Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-834/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
1-47-834/2017
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01737-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
S. Š., R. Š.
Nukentėjusysis
A. M.
Civilinis ieškovas
Teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-834/2017Proceso Nr. 1-57-1-01737-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.1; 1.1.4.4.1.;1.7.2.5.; 1.2.10.1.; 2.3.6.4.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Alesiai Smagurauskienei, Norai Šukaitytei,dalyvaujant: prokurorams Ievai Danylienei, Vičeslavui Jevmenovui, Vaidai Matuzonienei,kaltinamųjų S. Š. ir R. Š. gynėjui advokatui L. Ž.,nukentėjusiojo A. M. atstovei advokatei J. A.,ekspertui A. K. B.,vertėjai Galinai Tijūnėlienei, Alicijai Stančinskai,nedalyvaujant nukentėjusiajam A. M.,civilinio ieškovo Teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, 10 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „Gattix“, gyvenanti 9 B. R., Leiton, E107AQ, D. B., šiuo metu gyvenanti Vilniaus r., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta Vilnius, Gerovės g. 47-16, anksčiau neteista,

R. Š. (R. Š.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „Gattix“, gyv. Vilniaus r., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta Vilniaus r., Šatrininkų sen., Vėliučionių k., (duomenys neskelbtini). anksčiau neteistas

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK )135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. ir R. Š. 2013-09-21 apie 21.56 val., Vilniaus r., Šatrininkų sen., Vėliučionių k., Liepų al. 48, veikdama kartu, asmeninio konflikto metu, bendrais veiksmais ne mažiau keturių kartų sudavė kietu, aštriu daiktu panašaus pobūdžio į peilį, strypą, arba stiklo šukę, tikslesnis sužalojimo įrankis teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, A. M. į galvos bei krūtinės sritį, taip padarydami jam intrasmegeninę kraujosruvą kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, kraujosruvą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, smegenų komą, dvi durtines pjautines kairės krūtinės pusės žaizdas,, vieną pjautinę žaizdą nosies dešinėje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę-pjautinę kairės smilkininės srities žaizdą su atviru įspaustiniu kairės pusės momeninio kaulo lūžiu-sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą.

K. S. Š. savo kaltės nepripažino ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. teisme atsisakė duoti parodymus. Paskutinio žodžio metu teigė, jog tą dieną papuolė į baisią situaciją, dėl kurios dabar yra kaltinama. Tą vakarą ji pati buvo sumušta ir pažeminta. Norėdama pabėgti nuo grasinimų, išvyko į kitą šalį. Ji nieko nepadarė. Dėl skambučio nori pasakyti, kad gal buvo šoke, buvo sumušta, gal norėjo pati sau išsikviesti greitąją. A. M. nukentėjo ne nuo jos rankų. Buvo grasinimai jai, jos šeimai ir vaikui. Prašo išteisinti.

K. R. Š. savo kaltės nepripažino ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. teisme atsisakė duoti parodymus. Paskutinio žodžio metu teigė, jog šio nusikaltimo nepadarė. Gyvena tvarkingą gyvenimą, kartu su žmona augina mažametę dukrą. Dirba, moka mokesčius. Tą vakarą nukentėjo žmogus. Bet to nepadarė nei jis, nei jo žmona. Kai jam tą vakarą paskambino ir pasakė, kad jo žmonai grasia pavojus, jo vienintelis tikslas buvo išvežti žmoną iš ten ir saugiai ją nuvežti namo, neprasidėti su A. M. gauja, žinodamas, kokie jie žiaurūs ir agresyvus. Prašo išteisinti.

Nukentėjusysis A. M. 2016-10-03 teismo posėdžio metu parodė, kad po traumos nieko neatsimena. Labai silpnai pamena, buvo su draugu R. B. bare. Jei teisingai pamena atvažiavo vakarop, dar buvo šviesu. Bare buvo daugiau žmonių, pusę jų nežino. Daugiau nieko nepamena. Pabudęs iš komos, girdėjo, kad buvo užpultas. R. B. pasakojo, kad užpuolė, sakė, kad konfliktas buvo. Po traumos negali skaityti, nes galva buvo stipriai sužalota. Po komos nekalbėjo, buvo terapija, terapija, kuri iki šiol vyksta. Nejaučia galvos kairės pusės ir nėra stabilumo kai stovi. Švaikovskių nepažįsta, iš matymo žino, kad turi vyresnį brolį. Iki įvykio turėjo darbą. Dabar dirbti negali, labai pasikeitė viskas po įvykio. Dirbti negali, žmona susirgo, buvo insultas nuo nervų. Jo neįgalumas padidėjo, blogai jaustis pradėjo. Po traumos pasikeitė viskas. Jam padeda motina, žmonos motina padeda, pats valgyti nemoka, reikia, kad padėtų susitvarkyti. Jam galva sukasi, stabilumo nėra, nejaučia galvos kairės pusės. Gydymas tęsiamas iki šiol. Lankosi pas neurologus. Turi nepilnametį vaiką. Iki įvykio buvo sveikas darbingas. Po įvykio turėjo iš naujo mokytis vaikščioti, kalbėti. Anksčiau galvos traumų nėra turėję, ligoninėje nesigydė.

Liudytoja I. J. teisme apklausta parodė, jog kaltinamuosius pažįsta. Gyvena viename kaime. Dirbo barmene. Buvo atvykusi kompanija iš Naujosios Vilnios, žino tik „Čyčia“-visi sakė, kad vyras , kurį sumušė. Jį žinojo, nes jis ne kartą buvo bare. Iš tos kompanijos pažinojo vyrą pravarde „Čyčia“, kuriam sumušė galvą. Vaikinai jį vadina pravarde “Čyčia“ Jie atvyko gal keturiese, į barą užėjo „Čyčia“ dar su vienu vaikinu, kurio ji nepažįsta. Jie pirko traškučių, alaus ir duonos, atsisėdo prie stalo lauke. Jie atvažiavo apie 6 val. vakaro. Ji pati į lauką išėjusi nebuvo, atvėrė langą ir įjungė muziką. Pas ją užeidavo kiti lankytojai nusipirkti tai ledų, tai alkoholio. Daug žmonių nebuvo, todėl sėdėjo, ilsėjosi, skaitė žurnalą. Į darbo pabaigą prieš uždarant parduotuvę, išgirdo kažkokį triukšmą-šaukė kažkoks vaikinas, kad papjovė “Čyčią, kviesti greitąją, tas vaikinas keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ten priėjsui pati nebuvo, nes bijo kraujo, buvo tamsu, viskas įvyko už kampo. Dar pastovėjo palaukė apie 5 min. ir nuėjo namo. Eidama pastebėjo, kad atvažiuoja greitoji pagalba ir policija. Tą vakarą prieš uždarant langą matė R., o S. matė, kai ši pirko 3 butelis alaus, sudėjo į krepšį ir kaip suprato, išvažiavo namo su mašina. Su S. dar pabendravo, pakalbėjo. S. buvo blaivi. Matė, kaip S. išvažiavo automobiliu. Išgirdo durelių garsą ir suprato, kad ji įsėdo į automobilį. Tai įvyko apie 8 val. vakaro. S. daugiau nematė. K. S. pirko alų, kompanija sėdėjo lauke. Neatkreipė dėmesio kiek žmonių ten sėdėjo. S. tą vakarą į barą buvo atėjusi viena. Nematė ar S. kalbėjo, bendravo su ta kompanija. Uždarant antrą langą pastebėjo, jog kompanijos prie stalo nebuvo, greitai uždarė langą, kad greičiau išeitų. Girdėjo vyrišką balsą, kuris šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kad papjovė „Čyčią“, šaukė: „Kas turi telefoną, kvieskite greitąją pagalbą!“ Girdėjo, kad sumušta galva, kad papjovė, kad bėga kraujas. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir tiek, priėjusi nebuvo. Greitajai pagalbai skambino numeriu 112, pranešė, kad Vėliučionių bare įvyko muštynės. Išgirdo riksmus, kad papjovė ar užmušė, tiksliai negali pasakyti, kad bėga kraujas. Pati priėjusi nebuvo, nes ten už kampo tamsu. „Čyčios“ praskeltos galvos nematė, nes nebuvo priėjusi. Neprisimena ar paskambinusi 112 sakė, kad žmogus nesikelia. Garsiai šaukė vyriškas balsas, kad praskelta galva, kad užmušė „Čyčią“, kad bėga kraujas, dėl to ji ir skambino. Galėjo pasakyti, kad mušasi 10 žmonių, matyt, todėl, kad buvo susinervinusi. Muštynių nematė, tik girdėjo kaip jie bėgiojo ir šaukė. Paties konflikto kas su kuo mušėsi, nematė. Nematė, kad S. ar R. kam nors smūgiuotų. Apie sužalojimus sužinojo iš riksmų, o kitą rytą ėjo į darbą ir matė, kad toje vietoje daug kraujo. Apie tai, kad nukentėjusysis gulėjo toje vietoje, nusprendė pagal kraujo dėmes, po to valytojai pasakė, kad tą vietą sutvarkytų. Tuo metu šeimininkė buvo išvykusi į užsienį ir stebėjimo kameros tuo metu neveikė, jeigu ir veikė, tačiau ten kur buvo muštynės nesimato. „Čyčia“ jos nuomone, konfliktinis asmuo, nes buvo smulkūs konfliktai parduotuvėje, vagiliaudavo. Tą vakarą jis buvo tylus, net labai mandagus.

