Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad bausmę atliko Tarnybos Pravieniškių kalėjime, o 2022 m. vasarą buvo atvežtas į Alytaus kalėjimą. Teigia, jog 2023 m. rugpjūčio mėn. 18 d., pasitikrinus dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), sužinojo, kad yra infekuotas viruso nešiotojas. Pareiškėjo nuomone, jis (duomenys neskelbtini) užsikrėtė Tarnybos Pravieniškių kalėjime, nes Tarnybos Pravieniškių kalėjime nebuvo užtikrinamas narkotinių medžiagų nepatekimas į kalėjimą, neišduodant jam vienkartinių švirkštų. Tad, jo įsitikinimu, Tarnybos Pravieniškių kalėjimas savo neteisėtais veiksmais neužtikrino saugios sveikatai aplinkos. Dar skunde pažymėjo ir tai, jog dėl savo sveikatos būklės (mirtinos ligos) jis patyrė dvasinius išgyvenimus.

Paaiškina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. liepos 5 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Nuo 2022 m. liepos 5 d. pareiškėjas bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnybos Alytaus kalėjimas). Nurodo, jog Tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime prevencinės bei profilaktinės priemonės narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamųjų nuteistiesiems turėti daiktų patekimui užtikrinamos keliais lygmenimis. Pirma, fiziniu barjeru: kalėjimo teritorija yra aptverta aukšta tvora su apsauginiais elementais; įėjimas ir išėjimas iš kalėjimo yra griežtai kontroliuojamas; lankytojai ir personalas yra tikrinami naudojant metalo detektorius ir kitas technines priemones; daiktai, perduodami nuteistiesiems, yra kruopščiai tikrinami; kalėjimo patalpos reguliariai tikrinamos, ieškant draudžiamų daiktų; nuteistiesiems yra atliekamos asmens kratos, siekiant surasti neleistinus daiktus; kinologai su šunimis reguliariai prevenciškai apeina įstaigos prieigas; už įstaigos ribų patruliuoja pareigūnas, kurio tikslas yra užkirsti kelią neleistinų daiktų patekimui į įkalinimo įstaigą. Antra, socialinėmis ir edukacinėmis programomis: nuteistiesiems rengiami seminarai ir užsiėmimai apie narkomanijos ir kitų priklausomybių pavojus; skatinamas sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas; teikiama psichologinė pagalba ir konsultavimas; formuojamas neigiamas požiūris į narkotikus ir kitas draudžiamas medžiagas. Trečia, bendradarbiavimu: kalėjimas glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, siekdamas užkirsti kelią narkotikų patekimui į kalėjimą; bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą nuteistiesiems. Ketvirta, teisinėmis sankcijomis: nuteistiesiems, kurie bando įnešti ar laikyti draudžiamus daiktus, gali būti taikomos drausminės nuobaudos, įskaitant izoliaciją nuo kitų nuteistųjų; už sunkesnius pažeidimus gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Taip pat pažymėjo, jog prevencinės ir profilaktinės priemonės yra nuolat tobulinamos ir atnaujinamos, siekiant kuo efektyviau užkirsti kelią narkotikų ir kitų draudžiamų daiktų patekimui į Tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, o nuteistiesiems, kurie nori atsikratyti priklausomybės, yra teikiama pagalba ir gydymas, t. y. Tarnybos Pravieniškių 1-ąjame kalėjime veikia narkomanijos reabilitacijos programa, kuri padeda nuteistiesiems įveikti priklausomybę ir grįžti į normalų gyvenimą. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog jis dėl Pravieniškių kalėjimo neteisėtų veiksmų užsikrėtė (duomenys neskelbtini). Tarnybos teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jog būtent Pravieniškių PN-AK jis užsikrėtė (duomenys neskelbtini) dėl kalinimo įstaigos administracijos veikimo ar neveikimo. Taip pat Tarnyba nurodo, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK ne kartą buvo skirta nuobauda / bauda dėl psichotropinių medžiagų vartojimo (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, Tarnyba mano, jog pareiškėjas pats savo valiniais veiksmais kenkė savo sveikatai ir taip sudarė galimybes užsikrėsti (duomenys neskelbtini). Akcentavo ir tai, jog nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs norą dalyvauti pakaitinio gydymo metadonu programoje, norėdamas nutraukti psichotropinių medžiagų vartojimą. Galiausiai Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nedetalizuoja, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis susirgo (duomenys neskelbtini). Tad mano, jog pareiškėjui neįrodžius neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo), laikytina, jog įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė, t. y. nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Tarnybos teigimu, nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Pravieniškių kalėjimas atsiliepimo nepateikė.

