Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) UAB ,,Reskila“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Tekas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Reskila“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Tekas“ ieškinį atsakovei UAB „Reskila“ dėl 34 551,71 Lt skolos, 1 099,31 Lt palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 140 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė UAB „Tekas“ atsakovei UAB ,,Reskila” tiekė prekes ir atliko automobilių remonto paslaugas, už kurias atsakovė turėjo atsiskaityti per PVM sąskaitose – faktūrose nurodytą terminą. Atsakovė iš dalies nesutiko su ieškiniu, t.y. dėl transporto priemonėms DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų.

Teismas, 2013 m. lapkričio 7 d. taip pat priėmė nutartį atsakovei UAB „Reskila“ už piktybinį teismo nutarties, kaip įrodymų užtikrinimo priemonės, nevykdymą skirti 10 000 Lt baudą, 50 proc. (t. y. 5 000 Lt) skiriant ieškovei UAB „Tekas“. Kitą paskirtos baudos dalį 5 000 Lt sumokėti į VMI prie FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 119-121).

Atsakovė UAB ,,Reskila“ pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą (b. l. 145-148).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nutyli faktą, kad laikinosios apsaugos priemonės draudė bet kokiu būdu išgabenti nurodytas transporto priemones ar naudotis jomis už Lietuvos Respublikos ribų. Nutarties nevykdymą suponavo tai, kad laikinosios apsaugos priemonės įpareigojo atsakovą jas pristatyti į nurodytą vietą, tačiau kita iš sąlygų draudė nurodytomis transporto priemonėmis naudotis už Lietuvos Respublikos ribų.Civilinės bylos metu patirtos sąnaudos, kurios patenka į bylinėjimosi išlaidų sritį, turi būti atlyginamos būtent pasitelkus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo mechanizmą, o su tuo susiję reikalavimai neturėtų būti laikomi materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo. Skirtingai nei prašant nuostolių atlyginimo, skiriant aptariamą baudą, turėtų būti reikalaujama preciziško nuostolių, priežastinio ryšio tarp jų ir neteisėtų veiksmų įrodinėjimo.Teismas dėl baudos dydžio turėtų spręsti atsižvelgdamas į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pakartotinumą, padarytos ir tikėtinos žalos dydį, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Gali būti priteisiami tik realūs nuostoliai, apribojama galimybė gauti visų su neteisėtais veiksmais susijusių nuostolių atlyginimą. Nenumatyta, kad gali būti atlyginama neturtinė žala, reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo patenkinimas reikalauja įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal CPK 95 straipsnį, skirdamas baudą asmens (nukentėjusio nuo piktnaudžiavimo) naudai, kartu privalo būti skiriama ne mažesnio dydžio bauda ir valstybės naudai, tačiau nei vienoje žinomoje valstybėje tokio teisinio reguliavimo nėra. Tam tikrais atvejais baudos valstybės naudai skyrimas negalimas, nes pats teismas būna prisidėjęs prie piktnaudžiavimo padarinių atsiradimo. Neteisinga skirti baudą asmeniui už tai, dėl ko kalta pati valstybė.