Liudytojas J. R. teisme apklaustas parodė, jog 2013 m. jam paskambino ar V., ar T.. Buvo tamsu, vakaras buvo ir sakė, kad jis atvažiuotų į Vėliučionis užvežti į ligoninę, kad greitąją iškvietė, neturi kaip iki ligoninės nuvažiuoti. Atvažiavęs pamatė, kad gulėjo asmuo, jo vardo nežino, jį porą kartų matė, buvo greitoji pagalba. Greitoji pagalba paėmė tą vyrą ir greitai nuvažiavo. O jie, tai yra jis T. ir dar 2 žmonės, kurių nepažįsta važiavo paskui. Patys draugai nebuvo sužaloti, jie važiavo į ligoninę sužinoti kaip nukentėjusysis. Tą dieną iki atvažiuojant nuvežti į ligoninę, jis buvo Vėliučionyse, buvo nuvažiavęs į barą. D. T. , V. ir M. atsigėrė alaus. Važiavo 7-8 val., jie ten liko, o jis išvažiavo. Bare buvo kažkas iš Vėliučionių, jų pavardžių nežino. Dabar kaltinamosios nepamena, neatsimena ką mergina veikė bare. Ikiteisminio metu duotus parodymus tvirtina, davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė nei dabar. Nukentėjusysis gulėjo prie baro, prie kelio.

L. T. R. teisme apklaustas parodė, jog prisimena tik greitąją, kaip guldė sužeistąjį. Tai galėjo būti 2013 metais, gal spalio mėnuo. Atvažiavo pas draugus prie baro išgerti, gėrė alų , kalbėjosi, juokavo ir tiek. Jis pats buvo išgėręs. Labiausiai atsimena, kad atvažiavo greitoji, nes žmogus gulėjo, kraujavo. Nepamena, nes jis pats buvo išgėręs ir daug laiko praėjo. Tyrėjai davė teisingus parodymus.

L. Z. B. teisme apklausta parodė, jog S. yra jos anūkė. Gali paaiškinti tik tiek, neatsimena kokia diena buvo, buvo rytas, kai S. ir R. atvažiavo pas ją su savo dukra. Daugiau nieko nežino. Kitą dieną S. skambino sužinoti, kaip susitikimas parėjo, nes buvo iš Latvijos atvažiavę. S. buvo susinervinusi. Jai paklausus kas atsitiko, S. jai iškarto nieko nepasakė, nes ji pati yra sergantis žmogus, turi aukštą spaudimą. Prašė, kad pasakytų, galvojo, kad S. su vyru susipyko, pasakė, kad ne, kad tarp jų viskas gerai. Tada paklausė gal su G. kažkas atsitiko, taip pat pasakė, kad ne. Po to pasakė, kad prie kavinės buvo kažkokie žmonės ir keikėsi, apipilstė alumi. Po to buvo muštynės, daugiau nieko nežino. S. sakė, tik kad buvo muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai užfiksuoti netiksliai, nes nesakė, kad S. verkė.

L. M. K. P. teisme apklaustas parodė, kad jam nėra daug žinoma apie įvykį. Iš gandų žino, kad įvyko kažkokios muštynės tarp kompanijos, kurią jis gerai pažįsta ir kad kaltina jo brolį, kad jis kažką papjovė. Jis girdėjo, kad ta kompanija tarpusavyje visada mušasi, netiki, kad jo brolis kažką padarė. Vieni sako, kad S. pradėjo, tačiau jam atrodo, jog jie patys tarpusavyje turėjo problemų. Vėliučionių kaime sklinda gandai, kad bare prasidėjo nesusipratimas kažkoks. Sakė, kad S. kažką rėkavo. Po įvykio tą pačią naktį jis matė savo brolį R.. Jis buvo sumuštas, neramus, pasakė, kad jį primušė ir sako, kad girdėjo, kad su juo patys sutvarkys, paprašė jo nupirkti bilietą pas sesę. Žinant tą kompaniją, didelis pagrindas manyti, kad su broliu galėtų susitvarkyti. Jis pats toje kompanijoje yra prabuvęs ilgą laiką, kai prisigeria-visada muštynės, niekada negali žinoti ar tu, ar svetimas gaus. „Čyčia ne kartą ligoninėje būdavo. Girdėjo, jog po įvykio dar aršesnis pasidarė, dar kartą ligoninėje buvo. Girdėjo, kad „Čyčia prie mirties slenksčio buvo, išsikapstė, vėl ligoninėje buvo. Jis pats yra buvęs sumuštas tos kompanijos, tačiau į policiją nesikreipė, nes augo tokiame rajone kur nepriimtina skųstis. Brolio veidas buvo sudaužytas, jis buvo neramus, girdėjo, kad su juo patys susitvarkys. K. S. išgeria būna truputį irzli, kad labai arši ar mušasi negalėtų pasakyti, bet žodžiais persimesti gali. Brolis buvo sudaužytas, tačiau nesikreipė medicininės pagalbos, reikėjo greitai galvoti, kad jis neliktų Lietuvoje. Broliui tą vakarą pasakė, kad susitvarkys su juo patys dėl šito įvykio, dėl nukentėjusiojo suprato. Jie buvo įsitikinę, kad tai padarė jo brolis, tik dėl to, nes buvo toje kompanijoje, ir žino, kad jie vienas kito nekaltins, kaltins tą kurį irgi primušė. Jie tarpusavyje mušdavosi.