- pareiškėjas palaikė savo skunde išdėstytą poziciją. Patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) užsikrėtė būtent Pravieniškių PN-AK, kadangi atliekant laisvės atėmimo bausmę minėtoje įstaigoje laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. liepos 5 d. intraveniniu būdu 2 ar 3 kartus vartojo narkotines medžiagas. Teigė, kad kitais kartais šioje įstaigoje ir kitose įkalinimo įstaigose vartojo narkotikus, tačiau ne intraveniniu būdu, o rūkant. Taip pat paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užkardytas narkotinių medžiagų patekimas į kalėjimo teritoriją, jie buvo laisvai prieinami, pareigūnai į tai žiūrėjo labai atsainiai, todėl nuteistieji nesunkiai įsigydavo narkotines medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui G. S. neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. neužtikrinant narkotinių medžiagų nepatekimo į Pravieniškių PN-AK, dėl kurių pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas ir užsikrėtė (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. liepos 5 d.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

7. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018; 2017 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015; kt.).

Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

8. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pasakytina, kad pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. liepos 5 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK užsikrėtė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu jis būtent Pravieniškių PN-AK užsikrėtė (duomenys neskelbtini), nes tik Pravieniškių PN-AK vartojo narkotines medžiagas intraveniniu būdu.

10. Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. liepos 5 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

11. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2023 m. gegužės 26 d. pareiškėjo kraujyje nustatyti (duomenys neskelbtini) 1 tipo antikūniai, o pati (duomenys neskelbtini) diagnozė pareiškėjui patvirtinta 2023 m. birželio 1 d. Vėlesniuose medicininiuose dokumentuose taip pat atsispindi pareiškėjo minėta liga.

12. Taip pat iš 2021 m. duomenų apie pareiškėjo sveikatą matyti, kad pareiškėjas iki patekimo į Pravieniškių PN-AK narkotikų nevartojo, tik rūkė. Iki patekimo į Pravieniškių PN-AK pareiškėjui specialus (duomenys neskelbtini) tyrimas nebuvo atliktas.

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK vartojo psichotropines medžiagas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2022 m. liepos 5 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Kaune pareiškėjas taip pat vartojo narkotines medžiagas, t. y. 2023 m. liepos 10 d. pareiškėjas rastas pamėlęs, gargiantis, nustatyti kvėpavimo sutrikimai bei apsinuodijimas opiatais, anamnezėje nurodyta, jog pareiškėjas galimai rūkė „Kobros“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK intraveniniu būdu 2 ar 3 kartus vartojo narkotines medžiagas; kitais kartais šioje įstaigoje ir kitose įkalinimo įstaigose vartojo narkotikus, tačiau ne intraveniniu būdu, o rūkant.

13. Į bylą pateikti pareiškėjo medicininiai duomenys (nuo 2021 m. iki 2024 m.) patvirtina, kad pareiškėjui tik 2023 m. vasara atsirado rimti sveikatos sutrikimai. Tad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tik Pravieniškių PN-AK intraveniniu būdu vartojo narkotikus, bei į tai, jog užsikrėtus (duomenys neskelbtini), liga ilgą laiką gali išlikti besimptomė, teismas sprendžia, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galėjo užsikrėsti Pravieniškių PN-AK nurodytu laiku (t. y. nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. liepos 5 d.).

Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad Tarnybos veiksmuose yra neteisėti veiksmai.

14. Pareiškėjo teigimu jis Pravieniškių PN-AK užsikrėtė (duomenys neskelbtini), nes nebuvo užkardytas narkotinių medžiagų patekimas į kalėjimą, taip pat jam nebuvo išduoti vienkartiniai švirkštai.

15. Teismas, visų pirma, pažymi, kad ginčo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1R-27 patvirtintoje Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje (toliau – ir Koncepcija) buvo nustatyta, kad pagrindinis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą bei užkirsti kelią neteisėtų narkotikų apyvartai laisvės atėmimo vietose, nuosekliai ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir sąlygas, racionaliai naudojant finansinius bei žmogiškuosius išteklius (7 punktas). Vienas iš narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose uždavinių yra neteisėtos narkotikų pasiūlos mažinimas – jų patekimo į laisvės atėmimo vietas užkardymas, o viena iš narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose krypčių – laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimas (8.2 ir 9.3 papunkčiai). Laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimo uždavinys yra neteisėto narkotinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietas bei apyvartos jose masto mažinimas, panaudojant visas įmanomas priemones, užkardančias narkotikų patekimo bei disponavimo jomis laisvės atėmimo vietose galimybes arba maksimaliai šias galimybes apribojančias (14 punktas).

