- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-1156-826/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02850-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, R. Ž.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ir R. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. T. patikslintu skundu prašė: 1) įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas ir pervesti į išieškotojo A. Ž. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškotojo J. Ž. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis; 2) įpareigoti pakeisti laisvai disponuojamos sumos dydį; 3) panaikinti patvarkymą, adresuotą VSDFV Klaipėdos skyriui; 4) panaikinti kreditinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą; 5) dėl sunkios finansinės padėties atleisti ją nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Paaiškino, jog kas mėnesį gauna tik 50 procentų neįgalumo išmokos, t. y. 63,37 Eur, ši suma neužtikrina net minimalių poreikių tenkinimo. Išskaitos atliekamos pažeidžiant atskaitymų tvarką ir nurašomos lėšos, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Antstolis piktnaudžiauja savo teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas. Byloje nėra duomenų, jog jos gaunamos pajamos priskirtinos piniginėmis išmokomis, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Išaiškino jos teisę pateikti antstoliui duomenis apie priimtą sprendimą jai skirti neįgalumo pensiją. Šių duomenų pagrindu išieškojimas iš tokių lėšų ateityje gali būti nutrauktas, pareiškėjai grąžinant visas be pagrindo išieškotas lėšas.
2.2. Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti areštą kreditinei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatyta pagrindų, jog apskritai turėtų būti nuimti apribojimai šiai ar kitai pareiškėjos sąskaitai. Teismo nuomone, nustačius, kad į kreditinės kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė perveda tam tikras sumas dengti kreditui ir palūkanas, PLAIS sistemoje turi būti nurodyta suma, kuria skolininkė gali disponuoti šioje kreditinėje sąskaitoje.
2.3. Nurodė, kad nepagrįstas skundo reikalavimas dėl sunkios finansinės padėties atleisti ją nuo vykdymo išlaidų. Pareiškėja (skolininkė) įstatyme nustatytu terminu sprendimo gera valia neįvykdė, buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių – skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, jog antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti skolininką nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų mokėjimą atidėti. Nenustatyta pagrindų pripažinti neteisėtu 2017 m. spalio 6 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurie priimti laikantis Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos ir turinio reikalavimų.
2.4. Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas nepagrįstai nurašytas lėšas pervesti į išieškotojo A. Ž. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškotojo J. Ž. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis. Paaiškino, jog antstolis išieškojimą vykdo išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai, todėl antstolis neturi jokio teisinio pagrindo pinigines lėšas pervesti kitiems išieškotojams (skolininkės skunde nurodytiems A. Ž. ir J. Ž. į jų asmenines sąskaitas).
2.5. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Paaiškino, jog antstolis, 2018 m. kovo 6 d. gavęs pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, 2018 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. 3.5.-18-2866 nustatė trūkumus – įpareigojo pateikti skundo originalą. Trūkumų neištaisius, antstolis 2018 m. kovo 30 d. patvarkymu pareiškėjos 2018 m. kovo 6 d. skundą laikė nepaduotu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Pareiškėja I. T. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Skundo motyvai:
3.1. Nurodė, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo suinteresuota bylos baigtimi. Paaiškino, jog civilinėje byloje Nr. 2YT-1876-901/2018 teisėja 2018 m. sausio 31 d. nutartimi konstatavo, kad neįgalumo išmoka priskirta prie tokių išmokų, iš kurių išieškojimas negalimas, pripažino antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikino antstolio patvarkymą, adresuotą VSDFV Klaipėdos skyriui. O šioje byloje tų pačių išskaitų ir jos gaunamos neįgalumo išmokos negalimumo neįžvelgė.
3.2. Nurodė, kad antstolis nesilaikė įstatyme numatytos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos bei terminų. Jis gavo skundą 2018 m. kovo 8 d., tačiau iki 2018 m. kovo 16 d. skundo neperdavė teismui, tai ji padarė pati 2018 m. balandžio 3 d.
3.3. Nurodė, kad palikta laisvai disponuoti suma neužtikrina net minimalių poreikių tenkinimo. Dėl antstolio kaltės pažeista skolininko atsiskaitymo tvarka, nevykdoma 2012 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl išlaikymo, pažeistos jos teisės ir interesai.
4. Apeliantė teismui pateikė papildomus rašytinius duomenis – 2017 m. rugpjūčio 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. PE-SP10-3144 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo I. T.“, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2S-708-524/2018). Prašė šiuos duomenis pridėti prie bylos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
9. Apeliantė pateikė teismui prašymą pridėti papildomą įrodymą prie bylos – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties kopiją civilinėje byloje Nr. 2S-708-524/2018. Minėtu teismo procesiniu sprendimu apeliantė įrodinėja, jog minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad apeliantei yra skiriama netekto darbingumo pensija, todėl išieškojimas iš šių lėšų negalimas. Taip pat pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. PE-SP10-3144 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo I. T.“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateikti įrodymai susiję su ginčo dalyku, todėl pridėtini prie bylos.
10. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Nustatyta, kad antstolis G. J. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-11948-965/2015 dėl 266,43 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. T. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Ginčo byloje nėra, jog pareiškėja nesumokėjo skolos per nustatytą terminą, todėl antstolis pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
12. Antstolis 2017 m. spalio 6 d. surašė nurodymą iš visų skolininkės sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 468,01 Eur sumą, kuriame taip pat nustatė 118,52 Eur sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 6 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (iš viso išieškoma 468,01 Eur skolos ir metinių palūkanų su vykdymo išlaidomis) ir jis nusiųstas vykdyti VSDFV Klaipėdos skyriui, nurodant, kad iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitytų 70 proc. nuo išmokų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 proc. nuo išmokų dalies, neviršijančios vieno MMA.
13. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad iš jos sąskaitų negalimas išieškojimas, kadangi į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei pervedama VSDFV mokama neįgalumo išmoka, o sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra kreditinė. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo motyvuodamas tuo, jog byloje nėra duomenų, kad jos gaunamos pajamos priskirtinos piniginėmis išmokomis, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, nes nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2YT-1876-901/2018 panaikino patvarkymą remdamasi tuo, kad ji (skolininkė) iš VSDFV gauna tik neįgalumo išmoką, t. y. pinigų sumą, iš kurios išieškojimas nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
14. Jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja teismui nepateikė duomenų, jog skundą nagrinėjusi teisėja turėtų kokį nors tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi (CPK 12, 178 straipsniai). Vien aplinkybė, jog skirtingose bylose, kuriose dalyvavo viena ir ta pati iš kelių šalių, skirtingai vertino faktines aplinkybes, nepagrindžia teisėjo šališkumo. Pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje gali būti skirtingos faktinės aplinkybės, kurias teismas vertina tik konkrečios bylos kontekste. Kitų duomenų, jog bylą nagrinėjusi teisėja piktnaudžiautų jai suteiktomis teisėmis, vilkintų bylos nagrinėjimą, nepateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu.
16. Iš esmės pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tuo, jog antstolis skundžiamu patvarkymu nukreipė išieškojimą į lėšas, gaunamas į pareiškėjos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių išieškojimas nėra galimas – neįgalumo pensiją.
17. Antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė 2017 m. spalio 6 d. Tuo metu galiojusio CPK 739 straipsnio redakcija reglamentavo, iš kokių sumų, kurios priklauso skolininkui, negalimas išieškojimas: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos.
18. Iš apeliantės teismui pateikto VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. PE-SP10-3144 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo I. T.“ matyti, kad I. T. nuspręsta nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. mokėti po 113,20 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Nagrinėjant ginčą kitoje civilinėje byloje Nr. 2S-708-524/2018, kurioje kilo ginčas dėl kito antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų dėl išieškojimo nukreipimo į tos pačios pareiškėjos pinigines lėšas tose pačiose banko sąskaitose, buvo nustatyta, kad apeliantė iš VSDFV Klaipėdos skyriaus gauna po 118,52 Eur, dabar – 126,74 Eur. Minėta šalpos neįgalumo pensija (buvusi netekto darbingumo pensija) mokama Šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl nukreipti į tokias pinigines lėšas išieškojimą, kaip nurodė apeliantė, draudžia įstatymas (CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo atveju antstolio 2017 m. spalio 6 d. surašytame nurodyme nurodyta, kad laisvai disponuojama lėšų suma pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 118,52 Eur, t. y. pinigų suma, kuri lygi pareiškėjos gaunamai neįgalumo pensijai. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti šį antstolio patvarkymą. Dėl tų pačių nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo pripažintini neteisėtu 2017 m. spalio 6 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo VSDFV Klaipėdos skyrius įpareigotas atlikti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog laisvai disponuojama suma turėtų būti nustatyta ir kitai pareiškėjos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, netekto darbingumo pensija mokama į pareiškėjai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai tik šiai sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma.
20. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėtas pažeidžiant įstatymo nustatytą terminą. Nesutiktina su šiuo atskirojo skundo argumentu.
21. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
22. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pateikė 2018 m. sausio 3 d. Antstolis 2018 m. sausio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-18-380, kuriuo nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Patvarkymo kopija išsiųsta 2018 m. sausio 11 d. Antstolis 2018 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėja neištaisė trūkumų, ir jį grąžino jam padavusiam asmeniui. Apeliantė neginčijo, jog patvarkymų kopijos jai buvo įteiktos tinkamai (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas faktines aplinkybes laikytina, jog antstolis neturėjo pareigos per CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus skundą išnagrinėti ir perduoti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja pati pateikė skundą teismui 2018 m. balandžio 4 d. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog apeliantės procesinės teisės į teisminę gynybą šiuo atveju pažeistos nebuvo.
23. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. T. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.