Liudytojas B. S. teisme apklaustas parodė, kad buvo skambutis, kad atsirado nemalonumai prie baro. Su žmona atvažiavo ten. Romas stovėjo prie bažnyčios, iš bažnyčios pusės per kelią. Vaikinai stovėjo keturiese iš baro pusės. Apsisuko aplink medį privažiavo, sustojo ir prie Svetos lindo 2 vaikinai, jis tarp jų atsistojo. Tie vaikinai norėjo mušti S.. Kai atvažiavo S. kažkur per vidurį buvo, kelio važiuojamoje dalyje. Sužalotų asmenų nematė. Romo veidas buvo sužalotas-buvo mėlynės, kraujosruvos per visą veidą. Buvo du vaikinai prie jo. Jis užstojo Svetą ir tada vėl pradėjo rėkti, kad smūgis buvo su kirviu. S. buvo už jo nugaros. Po to pradėjo rėkti arčiau prie parduotuvės. Rėkė vienas iš tu 4 vaikinų, tačiau ne iš tų dviejų, kur prie jos stovėjo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai parodymus davė rusų kalba. Parodymus nelabai skaitė, tik šiaip pažiūrėjo, nes lietuvių kalba silpnai skaito. Kai nugriuvo žmogus nematė, viena akim matė gulintį žmogų. Nuo jo gulėjo gal 5-6 metų atstumu. Nežino kaip tas žmogus atrodė, nes buvo tamsu. Tam žmogui jo žmona padėjo. R. veidą matė sudaužytą. Buvo nerealu kreiptis į gydymo įstaigą, nes vaikinai žadėjo išsiaiškinti, atkeršyti. S. jam buvo už nugaros, o R. prie laiptų stovėjo. Buvo konfliktas tarp Romo ir tų 4 vaikinų, tarp Romo ir 4 asmenų muštynių nematė. J. S. vežė namo, tačiau nekalbėjo. Jis žiūrėjo į kelią, stresas buvo. Nematė, kad S. naudotųsi telefonu.

L. R. B. teisme apklaustas parodė, jog buvo nuvažiavę į barą Vėliučionyse su draugais sėdėjo, gėrė-A. M., V. S., dar keli pavardžių nepamena. Daug jų sėdėjo, daug pažįstamų. Paskui atėjo išgėrusi mergina, apsižodžiavo, kažkoks konfliktas tarp kitų išėjo, ji butelį metė į draugą, į vieną iš dvynių pataikė. Toliau susistumdė su tuo į kurį metė. Paskui ji išėjo, atėjo jos vyras su vienu draugu ir prasidėjo konfliktas, susimušė su jais. Jis pats mušėsi su kaltinamuoju, kas daugiau su kuo mušėsi neatsimena. Muštynės pasibaigė, toliau sėdėjo. Po to skirstėsi namo. A. M. ir V. ėjo iš galo. A. M. ėjo paskutinis. Jis beveik sėdo į mašiną, V. S. ruošėsi sėstis, kai išgirdo riksmus. Grįžo ir gulėjo A. M.. Kur A. M. gulėjo buvo tamsu. R. D. buvo tą dieną priėjęs prie jų. Jis buvo vakarop priėjęs, neilgai pasėdėjo, pašnekėjo ir išėjo. Kai vyko muštynės, jo nematė. Tą vakarą ginčų konfliktų tarp jo kompanijos nebuvo, jie normaliai sėdėjo. A. M. buvo išgėręs normaliai, negalėjo net konfliktuoti. Nematė kas A. M. sužalojo. A. M. gulėjo tamsoje, pas jį maikė buvo užkelta į viršų, matėsi duris į šoną. P. V., M., beveik visas kaimas per pusvalandį subėgo. Pribėgęs pamatė, kad guli žmogus, aplink nieko nematė, buvo tamsu, ten neapšviesta vieta. Toje vietoje kaltinamųjų nematė. Dėl tamsos ir reakcijos nematė, galėjo būti, kad aplink žmonės buvo. Prie draugo buvo moteris iš parduotuvės pribėgusi. Neatsimena ar ji pirma pagalbą kvietė.

L. M. V. teisme apklaustas parodė, jog tą dieną R. paskambino, atvažiavo į svečius, susitiko ant Vėliučionių kalno, bendravo. Nuvažiavo prie baro, jis toliau gėrė alų bendravo. Atvažiavo vaikinai, atsisėdo prie pirmo staliuko, o jie prie antro. Po kažkiek laiko Sveta su vaiku ir drauge atėjo, pasisveikino su jais, nuėjo į parduotuvę. R. link vakaro pasakė, kad reikia su draugais susitikti. R. kažkas paskambinom pasakė, kad reikia važiuoti prie baro pasiimti žmoną. Jie nuvažiavo ten, buvo kas gėrė, kas rūkė. Sveta verkė, aplinkui ją vaikinai stovėjo. R. nuramino, norėjo žmoną išsivesti. Ar Sveta kažką pasakė, prasidėjo susistumdymas. Pasistumdė ir jis pabėgo. Viskas vyko gal 10-15 sekundžių ir jis pabėgo. Pabėgo namo ir tą vakarą jų nematė. Ten vyko šauksmai, rėkavo, su Sveta pykosi, šaukė, ten ją ramino. Nežino kas su Sveta pykosi, buvo tamsu. Buvo šauksmai, pykosi rėkavo, dėl ko jis nesuprato. S. stovėjo, 2-3 vaikinai. Vaikinai stovėjo pakeltu tonu kalbėjosi. R. nuėjo, pradėjo raminti žodžiais žmoną. S. tik žodžiais pykosi, lyg tai verkė. R. kažkas pastūmė ir ji rankomis mosikavo. Jis girdėjo kitą dieną, kad kažkas susimušė, kažką sumušė, kaime kalbėjo. Daug laiko yra praėję, ne viską pamena. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjamas geriau prisiminė.

M. T. ( M. T.) teisme apklaustas parodė, jog atvežė Andrejų su draugais prie Vėliučionių baro, atvežė ir juos palikęs išvažiavo savo reikalais. Grižo jų pasiimti už poros valandų, prasidėjo muštynės. Pamatė, kad visi pradėjo bėgioti, visi pykosi, prasivardžiavo. R. su Ričardu, kurio pravardė “labas“ pradėjo pyktis. Nežino kodėl jie pykosi. „Labas“ susimušė su R.. Visi girti buvo. R. kažką sumušė. Jis nusprendė išvažiuoti. Jis nuėjo į mašiną ir visą kompaniją ėjo į mašiną, tai yra jis turėjo “Čyčią“, „Labas“ ir Vycioką, kurio pavardės nepamena, parvežti. Jis jau sėdėjo mašinoje, prie jo sėdėjo „Labas“ –R. B.. Vyciokas prie mašinos stovėjo. Vyciokas ar kažkas suriko, kad kažkas pajautas. Jis tada irgi išlipo nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad A. gulėjo. Dabar nepamena ar Sveta su buteliu vaikščiojo ir trankė. Yra praėję daug laiko. Po įvykio geriau atsiminė.

L. M. Sadovska teisme apklausta parodė, jog Š. pažįsta, jie yra draugai. Tuo metu buvo Naujoje Vilnioje. S. paskambino pasakė, kad eina į barą. Buvo atvažiavę svečiai, dukros krikštamotė. Su anyta susipyko, nuėjo į barą. Jos pačios ten nebuvo daugiau visokie “pletkai“ buvo. Pusseserė paskambino, kad ji paskambintų R.i, kad šis pasiimtų S.. Ji jam paskambino, kas kaip neklausinėjo. Kai kalbėjo su S., S. buvo emocionali, isterija buvo, daugiau verkimas, rišlios kalbos nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos buvo apklausinėjama ligoninėje, jis pati buvo susirūpinusi labiau savo reikalais, todėl ką tyrėja klausė tą ir atsakė.

