- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-41-544/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02586-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Finansų bitė“
- Atsakovas
- V. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-41-544/2023
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5349-837/2022 pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei V. J. (R.) dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašė priteisti iš atsakovės V. J. (R.) 2 641,64 Eur negrąžintą paskolą, 809,48 Eur palūkanas pagal sutartį, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., 207,24 Eur vėlavimo palūkanas, 242,88 Eur administravimo mokestį, 180,74 Eur nuostolių atlyginimą, 28 procentų dydžio nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 55,89 Eur sumos, 45,08 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 94 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur už teisines paslaugas. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 18 d. paskolos (vartojimo kredito) sutartyje numatytais terminais ir tvarka tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės V. J. (R.) ieškovės UAB „Finansų bitė“ naudai 2 641,64 Eur negrąžintą kreditą, 809,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 242,88 Eur administravimo mokestį, 45,08 Eur kompensacines palūkanas, 218,33 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, apskaičiuotą taikant 28 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.), tačiau ne daugiau kaip tą konkretų mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką: 2022 m. rugsėjo 20 d. – 9,07 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 6,14 Eur; 2022 m. lapkričio 20 d. – 3,09 Eur, bendrai neviršijant 18,30 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 664,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. gruodžio 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 7.1 punkto nuostatą, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką ir kitus mokėjimus, Specialiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma.
3. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3 420 Eur vartojimo kreditą 47 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 340,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 28 procentai) ir 702 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Prieš suteikdama kreditą kreditorė įvertino atsakovės kreditingumą, jos tvarias pajamas, tuo metu buvusius atsakovės įsipareigojimus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas – 2022 m. lapkričio 20 d. Atsakovė nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Kadangi atsakovė nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu, sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktu atsakovei išsiųstu raštišku pranešimu ieškovė paskolos (vartojimo kredito) sutartį nuo 2021 m. lapkričio 4 d. vienašališkai nutraukė.
5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą, kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie atsakovės gauto kredito grąžinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai), todėl darė išvadą, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, nepagrįstai negrąžindama jai suteikto kredito. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 641,64 Eur negrąžintą kreditą.
6. Teismas vertino, jog, sutartį nutraukus 2021 m. lapkričio 4 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 809,48 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl šį ieškinio reikalavimą, nesant įrodymų, kad atsakovė nurodytą sumą ieškovei yra sumokėjusi, pripažino pagrįstu ir tenkino.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašo priteisti administravimo mokestį, paskaičiuotą tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d.), kuris susijęs su ieškovės jau realiai patirtomis išlaidomis, teismas iš atsakovės priteisė 242,88 Eur administravimo mokestį.
8. Priteisdamas 45,08 Eur kompensacines palūkanas teismas pažymėjo, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 207,24 Eur vėlavimo palūkanas, kurios apskaičiuotas pritaikius palūkanų normą, viršijančią maksimalią VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą netesybų normą, bei iš esmės už tą patį laikotarpį, už kurį teismas priteisė kompensacines palūkanas. Šiuo pareikštu reikalavimu iš esmės prašoma dvigubų netesybų. Teismas vertino, jog sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto nuostata, pagal kurią, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką ir kitus mokėjimus, specialiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 procentų dydžio už 180 dienų), todėl šią sutartinę sąlygą dėl vėlavimo palūkanų priteisimo pripažino negaliojančia ex officio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimą šioje dalyje atmetė.
10. Teismas sprendė, jog įprastomis sąlygomis ir atsakovei tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamas, kurias turėjo sudaryti atsakovės už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Šiuo atveju, atsakovei sutartį nutraukus prieš terminą, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo dienos. Teismas pagal sutartį planuotas gauti pelno palūkanas (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertino kaip orientacinę negautų pajamų sumą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 180,74 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gegužės 30 d., tenkino.
11. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktos detalizuotos pagal sutartį kiekvieną mėnesį likusių mokėtinų sumų lentelės nustatyta, jog sutartimi sulygtos palūkanos nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki sutarties pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.) sudaro 55,89 Eur, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 20 d.), skaičiuojant 28 procentų dydžio metines palūkanas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, negali būti tenkinamas didesne apimtimi kaip tą konkretų mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių dalį ir iš atsakovės V. J. (R.) ieškovei priteisti 207,24 Eur vėlavimo palūkanų.
13. Nurodo, kad šalių teises ir pareigas nustatančios paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir įmokų mokėjimo grafike numatyta 28 procentų dydžio metinė palūkanų norma. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma reglamentuoja netesybų dydį ir mokėjimo tvarką esant vartojimo kredito santykiams, tačiau paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas nustato mokėjimo palūkanų mokėjimo tvarką, kai paskolos gavėjas vėluoja mokėti įmoką pagal grafiką ir paskolos sutartis nėra nutraukta.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis. Aiškinant CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas, turi būti atsižvelgiama į sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis CK normomis. Būtent tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75- 823/2020).
15. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, jog teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės vėlavimo palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 420 Eur dydžio kreditą (paskolą) 47 mėnesių terminui. Kreditą atsakovė turėjo grąžinti mokėdama kasmėnesines vienodo dydžio įmokas. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė elektroniniu paštu 2021 m. spalio 20 d. išsiuntė atsakovei paskutinį įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per nustatytą įsiskolinimui apmokėti terminą atsakovė įsiskolinimo nepadengė, dėl ko ieškovė pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį nuo 2021 m. lapkričio 4 d.
20. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovę pažeidus sutartį ir ieškovės ieškinį tenkino, išskyrus dalį dėl 207,24 Eur vėlavimo palūkanų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra apskaičiuotas pritaikius palūkanų normą, viršijančią maksimalią VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą netesybų normą, bei iš esmės už tą patį laikotarpį, už kurį teismas priteisė kompensacines palūkanas, be to, šiuo pareikštu reikalavimu iš esmės prašoma dvigubų netesybų. Apeliantės teigimu, prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją, ji turi teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir ieškinys tenkintas pilnai. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos dvejopo pobūdžio palūkanos ir jų skirtingos funkcijos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, ir tai yra užmokestis už pinigų skolinimą (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją, ir tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014); 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).
22. Nagrinėjamu atveju pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 28 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, jog kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Teismų praktikoje konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.
23. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Vadinasi, vėlavimo palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė iš esmės prašo dvigubų netesybų už tą patį laikotarpį, už kurį jau priteistos kompensacinės palūkanos.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).
25. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
26. Nutarties 25 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, jog minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
27. Nurodytų teisės normų ir jų taikymą detalizuojančios praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, kadangi ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius.
28. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, turinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pasisakyta. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
29. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
30. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.