Atsakovės teigimu (prideda 2024 m. kovo 25 d. pažymą), ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo taikomos prevencinės bei profilaktinės priemonės narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamųjų nuteistiesiems turėti daiktų patekimui. Minėtos priemonės buvo užtikrinamos tam tikrais lygmenis: 1) fiziniu barjeru (kalėjimo teritorija yra aptverta aukšta tvora su apsauginiais elementais; įėjimas ir išėjimas iš kalėjimo yra griežtai kontroliuojamas; lankytojai ir personalas yra tikrinami naudojant metalo detektorius ir kitas technines priemones; daiktai, perduodami nuteistiesiems, yra kruopščiai tikrinami; kalėjimo patalpos reguliariai tikrinamos, ieškant draudžiamų daiktų; nuteistiesiems yra atliekamos asmens kratos, siekiant surasti neleistinus daiktus; kinologai su šunimis reguliariai prevenciškai apeina įstaigos prieigas; už įstaigos ribų patruliuoja pareigūnas, kurio tikslas yra užkirsti kelią neleistinų daiktų patekimui į įkalinimo įstaigą); 2) socialinėmis ir edukacinėmis programomis (nuteistiesiems rengiami seminarai ir užsiėmimai apie narkomanijos ir kitų priklausomybių pavojus; skatinamas sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas; teikiama psichologinė pagalba ir konsultavimas; formuojamas neigiamas požiūris į narkotikus ir kitas draudžiamas medžiagas); 3) bendradarbiavimu (kalėjimas glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, siekdamas užkirsti kelią narkotikų patekimui į kalėjimą; bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą nuteistiesiems); 4) teisinėmis sankcijomis (nuteistiesiems, kurie bando įnešti ar laikyti draudžiamus daiktus, gali būti taikomos drausminės nuobaudos, įskaitant izoliaciją nuo kitų nuteistųjų; už sunkesnius pažeidimus gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė).

Taigi, kaip matyti, iš esmės ginčo metu atsakovės atstovės taikomos prevencinės priemonės atitiko minėtą Koncepciją, joje nurodytus uždavinius, kryptis bei tikslus.

16. Teismas taip pat akcentuoja, jog pareiškėjas narkotines medžiagas vartojo savanoriškai, sąmoningai ir tyčia. Tai darė ne vieną kartą. Pareiškėjo užsikrėtimą (duomenys neskelbtini) sąlygojo jo paties draudžiamas elgesys, t. y. narkotikų vartojimas intraveniniu būdu (susirgimą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kildina būtent iš šios priežasties). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui narkotinės medžiagos buvo brukamos per prievartą ir pan. Taigi, pareiškėjo nurodomos pasekmės sveikatai (susirgimas (duomenys neskelbtini)), iš kurių pareiškėjas kildina prašomą atlyginti neturtinę žalą, yra jo paties veiksmų rezultatas. Neabejotina, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad nuteistiesiems (taigi ir pačiam pareiškėjui) Pravieniškių PN-AK (kaip ir bet kurioje kitoje įkalinimo įstaigoje) yra draudžiama turėti bei vartoti narkotines medžiagas. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas net kelis kartus buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, t. y. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo skirta nuobauda už psichotropinių medžiagų vartojimą.

17. Teismas pažymi ir tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistiesiems draudžiami turėti daiktai (narkotinės medžiagos) į Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo įnešti, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kas ir kada į įstaigą jam atgabeno narkotinių medžiagų, o atsakovo atstovas neužkirto šio gabenimo.

Be to, pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė dėl pataisos namuose narkotines medžiagas platinančių asmenų, tad nėra pagrindo ir teigti, jog atsakovo atstovas žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų bei priemonių, siekiant užkardinti neteisėtus veiksmus.

18. Dėl neužkardinimo narkotinių medžiagų patekimui į kalėjimą, iš esmės esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, yra pasisakęs ir LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2020. Minėtoje byloje nuteistasis vartodamas intraveninius narkotikus užsikrėtė ne (duomenys neskelbtini), bet hepatitu C, tačiau iš esmės visos faktinės aplinkybės yra analogiškos šiai bylai. Tad teismas vadovaujasi ir minėtoje LVAT nutartyje pateiktais išaiškinimais.

19. Pareiškėjas teigdamas, kad jam nebuvo išduoti vienkartiniai švirkštai, šio savo teiginio niekuo nepagrindė. Teisės aktai nenumato, kad nuteistiesiems įkalinimo įstaigose galėtų būti išduodami vienkartiniai švirkštai narkotikų vartojimui. Pabrėžtina, kad nuteistiesiems yra draudžiama turėti narkotines medžiagas.

20. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Tarnybos (tuo metu Pravieniškių PN-AK) veiksmus (neveikimą), lėmusius pareiškėjo užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip sąlygos, būtinosios civilinei deliktinei atsakomybei kilti, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Taigi, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.