Liudytoja A. L. teisme apklausta parodė, kad R. Š. gyvena tame pačiame kaime, yra pažįstami. Prie 3 metus buvo muštynės. Prisimena muštynes Vėliučionių kaime prie baro. Ji stovėjo kitoje gatvės pusėje. Prie baro buvo muštynės. S. buvo viena. R. vėliau atvažiavo. S. pykosi su vaikinais. Kitoje gatvės pusėje girdėjosi emocijos, rėkavimai. Romanas truputį vėliau atvažiavo. Kai jis atvažiavo S. pykosi su vaikinais. Ji pati skambino M. S., kad S. pykstasi, kad paskambintų R., kad šis ją pasiimtų. Po to jis atvažiavo su Mindaugu. Kai atvažiavo pradėjo visus raminti. Sveta paėmė butelį iš rankinės, atrodo, trenkė, nes buvo šukių garsas. Vaikinai pradėjo muštis. Š. mušėsi su vaikinais. Sveta buvo muštynėse su jais. Po muštynių sėdo į mašinas važiuoti namo, kažkas pradėjo rėkti, kad papjovė kažką. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

L. R. ( R.) D. teisme apklaustas parodė, jog buvo seniai, blogai atsimena, buvo neblaivus. Girdėjo, kad tą dieną žmogų papjovė. Jis buvo bare, gėrė alų. Buvo daug žmonių. Jis pats dieną buvo, po to neatsimena, vaikščiojo visur po Vėliučionis. Tą dieną matė Svetlaną. Jis tą dieną visur vaikščiojo. Kitą dieną sužinojo, kad sužalotas „Čyčia“ visi Vėliučionyse apie tai kalbėjo. Jis tą dieną buvo prisėdęs prie kompanijos, po to namo išėjo ir pas pažįstamą, vėliau gal ir buvo vėl atėjęs į barą. Nepamena kada iš baro išėjo. Pas tyrėją buvo prieš metus apklaustas, davė parodymus kaip parašyta, taip pasakė. Neprisimena visko. Jis paties konflikto nematė. Dienos metu prie jų prisėsdavo, vėl išeidavo. Tą dieną jo paties niekas nepuolė, neįžeidinėjo.

L. V. S. ( V. S.) teisme apklaustas parodė, jog tą dieną Vėliučionių bare išgėrinėjo su savo kompanija, prie kito staliuko sėdėjo kita kompanija išgėrinėjo. Jo kompanija - jis, A. M., R. B. ir dar pora žmonių buvo . Į barą atvyko kažkur apie 3 valandą dienos metu. Lauke sėdėjo S. ir vaikinas, dar pora žmonių buvo, bet nepažįsta. Jis valandai buvo išvažiavęs į miestą su M. T.. Kaa grįžo viskas kaip buvo. Vakare, tiksliai nepamena kada, sugalvojo važiuoti. Ji ėjo pirmas, jam iš paskos R. B., A. M. pats paskutinis ėjo. Juos turėjo parvežti M. T., nes jis nevartojo alkoholinių gėrimų. Buvo daug žmonių, pradėjo rėkti prie medžio. Pamatė , kad guli A. M.. Pirmas prie A. M. iš jų kompanijos priėjo R. B., nes buvo dar lauke, nespėjęs įsėsti į mašiną. Priėjęs prie A. M. S. ir R. nematė. Matė, kad buvo barmenė, R. B. stovėjo, gal 5 žmonės, neatkreipė dėmesio. Kai A. M. gulėjo, matė, kad buvo mergina, bet ji nebuvo priėjusi. Ji , S. Š., stovėjo toliau. Dėl butelių mėtymo nerisimena. R. D. pažįsta. Tą vakarą kartą matė R. D., dienos metu buvo girtas užėjęs nupirkti alus. Kai jis priėjo prie nukentėjusiojo R. D. jau seniai nebuvo. Ten nebuvo muštynių, žodžiu buvo konfliktas, pasitampė R. B. su R. Š. . Metė vieną, du butelius į R. B., tada vyras ją nuramino, už staliuko pasodino ir prasidėjo žodinis konfliktas. Atėjo barmenė liepė visiems išvažiuoti, nes iškvies policiją.

Liudytoja E. E. teisme apklausta parodė, jog nepamena kokia kalba buvo daroma liudytojo apklausa. Jeigu nėra įrašyta vertėjo, reiškia , kad nedalyvavo vertėja. Jeigu būtų buvusi reikalinga vertėja, ji būtų dalyvavusi. Asmenys patys perskaito arba ji jiems perskaito parodymus. Ji į gydymo įstaigą vyko apklausti liudytojos. Liudytoja gulėjo ligoninėje ir ji nežinojo kiek laiko ten gydysis. Liudytoja ligoninėje kalbėjo laisvu pasakojimu, ne klausimais. Ji neskubėjo, davė išsamius parodymus, nesimatė iš išvaizdos, kad liudytoja ligoninėje blogai jautėsi, dienos metu vyko apklausa. Ji pati perskaitė protokolą, pasirašė.