Jokios laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei nurodo atsakovas, nebuvo taikomos. 2013 m. rugsėjo 24 d. nurodytas draudimas išgabenti transporto priemones ar naudotis jomis už Lietuvos Respublikos ribų bei kiti apribojimai nustatyti, siekiant neapsunkinti įrodymų surinkimo ir nepanaikinti galimybės surinkti įrodymus. Nutartyje numatytų apribojimų tikslas – užtikrinti įrodymus, o ne drausti juos pristatyti, todėl visi atsakovo veiksmai, neprieštaraujantys nurodytam tikslui, leistini ar net būtini. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepadarė nieko, kas priklauso nuo jo paties, jog įvykdytų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį dėl įrodymų užtikrinimo priemonės. Atsakovas kviečiamas 2013-09-26, 11.00 val. ir 2013-10-01, 14 val. neatvyko be jokios pateisinamos priežasties, o 2013-10-01, 14.58 val., elektroniniu paštu leidus atsakovui savo nuožiūra rinktis laiką, šia galimybe nepasinaudojo ir nepristatė automobilių apžiūrai. Atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, nesiteikė pranešti apie ketinimą nevykti apžiūrai, nepateikė jokių įrodymų, apie pateisinamas neatvykimo priežastis, tokiu būdu slėpė svarbius įrodymus, piktnaudžiavo teise ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2013-09-24 automobiliai DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užsienyje. Atskirojo skundo argumentai skirti ne paneigti aplinkybes dėl teismo nutarties, tačiau aiškinti civilinio proceso institutus dalyje dėl bendrųjų bylinėjimosi, atstovavimo išlaidų atlyginimo ir paskirstymo, o taip pat nuostolių atlyginimo institutą. Teismas pagrįstai, įvertinęs piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pakartotinumą ar tikėtinos žalos dydį, skyrė 10 000 Lt baudą, pusę jos paskirdamas ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas. Bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Tekas“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Reskila“ dėl 34 551,71 Lt skolos, 1 099,31 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo už tai, kad atliko atsakovės transporto priemonių remonto darbus, o atsakovė už juos neatsiskaitė. Atsakovė iš dalies sutiko su ieškiniu, tačiau nurodė, kad pagal atsakovės buhalterinę apskaitą tokių paslaugų, kaip nurodyta 2013-03-15 PVM sąskaitose faktūrose LAS 8861 ir LAS 8862, neužsakinėjo ir jose nurodytos transporto priemonės pas ieškovę nebuvo remontuojamos. Taigi, ginčas byloje kilo dėl transporto priemonėms DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų ir jiems išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Teismas įvertindamas, kad atsakovė ginčija dalį atliktų darbų jai priklausančioms transporto priemonėms DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekdamas užtikrinti bei užfiksuoti įrodymus, taikė įrodymų užtikrinimo priemones, įpareigodamas atsakovę UAB „Reskila“ jai priklausančias transporto priemones DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatyti į autorizuotą automobilių DAF servisą UAB „Centrako“ faktinių aplinkybių konstatavimui, ieškovės nurodytu laiku, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo. Taip pat uždraudė atsakovei UAB „Reskila“ laikotarpiui iki techninės apžiūros parduoti ar kitokiu būdu perleisti transporto priemones DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims; bet kokiu būdu išgabenti nurodytas transporto priemones ar naudotis jomis už Lietuvos Respublikos ribų; remontuoti, keisti detales, perdažyti ar kitokiu būdu atlikti intervenciją, galinčia iki techninės automobilių apžiūros apsunkinti įrodymų surinkimą arba apskritai panaikinti galimybę surinkti įrodymus. Atsakovė nustatytu laiku transporto priemonių į DAF servisą nepristatė, nurodydama, kad transporto priemonės buvo užsienyje, o pagal teismo nutartį joms esant už Lietuvos Respublikos ribų, jomis naudotis draudžiama.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-09-17 UAB ,,Reskila“ įsakymu vairuotojas V. G. buvo komandiruotas į Uzbekistano Respubliką (31 d.), jam priskirtas vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas rodo tikėtinumą, kad nutarties priėmimo dieną ir nustatytą vilkikų pristatymo į DAF servisą dieną (t. y. 2013-09-26) vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje nebuvo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nebuvo pagrįstas pagrindas atsakovei nevykdyti teismo nutarties. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės advokatas 2013-09-24 informavo atsakovės atstovą apie nutartį, derino nutarties vykdymo datą, kas reiškia, kad atsakovei žinant apie vilkikų pristatymo į servisą datą, nurodyta transporto priemonė (ės) objektyviai galėjo (privalėjo) būti pristatyta į Lietuvą. Atsakovės atstovas elektroniniame laiške nurodė, kad negali nurodytos transporto priemonės grąžinti į Lietuvą, kadangi ji yra ne Lietuvoje, o pagal nutartį transporto priemonėmis negalima naudotis už Lietuvos Respublikos ribų. Atskirajame skunde nurodė nutarties nevykdymo priežastį – iš esmės nutartis negalėjo būti vykdoma dėl to, kad transporto priemonė buvo užsienyje, o pačia nutartimi draudžiama transporto priemonėmis naudotis už Lietuvos Respublikos ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimui toks atskirojo skundo argumentas dėl nutarties nevykdymo visiškai nelogiškas, iš esmės neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tokiu būdu atsakovė savaip interpretuoja nutartį (šią sąlygą aiškina atsietai nuo viso nutarties turinio) ir siekia pateisinti nutarties nevykdymą. Teismo draudimas išgabenti ir naudotis nurodytomis transporto priemonėmis už Lietuvos Respublikos ribų reiškia, kad transporto priemonei esant Lietuvoje – draudžiama ją išvežti už Lietuvos Respublikos ribų, o esant už Lietuvos Respublikos ribų – draudžiama ja naudotis. Draudimas naudotis transporto priemone už Lietuvos Respublikos ribų reiškia, kad turi būti nutraukiamas naudingųjų transporto priemonių turto savybių taikymas naudotojo (šiuo atveju atsakovės) poreikiams tenkinti, t. y. atsakovė turėjo nutraukti su jos veikla, kurios įgyvendinimui kaip priemonė naudoti vilkikai DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, esant teismo įpareigojimui, iki nustatyto termino pristatyti transporto priemonę į Lietuvą jos apžiūrai ir faktų konstatavimui. Be to, pažymėtina, kad atsakovės teiginiai dėl transporto priemonės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo užsienyje fakto kvestionuotini, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad aktualiu 2013-09-24 – 2013-10-01 laikotarpiu konkretus UAB ,,Reskila“ vairuotojas būtų komandiruotas į užsienį ir jam būtų buvusi priskirta transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, kad nurodyta transporto priemonė 2014 m. rugsėjo 24 d. (nutarties priėmimo dieną), 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2014 m. spalio 1 d. (numatytos vilkikų apžiūros datos) buvo Lietuvoje, galėjo būti pristatytą į DAF servisą nurodytu laiku, tačiau faktų konstatavimui pristatyta nebuvo.

