurodyti kitus metus. Net jei tai ir buvo 2010 m., tai reiškia, kad pareiškėja vis tiek turėjo gauti leidimus. Paaiškino, kad kalbėjo su pareiškėja, siūlė atlikti kadastrinius matavimus. Tikėtina, būna atvejų, kad ta riba pasislinktų kokį pusmetrį, gal 30 ar 50 centimetrų. Rūsys pastatytas daug toje valstybinėje žemėje. Pusmetris neišgelbės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nutarimu, vadovaujantis ANK 110 straipsnio 2 dalimi, I. L. nubausta 875 Eur bauda už tai, kad ji geranoriškai nepašalino 2020 m. liepos 9 d., 09:00 val. patikrinimo metu nustatytų žemės naudojimo patikrinimo akte nurodytų pažeidimų – metalinio tinklo tvora užtverto 2,94 aro valstybinės žemės ploto, valstybiniame žemės plote pastatyto ūkio pastato, vištidės, pasodintos tujų gyvatvorės, obelų (b. l. 11).
9. ANK 110 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
10. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 punktus, kurie numato, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų bei savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
11. Pareiškėja iš esmės neginčija nutarime nustatytų aplinkybių dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 2 dalyje, dėl to laikytina, kad pareiškėjos veika yra įrodyta (patikrinimo aktas, fotonuotraukos). Institucija pareiškėjai už ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 875 Eur baudą. Iš teismui pateikto skundo, matyti, jog pareiškėja iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimą skiriant pareiškėjai įspėjimą.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).
14. Visų pirma, vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nuostatas, teismas pažymi, jog pareiškėja pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir, nors skunde nurodė, kad gailisi, tačiau teismo posėdžio metu pareiškė, kad gailisi, kad kreipėsi į valstybės institucijas dėl užimtos valstybinės žemės įteisinimo, o jei nesikreiptų, tokiu atveju niekas nesužinotų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesigaili. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pareiškėjai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančią (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat, teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jai pavyks išsipirkti valstybinę žemę. Šias aplinkybes patvirtino ir Institucijos atstovė, dėl ko, iš esmės pareiškėja nesiėmė veiksmų vykdyti įpareigojimo. Pasisakant dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo, teismas su pareiškėjos nurodytais motyvais, jog neturėjo galimybių pašalinti trūkumų, nesutinka. Pareiškėjos paaiškino, kad tvorą pastatė jos sūnus, o pasamdyti darbininkų pareiškėjai nepakanka lėšų. Tačiau teismui pasiteiravus, kodėl sūnus nepadeda pašalinti tvoros, pareiškėja nurodė, kad sūnus sako, kad neverta tvoros šalinti, tegul ji būna. Tokias aplinkybes teismas vertina kaip nenorą šalinti pažeidimus ir atlaisvinti valstybinę žemę. Pažymėtina, jog pažeidimas nustatytas dar 2020 m. liepos 9 d., tačiau iki šiol nepašalintas.
15. Svarbu ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja yra senatvės pensininkė, gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 439,86 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki, pareiškėja gyvena nuomojamame socialiniame būste, turi nuosavybės teise tik sodo žemės sklypą 0,6 ha dydžio ir sodo namelį (duomenys neskelbtini). Be to, kaip pažymi pareiškėja, senatvės pensiją – 370,60 Eur, ji pradėjo gauti tik nuo 2022 m. spalio mėnesio, iki to laiko gaudavo per pusę mažesnę invalidumo pensiją, ką taip pat patvirtina į bylą pateikti pareiškėjos dokumentai. Atsižvelgiant į šiuo metu esančią infliaciją, padidėjusias maisto bei paslaugų teikimo kainas, bei tai, jog pareiškėja, siekdama pašalinti nutarimu nustatytus pažeidimus, taip pat patirs išlaidas, taip pat į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti baudos mažinimo klausimą, pripažinus pareiškėjos turtinę padėtį sunkią, ir vertinant tai kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 2 dalį).
16. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos naikinti teisinio pagrindo nėra – pažeidimai nustatyti dar 2020 m. liepos 9 d., per šį laikotarpį pareiškėja turėjo galimybę bent pradėti šalinti pažeidimus. Tačiau, visgi, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos finansinė būklė sunki, pareiškėja yra senatvės pensininkė, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sumažinus 875 Eur baudą ir paskyrus ANK 110 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą minimalų nuobaudos dydį, t. y. 550 Eur.
17. Atsižvelgdamas į šios nutarties 16 punkte nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundą tenkina iš dalies ir nutarimu paskirtą 875 Eur nuobaudą mažina iki 550 Eur, kartu šią sumą išdėstant 20 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-50-2023, ir juo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) nuobaudą sumažinti iki 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti I. L. paskirtos 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudos mokėjimą 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 27,50 Eur (dvidešimt septynis eurus 50 centų).
Išaiškinti I. L., kad bauda nustatytomis dalimis turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą – 1001.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.