Ekspertas A. K. B. teisme apklaustas paaiškino, jog išvadą palaiko. Įspaustinis kaukolės skliauto lūžis galėjo būti padarytas kietu daiktu panašaus pobūdžio į peilį, strypą, galėjo būti stiklo šukė. Pramušta žaizda ir matosi smegenys, įeita į smegenis. Galėjo būti padaryta peiliu, šuke-kietu daiktu, kuris pramuštų kaulą. Stiklo šukė turėjo būti stora, tvirta. Įrankis turėjo būti neplatus. Kirvio ašmenys nėra labai platūs, tad galėjo būti ir kirviu padaryta žaizda. Pagal matmenis negalima nustatyti įrankių. Smūgis buvo suduotas kampu. Griūnant asmuo tokių sužalojimų negalėjo padaryti, nes čia yra ne vienas sužalojimas, o keturi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad 2015-09-26 apklaustas įtariamuoju R. Š. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 20 ar 22 dieną, jis kartu su savo žmona S. Š. ir jų vaiku atvyko į Vėliučionių kaimą, kadangi iš užsienio buvo grįžusi jų vaiko krikšto mama ir ji buvo atvykusi į Vėliučionis pas savo močiutę. Jie atvyko dienos metu, tiksliai kelinta valanda tai buvo, neprisimena, jo žmona liko svečiuotis pas dukros krikšto mamą, o jis susitiko su draugu M. V., kuris gyvena Vėliučionyse. Su juo kartu nuėjo į barą, esantį Liepų al. Prie parduotuvės, R. Š. alkoholio negėrė, nes žinojo, kad reikės pargrįžti vakare namo, parvežti žmoną. Po kiek laiko į tą barą atvažiavo penki žmonės. Už vairo buvo vaikinas iš Vėliučionių, jo vardo nežino, vaikinas pravarde „Čyčia“, kitas vaikinas pravarde „Labas“, storas vaikinas pravarde „Baltas“ ir V.iš Šatrininkų (bet tiksliai nežino). Šie vaikinai atsivežė dėžę alaus ir atsisėdo prie kito stalo tame pačiame bare ir pradėjo gerti. Po to prie jų prisijungė dvyniai, kuriuos matė pirmą kartą, R. D., kuris atėjo vėliau, jis yra iš Vėliučionių. Vaikinai prisigėrė ir pradėjo jį užgaulioti, vadinti negražiais žodžiais, prisiminė seną įvykį, kai jo mama liepė jiems atsikabinti ir nelįsti prie jo, pradėjo įžeidinėti. Viską pradėjo vaikinas pravarde „Labas“, jo vardas R.. Pamatęs, kad vaikinai kabinėjasi, jis su draugu nusprendė išvažiuoti. Jie nutarė nuvažiuoti į Naująją Vilnią, kartu važiavo jo draugas M., pakeliui dar pasiėmė vieną draugą iš Šatrininkų. Taip pat R. Š. paaiškino, kad dar prieš tai, kai sėdėjo bare, prie jų buvo priėjusi jo žmona su dukros krikšto mama O. D., kuri šiuo metu gyvena Rygoje. Jos buvo priėjusios su vaikais ir pabuvusios apie 5 minutes, išėjo. Po to, kai jie su draugais buvo Naujojoje Vilnioje, jam į telefoną paskambino M. S., kuri tuo metu gyveno Vėliučionių k., ji yra pažįstama ir pranešė, kad jis greičiau važiuotų į Vėliučionis prie baro, kadangi ten yra jo žmona, kad ją spardo, kad gali tuoj užmušti, tiksliai žodžių neprisimena. Jis labai išsigando ir kartu su draugu Mindaugu nuvažiavo į Vėliučionis prie baro. Atvykęs į vietą pamatė stovinčią ir verkiančią žmoną, aplinkui ją stovėjo visa ta kompanija, kuri prieš tai ir gėrė bare. Tuo metu jie jai nieko nedarė, bet iš veidų matėsi, kad jie agresyviai nusiteikę. Taip pat paaiškino, kad jo žmona su krikšto mama dienos metu išgėrė butelį šampano, bet, kai ją pamatė prie baro, nesuprato ar ji buvo išgėrusi, kadangi matė tik kaip ji verkia, nematė, kad ji keistai elgtųsi ar svyruotų ir t.t. tada jis iš karto priėjo prie jos, paėmė už rankos ir pradėjo vestis, sakė einam namo, tačiau staiga jam kažkas sudavė smūgį ir jis nukrito ant žemės, jį pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, į galvą, jis buvo praradęs sąmonę. Po to atsigavo, atsikėlė, pradėjo ieškoti žmonos, tačiau jį vėl pradėjo spardyti, ir po to atsimena viską tik trumpais momentais, kaip kažkas klykia, verkia jo motina ir po to jis atsipeikėjo tik namuose, kas jį ten parvedė, nesuprato. Namo grįžo mama, jo žmona ir mamos vyras. Mama pasakė, kad jis privalo važiuoti iš namų, nes tie vaikinai pasakė, kad susidoros su juo. Ji kalbėjo apie tai, kad vienas vaikinas buvo stipriai sužalotas ir visi jo draugai kaltino R. Š., sakė kad nepranešti policijai, nes jie patys susidoros su juo. Jis nematė, kas galėjo sužaloti tą vaikiną, jis to tikrai nežino. Tą pačią naktį po įvykio jis nuvyko į Valčiūnus susirinkti daiktų ir išvažiavo pas brolį į Vaidotus, o žmona tą naktį liko nakvoti Vėliučionyse. Kitą dieną brolis jam nupirko bilietą ir jis lėktuvu išskrido pas seserį į Graikiją, o žmona po savaitės išskrido į Angliją. Jis išskrido iš Lietuvos, kadangi bijojo, kad su juo gali susidoroti, o ne dėl to, kad būtų padaręs nusikaltimą. Kaip minėjo, to žmogaus jis nesužalojo, o žmona išskrido po savaitės į Angliją, todėl, kad tie vaikinai, neradę R. Š., grasino susidoroti su ja ir jų vaiku. Kai susitiko su žmona, ji papasakojo, kad tą vakarą ji atėjo į barą nusipirkti mineralinio vandens. Tada prie jos prisikabino vaikinas pravarde „Labas“, jai sakė, kodėl ji gyvena su gaidžiu. Ji minėjo, kad tuo metu buvo susitikusi su pažįstama. Tada sakė, kad storas vaikinas pradėjo prieš ją mosikuotis rankomis ir lygtai jis su buteliu metė į ją. Daugiau ji apie tą įvykį nieko nepasakojo. Su žmona kartu į Angliją atvyko gyventi 2014 m. sausio mėn. ir ten pradėjo dirbti. Po to sužinojo, kad jiems su žmona yra paskelbta paieška, todėl kreipėsi į advokatus Lietuvoje, kad padėtų jiems sugrįžti namo. Žino, kad advokatas kreipėsi į prokurorę, kontroliuojančią šią bylą, kuri buvo informuota, kad jie savanoriškai nori grįžti į Lietuvą ir baigti išsiaiškinti reikalus, susijusius su byla, kurioje jie yra paieškomi. Šiais metais balandžio 29d. jis savo noru bandė su keltu grįžti į Lietuvą, tačiau buvo sulaikytas. Jo manymu A. M. galėjo sužaloti R. D. iš Vėliučionių, kadangi jis buvo atėjęs prie tos kompanijos, kuri gėrė ir matė kaip A. M. jį pasisodino šalia ir jam su ranka keletą kartų sudavė per veidą. Jis žino, kad R. D. yra psichiškai nesveikas ir dažnai su savimi turėjo ginklus, yra matęs, kad jis turėjo dujų balionėlį, peilį, teleskopinę lazdą. Taip pat R. Š. paaiškino, kad, kai atvažiavo pasiimti žmonos, jis nežino ar šis asmuo dar buvo su ta kompanija, bet kai jo mama grįžo namo po įvykio, papasakojo, kad matė jį stebint įvykį iš už parduotuvės kampo. (2 tomas, b.l. 85-88; 90)

Iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad 2015-09-30 apklausta įtariamąja S. Š. parodė, kad maždaug prieš du metus, tiksliai datos neprisimena, ji su R. Š. ir vaiku apie 12.00 val. dienos, tiksliai laiko neprisimena, atvyko į Vėliučionių kaimą. Į Vėliučionis buvo taip pat atvykusi jos vaiko krikšto mama, todėl jie susitiko su ja. Su vaiko krikšto mama sėdėjo sodelyje prie namo ir gėrė šampaną. Su ja išgėrė tris šampano butelius. O tuo metu S. Š. vyras buvo išėjęs, kur jis tiksliai buvo, nežino, turbūt buvo išvažiavęs. Po to, apie 21.00 val., jau buvo tamsu, ji viena nuėjo iki parduotuvės nusipirkti mineralinio vandens. Minėtoje parduotuvėje šalia yra baras. Priėjusi prie parduotuvės, ji matė sėdinčią didelę kompaniją vaikinų, kurie gėrė alkoholinius gėrimus. Toje kompanijoje buvo vaikinas, pravarde „Labas“, ir vaikinas, pravarde „Čyčia“, iš viso jų buvo 5 ar 6, tiksliai neprisimena. Eidama pro juos pamatė už dviejų staliukų nuo jų sėdinčius savo pažįstamus iš Vėliučionių kaimo, tačiau kas tokie ten sėdėjo, ji neprisimena. Ji priėjo prie tų pažįstamų ir tuo metu prie jos žodžiais pradėjo kabinėtis vaikinas, pravarde „Labas“, jis įžeidinėjo ją ir jos vyrą, sakė, kad ši su gaidžiu gyvena, kad jos vyras yra gaidys. Tarp jos vyro ir vaikino pravarde „Labas“ nesutarimai yra nuo senų laikų. Žino, kad minėtas vaikinas anksčiau yra mušęs ir jos vyro brolį ir jos vyrą, o kai sužinojo, kad ji yra R. Š. žmona, pradėjo įžeidinėti ir ją. Atsimena, kad vaikinas, pravarde „Čyčia“, ją tuo metu užstojo, sakė „Labas“, kodėl jis pristoja prie moters, kad jos neįžeidinėtų. Tada iš karto po to nuo suoliuko pakilo storas vaikinas, kurio ji anksčiau nemačiusi, nežino jo nei vardo, nei pavardės pradėjo konfliktą – jai prieš veidą mosavo kumščiais ir po to su stikliniu buteliu trenkė per galvą, nuo ko ji nukrito ant žemės ir jai atrodo buvo praradusi sąmonę. Atsimena, kad atsikėlusi pajuto, jog plaukuose yra stiklai ir juos išsiėmė, pamatė kraują. Tada jiems pasakė ką jie čia daro, jiems tai sakė agresyviai, nedraugiškai. Tada jie atsistojo aplink ją ir atvažiavo R.. Su kuo jis atvažiavo ar vienas, nematė, nes tie vaikinai iš kompanijos atsistojo ratu aplink ją. Tada vyras ją bandė iš to rato už rankos išvesti, jis paėmė už rankos, tačiau jam nepavyko, nes prasidėjo muštynės. Atsimena, kad ji gavo delnu per veidą ir nukrito, vyras taip pat gavo į galvą, tačiau kas kam sudavė, neprisimena, nes buvo didelė sumaištis. Nukritusi ant žemės ji prarado sąmonę ir, kai atsigavo, pamatė jau atvažiavusią savo anytą su Romano patėviu. Vyro ji nematė. Tada pamatė gulintį kažkokį vyrą ir prie jo esantį vaikiną pravarde „Labas“, ji pagalvojo, kad tai jos vyras, tačiau priėjusi pamatė, kad ten ne jos vyras. Šalia stovėjo vaikinas, pravarde „Labas“, kuris agresyviai elgėsi aplinkinių atžvilgiu. Tuo metu ją Romano patėvis įsodino į automobilį ir išvežė namo. Kas per vaikinas gulėjo ant žemės, ji neatpažino. Ji paaiškino, kad jautė, jog yra apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau normaliai elgėsi, galėjo bendrauti, viską suprato kas vyksta. Į klausimus kokiu telefono numeriu naudojosi 2013-09-21d., S. Š. atsakė, kad neatsimena. Telefono numerį keisdavo, ne kiekvieną mėnesį, bet keisdavo. Ar jos tel. Nr. buvo (duomenys neskelbtini), neatsimena. Tą vakarą skambino pagalbos telefonu 112, bet neatsimena ką pranešė, tik atsimena, kad skambino. Neatsimena, kadangi turbūt buvo strese nuo to, kad jai davė vieną kartą per galvą, po to vieną kartą per veidą, kad primušė vyrą. Ar tą vakarą parduotuvėje - bare ji pirko alaus, neatsimena, mano, kad neatsimena dėl to, nes gavo su buteliu per galva. Ji nemėtė butelių į ten buvusius vaikinus. Taip pat ji parodė, kad tą dieną prieš vyrui atvažiuojant jos pasiimti iš baro, ji prieš tai nebuvo susitikus su juo tame pačiame bare. Tame bare tą dieną ji negėrė. Vyras jai vėliau papasakojo, kad jam paskambino ir pasakė, kad jai reikia pagalbos M. S.. Ji savo vyrui pati neskambino. Su kokiu automobiliu prie baro atvažiavo vyras, ji nematė. S. Š. galvoja, kad sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą galėjo iš jų kompanijos vaikinas pravarde „Rysius“, kuris pastoviai su jais geria, bet vaikinai iš tos kompanijos jį pastoviai muša. Tas vaikinas pastoviai nešiojasi su savimi ginklus. S. Š. išvyko po įvykio iš Lietuvos, kadangi bijojo susidorojimo, R. mama sakė, kad vaikinas, pravarde „Labas“, jau tą patį vakarą jai sakė, kad jis nužudys juos, susidoros su jais. Iš Lietuvos ji išvyko vėliau nei vyras, nes jos vaikas neturėjo paso. Vyras iš Lietuvos išvyko po dienos ar dviejų. Jis išvyko į Graikiją. Tomis dienomis ji bijojo, kad su ja nesusidorotų ir slėpėsi, todėl gyveno pas savo vyro brolį M. V.. Į advokato klausimą kada jie sužinojo, kad vyksta tyrimas Lietuvoje, S. Š. atsakė, kad tada, kai buvo apklausta R. mama. Jie žinojo, kad kažkoks tyrimas vyksta, bet nežinojo, kad jie yra įtariami. Apie tai, kad jai yra paskelbta paieška ji sužinojo tik tada, kai buvo sulaikyta Anglijoje. Tada jie susisiekė su R. motina ir paprašė, kad surastų advokatus, kurie išsiaiškintų, kuo jie yra įtariami. Kai sužinojo, nusprendė savanoriškai grįžti į Lietuvą ir padėti išspręsti klausimus ikiteisminiame tyrime. Vyras nusprendė grįžti pirmas, kadangi S. Š. turėjo likti Anglijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl vaiko globos. Vyrui vykstant į Lietuvą, jis buvo sulaikytas. (2 tomas, b.l. 171-173)

Iš byloje esančio VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjos D. K. 2013-09-22 tarnybinio pranešimo su rezoliucija, kuria pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 str. 1 d. , matyti, kad 2013-09-21 gautas VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės pranešimas, kad 2013-09-21 buvo pristatytas į Reanimacijos skyrių A. M., kuriam diagnozuotas dvi krūtinės durtinės žaizdos, kaukolės lūžis, kiauryminis smegenų sužalojimas, kuris buvo pristatytas komos būsenoje. (1 tomas, b.l. 2)

Iš byloje esančio 2013-09-21 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK VPS OVG specialisto R. G. tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2013-09-21 gautas RVUL slaugytojos pranešimas, kad dėl intrakranijinio galvos sužalojimo, krūtinės ląstos durtinės žaizdos pristatytas ir paguldytas į reanimacijos skyrių A. M.. A. M. buvo sužalotas muštynių metu Vilniaus r., Šatrininkų sen., Vėliučionių k. (1 tomas, b.l. 23).

Iš byloje esančio 2013-09-22 Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 5 būrio vyr. patrulio L. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-09-21 apie 21.55 val., gautas iškvietimas, jog Vėliučionių k. prie ten esančio baro vyksta muštynės, mušasi apie 10 žmonių. Atvykus minėtu adresu nerado nurodytų muštynių, taip pat neatsirado piliečių, galėjusių paliudyti ar nurodyti muštynių dalyvius. Taip pat apie 23.15 val. gautas pakartotinis iškvietimas tuo pačiu adresu, jog prie minėto baro laukia mergina, kuri teigia, jog muštynių metu sužalojo vaikiną peiliu. Jiems atvykus nurodytu adresu, niekas į juos nesikreipė. (1 tomas, b.l. 24)

Iš byloje esančio 2013-09-25 Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2013-09-21, 23.08 val. gautas pranešimas, kad pranešėja S. Š. tel nr. 37067800370, kuri laukia policijos prie baro, teigia, kad per muštynes, kurios vyko šiandien, ji sužalojo vaikiną peiliu. (1 tomas, b.l. 25-26)

Iš byloje esančio 2014-03-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta, esanti Vilniaus r., Vėliučionių k., Liepų al. 48, lauke prie parduotuvės – baro, prie pastato yra matomi betoniniai laipteliai, kuriais užlipus galima patekti pro vienas duris į parduotuvę, pro kitas į barą. Iš baro durų pusės, kairėje pastato dalyje palei sieną yra sustatyti trys mediniai stalai, su šalia jų esančiais suoliukais. Virš stalų yra stogas su atramomis šonuose. (1 tomas, b.l. 27-32)