Kaip minėta, pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2682/2013). Kita vertus, piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai jis objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos. Teismas, atsakovei įgyvendinant savo procesines teises, įpareigojo ją atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau atsakovė teismo įpareigojimo nevykdė nei 2013-09-26, 11 val., nei pakartotinai organizuojant atsakovei priklausančių vilkikų apžiūrą 2013-10-01, 14 val., nedėjo maksimalių pastangų tokiam įpareigojimui įvykdyti (pristatyti vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš užsienio; nurodytą dieną į servisą pristatyti vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusį Lietuvoje; nesant galimybių 2013-09-26, 11 val. pristatyti vilkikus į DAF servisą apžiūrai, operatyviai informuoti apie negalėjimą tokius veiksmus atlikti; turėdama galimybę, nesiūlė atsakovei tinkamos vilkikų apžiūros datos ir kt.), kas reiškia, kad atsakovės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių. Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad atsakovė visais nurodytais veiksmais akivaizdžiai siekė išvengti vilkikų DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros ir galimai nurodytoms transporto priemonėms atliktų darbų nustatymo fakto (byloje turinčio įrodomąją reikšmę), kas rodo jos veiksmų nesąžiningumą. Tokiais tyčiniais veiksmais atsakovė sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą (bylos nagrinėjimas atidėtas dėl būtinybės apžiūrėti vilkikus) ir tam tikra apimtimi bylos nagrinėjimas užtruko dėl atsakovės kaltės. Taigi, remiantis nurodytų aplinkybių visetu konstatuotina, kad buvo pagrindas taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto nuostatas (CPK 95 str).

CPK 95 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies procesinio piktnaudžiavimo atveju, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, už šalies piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtos baudos dydžio paskirstymas – įpareigoti sumokėti visą baudą valstybei, ar paskirtos baudos dalį (iki 50 procentų) skirti dalyvaujančiam asmeniui yra teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju teismas, nustatęs atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pagrįstai pasinaudojo tokia teise ir, neviršydamas įstatyme (CPK 95 str. 2 d.) numatyto dydžio, ieškovei skyrė 50 procentų atsakovei paskirtos baudos. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovei dalis baudos nepagrįstai paskirta dėl to, kad ieškovė nepagrindė jos patirtų nuostolių, o patirtos išlaidos yra susijusios išimtinai su bylos nagrinėjimu (bylinėjimosi išlaidomis, o ne patirtais nuostoliais). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodyti argumentai nepagrįsti, kadangi, kaip matyti, teismas atsakovei priteistos baudos dalį paskyrė ieškovei vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, kuria remiantis iki 50 procentų paskirtos baudos sumos paskyrimas dalyvaujančiam asmeniui (šiuo atveju ieškovei) galimas nepriklausomai nuo ieškovės patirtų nuostolių nustatymo CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme, o vien tik konstatavus atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą (nustatyta, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas iki 50 procentų paskirtos baudos dydžio paskirti ieškovei).

Dėl paskirtos baudos dydžio.

Kaip minėta, teismas buvo įpareigojęs atsakovę pristatyti vilkikus į DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į specializuotą DAF servisą apžiūrai ir faktinių aplinkybių konstatavimui, kas apeliacinio teismo nuomone iš esmės reiškia, kad toks teismo įpareigojimas taip pat susijęs su įpareigojimu pateikti daiktinius įrodymus. (duomenys neskelbtini) straipsnyje reglamentuotos daiktinių įrodymų nepateikimo teisinės pasekmės nurodant, jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 1 000 Lt bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą. Taigi nustačius, kad atsakovė piktnaudžiavo procesu, buvo nesąžiningas proceso dalyvis ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, atsižvelgiant piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pakartotinumą, poveikio mastą nagrinėjamos bylos operatyvumo ir ekonomiškumui bei CPK 207 straipsnyje numatytos baudos dydį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 10 000 Lt bauda yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į CPK 107 straipsnį, numatantį baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, daro išvadą šios nuobaudos tikslai bus pasiekti atsakovei paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudos dydį sumažinus iki 1 000 Lt, 50 procentų (500 Lt) skiriant ieškovei UAB ,,Tekas“, o kitą dalį (500 Lt) sumokant į valstybės biudžetą ((duomenys neskelbtini) str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį.

Sumažinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi paskirtą 10 000 Lt baudą iki 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų), 50 procentų baudos (500 Lt) skiriant ieškovei UAB ,,Tekas“ (į. k. duomenys neskelbtini), kitą paskirtos baudos dalį (500 Lt) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).