Iš byloje esančio 2013-09-25 VšĮ RVUL pažymos matyti, kad A. M. nustatyta diagnozė kairės pusės durtinė galvos, parūtalinio kaulo, smegenų žaizda. Iprezinis parūtalinio kaulo lūžimas. Dešinės pusės subelarinė hematoma.(1 tomas, b.l. 37)

Iš byloje, esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3792/13(01) matyti, kad A. M. padaryta durtinė-pjautinė kairės smilkininės srities žaizda su atviru įspaustiniu kairės pusės momeninio kaulo lūžiu, intrasmegeninė kraujosruva kairėje smilkininėje skiltyje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje. Smegenų koma. Dvi durtinės pjautinės kairės krūtinės pusės žaizdos. Viena pjautinė žaizda nosies dešinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turėjusiu aštrų smaigalį ir ašmenis kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2013-09-21. Sužalojimas padarytas keturiais smūgiais. Visumoje dėl galvos kairės pusės sužalojimo, kuriame konstatuotas atviras įspaustinis kaukolės skliauto lūžis, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Žaizdos nosies srityje ir krūtinės kairėje vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes panašaus pobūdžio sužalojimai sugyja 10d. laikotarpyje. Sužalojimuose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl tiksliau identifikuoti žalojantį įrankį nėra galimybių. (1 tomas, b.l. 43).

Iš byloje esančio 2013-10-03 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad 2013-09-21 Centro informacinėje sistemoje užregistruoti trys skambučiai dėl įvykio Vilniaus r., Šatrininkų sen., Vėliučionių k. (1 tomas, b.l. 77)

Iš byloje esančių garso suvestinių matyti, kad garso įrašuose užfiksuota:

Garso įrašas Nr. 2013_09_21_21-53-25_37065518430 Pokalbio trukmė 01:30

1Moters balsas - Bendrasis pagalbos centras

2Moters balsas - tel. Nr. +37065518430

Pašaliniai garsai

2 Moters balsas: Laba diena, žinote, pas mus čia išvis betvarkė vyksta, prie baro čia muštynės, galvą praskėlė, greitąją iškvietė, aš nežinau, čia didelės muštynės, Vėliučionys, Vilniaus rajonas. Pašaliniai garsai

1 Moters balsas: Jūs girdite mane?

2 Moters balsas: Alio.

1 Moters balsas: Kokia seniūnija?

2 Moters balsas: Eee kokia seniūnija? Net iš galvos iššoko iš tų nervų. Nu, Grigaičių, čia anksčiau, toliau truputį, Vėliučionys.

1 Moters balsas: Vėliučionys? Tai galbūt Šatrininkų?

2 Moters balsas: Šatrininkų, taip, taip, taip.

1 Moters balsas: Gatvė yra ten?

2 Moters baisas: Ne, ten tiesiai ir rasite.

1 Moters balsas: Kas ten, kiek ten žmonių mušasi?

2 Moters balsas: O nežinau, ten jaunimas susirinkęs, vienetų dešimt, galvą praskėlė, ten vienas guli jau, negaliu.

1 Moters balsas: O kraujas bėga? Matote?

2 Moters balsas: Oi, ten išvis jis nesikelia.

1 Moters balsas: Tai jam greitoji reikalinga?

2 Moters balsas: Iškvietė greitąją, bet čia muštynės dar vyksta, suprantate, čia užmuš tuoj vienas kitą.

1 Moters balsas: Mhm, jie girti, negirti?

2 Moters balsas: Girti, girti jie čia.

1 Moters balsas: Mhm, gerai, iškviesime, atvažiuos.

2 Moters balsas: Tegu nuramina čia juos. 1 Moters balsas: Mhm, mhm.

Pokalbis vyksta lietuvių kalba Nesuprantamas žodis - toliau (n.ž.)

Garso įrašas Nr. 2013_09_21_22-53-24_37067800370 Pokalbio trukmė 01:14

1 Moters balsas - Bendrasis pagalbos centras

2 Moters balsas - tel. Nr. +37067800370

1 Moters balsas: 112, klausom.

2 Moters balsas: Labas vakaras.

1 Moters balsas: Labas vakaras.

2 Moters balsas: (N.ž.) Lietuvos policija?

1 Moters balsas: Kokia Lietuvos policija?

2 Moters balsas: Nu, policija čia?

1 Moters balsas: Čia yra policija, gaisrinė, greitoji, skubi pagalba, iškvietimas.

2 Moters balsas: O policiją galima prisijungi?

1 Moters balsas: Ką padaryt?

2 Moters balsas: Policiją prisijungt galima?

1 Moters balsas: Kaip prisijungt? Tai jūs sakykite, kas nutiko, atvažiuos.

2 Moters balsas: Č. V. kaime buvo biškį toks atsitikimas, kad žmogus biškį papjaustytas buvo.

1 Moters balsas: Šiuo metu, kas yra?

2 Moters balsas: Žmogus buvo papjaustytas, Vėliučionių kaimas.

1 Moters balsas: Tai buvo, ar yra tas žmogus?

2 Moters balsas: Yra, nu, dabar išvažiavo į greitoji pagalba.

1 Moters balsas: Nu, tai išvežė tą žmogų, taip?

2 Moters balsas: Jojo, jo.

1 Moters balsas: Tai ką jūs norite dabar?

2 Moters balsas: Aš noriu sužinot, kaip jo sveikata.

1Moters balsas: Ponia, mes negalim pasakyt, kaip jo sveikata, nes mes tokios informacijos neturim, skambinkite į greitąją, (n.ž.) informaciją suteiks.

2Moters balsas: Numerius galima sužinoti kokius?

1 Moters balsas: Iš kokio tinklo jūs skambinat?

2 Moters balsas: Iš Tele2 Pildyk.

1 Moters balsas: 033.

2 Moters balsas: 033, ačiū labai.

Pokalbis vyksta rusų kalba Nesuprantamas žodis - toliau (n.ž.)

Garso įrašas Nr. 2013_09_21_23-05-31_37067800370 Pokalbio trukmė 01:14

1 Moters balsas - Bendrasis pagalbos centras

2 Moters balsas - S. Š. (tel. Nr. +37067800370)

1 Moters balsas: 112.

2 Moters balsas: Labas vakaras.

1 Moters balsas: Labas vakaras.

2 Moters balsas: Noriu labai stipriai prisipažinti, ką tik Vėliučionyse buvo atsitikimas, kad supjaustė vaikiną.

1 Moters balsas: Taip...

2 Moters balsas: Noriu labai prisipažinti, aš labai stipriai supjausčiau vaikiną.

1 Moters balsas: Jūs supjaustėte?

2 Moters balsas: Taip, aš supjausčiau vaikiną.

1 Moters balsas: Jūsų vardas, pavardė?

2 Moters balsas: S. Š..

1 Moters balsas: Sveikovskaja, taip?

2 Moters balsas: Š..

1 Moters balsas: Š.?

2 Moters balsas: Š., taip.

1 Moters balsas: Tai kaip jūs jį supjaustėte?

2 Moters balsas: Nu, taip netyčia, taip išėjo ir va. Kabinėjosi jis truputį, taip va netyčia išėjo.

1 Moters balsas: Kur jūs dabar esate?

2 Moters balsas: Vėliučionyse, Vėliučionių kaimas, prie baro.

1 Moters balsas: Nu, o dabar kur jūs esate?

2 Moters balsas: Prie baro, einu link baro, prie baro lauksiu jūsų, ekipažo.

1 Moters balsas: Gerai, laukite prie baro, atvažiuos policija.

2 Moters balsas: Laukiu, ačiū, iki susitikimo. (1 tomas, b.l. 78-87, )

Iš byloje esančio 2013-10-08 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK KPS pirmojo poskyrio tyrėjo S. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu bendraujant su Vėliučionių kaimo gyventojais bei apklausinėjant liudytojus buvo gauta informacija, kad nusikaltimą galimai įvykdė R. Š. konflikto metu, kuris kilo dėl jo žmonos S. Š. kaltės. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad iki nusikaltimo S. Š. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu su SIM kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), o jos vyras R. Š. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu su SIM kortele, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini) 60470910. Užsakius telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir 860470910 IMSI kontrolę, buvo nustatyti IMEI kodai, 35792504548453, 35779805125387 ir 35194003933062, mobiliojo ryšio telefonų, kuriais jie abu naudojosi. Atlikus šių telefonų IMEI kontrolę, buvo nustatyta, kad po nusikaltimo 2013-09-24 apie 17.40 val. S. Š. į savo telefoną įdėjo naują SIM kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), o jos vyras R. Š. 2013-09-22 apie 5.17 val. irgi po nusikaltimo, į savo telefoną įdėjo nauja SIM kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Atliekant IMEI kontrolę, telefono kurio IMEI 35194003933062, buvo nustatyta, kad iki nusikaltimo ir po nusikaltimo į šį telefoną buvo pakaitomis įdedamos dvi SIM kortelės, (duomenys neskelbtini). Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, t.y. R. Š. ėmė slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų, kartu su savo žmona S. Š. po įvykio pasikeitė telefono numerius ir iš surinktų duomenų matyti, jog jie galimai gali išvykti į užsienį, 2013-09-27 buvo priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. K. nutarimas nedelsiant kontroliuoti telekomunikaciniais tinklais perduodamą informaciją, t.y. atlikti abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) (TELE 2), (duomenys neskelbtini) (TELE 2) ir (duomenys neskelbtini) (TELE 2) telefoninių pokalbių kontrolę kontroliuojant kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir darant jų įrašus. Vykdant aukščiau minėta kontrolę buvo nustatyta, kad numeriai (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra išjungti, jais šiuo metu niekas nesinaudoja, o kontroliuojant numerį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad juo šiuo metu naudojasi R. Š. draugas M. V.. (1 tomas, b.l. 191-192)

Iš byloje esančio 2013-12-10 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK KPS pirmojo poskyrio tyrėjo S. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. Š. su žmona S. Š. gali būti išvykę į užsienį. Siekiant patvirtinti arba paneigti šią informacija buvo kreiptasi į telekomunikacines paslaugas teikiančias bendroves su tikslu gauti R. Š. ir S. Š. priklausančių numerių, (duomenys neskelbtini), kuriais jie naudojosi iki nusikaltimo ir po nusikaltimo, įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotines bei gautas ir priimtas trumpąsias žinutes, bazines stotis, per kurias buvo susisiekiama nuo 2013-09-21 00.00 val. iki 2013-10-01 24.00 val. Atlikus gautos iš telekomunikacinių bendrovių analizę buvo nustatyta, kad R. Š. su žmona S. Š. po nusikaltimo bendravo su sekančiais abonentais (duomenys neskelbtini) bei keletas kitų valstybių numerių 306981170171, 447739537210,44773953721. Siekiant nustatyti kam priklauso šie telefonų numeriai buvo atlikta šių numerių priklausomybė. Atlikus priklausomybę bei iš surinktos medžiagos matyti, kad numeris (duomenys neskelbtini) priklauso įtariamajam R. Š., numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso įtariamojo R. Š. motinai M. S., numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso įtariamojo R. Š. žmonai S. Š., numeris (duomenys neskelbtini) priklauso M. K. P., numeris (duomenys neskelbtini) priklauso H. I., numeris (duomenys neskelbtini) priklauso M. K., numeris (duomenys neskelbtini) priklauso Swedbankui, numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB "TELCO COUNSULTING GROUP", numeris (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK tyrėjos darbo telefonas, numeris 867013716 priklauso J. L., numeris 868393222 priklauso A. K. Petrovskąjai, numeris 306981170171 yra Graikijos, nustatyti kam priklauso nėra techninių galimybių, numeriai 447739537210 ir 44773953721 yra Anglijos, nustatyti kam priklauso taip pat nėra techninių galimybių. Nustatyti kam priklauso numeriai 860679989, 864775842, 864565761, 864757871 ir 868594600 nepavyko. (2 tomas, b.l. 23-24, 1-22, 25-48, 1 t. b.l. 197)

Iš byloje esančio 2013-09-25 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK KPS antrojo poskyrio vyresn. tyrėjos E. E. pranešimo prokurorei matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu bendraujant su Vėliučionių kaimo gyventojais bei apklausinėjant liudytojus buvo gauta informacija, kad nusikaltimą galimai įvykdė R. Š. konflikto metu, kuris kilo dėl jo žmonos S. Š. kaltės. Policijos registruojamų įvykių registre 2013-09-21, 23.08 val. užregistruotas įvykis ROIK 0113000514778, kurio metu pranešėja S. Š. paskambinusi pasakė, kad laukia policijos prie baro, ir kad ji muštynių metu peiliu sužalojo vaikiną. Pranešėjos tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-09-24 apie 14.00 val. paskambinus minėtai pranešėjai ir paprašius atvykti į policijos įstaigą, kad paaiškintų įvykio aplinkybes, ji nurodė, kad telefoną buvo pametusi ir tik prieš dvi dienas jį surado, kad Vėliučionyse nebuvo ir nežino apie ką mes kalbame (nors Bendrajam pagalbos centrui nurodė savo vardą ir pavardę). S. Š. nenurodė savo buvimo vietos, kategoriškai atsisakė ir pasakė, jog gali atvykti kitą dieną į policiją. Ji buvo įpareigota atvykti 2013-09-25, 8.00 val. kartu su savo vyru R. Š.. Paklausus kur yra jos vyras, ji paaiškino, kad darbe. Paskambinus 2013-09-25 į R. Š. darbovietę UAB „Texbaltic", esančią Vilniuje, Kirtimų g. 47B, jie paaiškino, kad R. Š. sekmadienį paskambino į darbovietę ir pranešė, kad į darbą nebeatvyks, kadangi išvyksta į Angliją. N. R. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Vilniaus r., Šatrininkų sen., Vėliučionių k., (duomenys neskelbtini), jo brolis A. Š. paaiškino, kad brolis po to įvykio Vėliučionyse dingo ir jo niekas neranda. Kur gyvena brolis su žmona, nežino, bet galimai Valčiūnuose pas močiutę. 2013-09-25 8.00 val. S. Š. ir jos vyras R. Š. į policiją neatvyko, taip pat buvo išjungti jos ir vyro mobiliojo ryšio telefonai. Taip pat buvo bandoma susisiekti su R. Š. motina M. Š., tačiau jos telefonas taip pat buvo išjungtas. 2013-09-25 nuvykus pagal S. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, todėl buvo paliktas šaukimas. Vėliau paskambinę asmenys bei prisistatę S. Š. seneliais nurodė, kad kur gyvena Svetlana, jie nežino, o jos mama Liudmila gyvena užsienyje. Esą jie girdėję apie tą baisų įvykį, kas nutiko savaitgalį ir labai dėl to pergyvena, tačiau kur jų anūkė, nežino. Žinant, kad S. Š. ir jos vyras R. Š. galimai gali gyventi Valčiūnų kaime, nuvykus į vaikų darželį jo direktorė paaiškino, kad jų duktė G. lanko šį darželį, kad dažniausiai ją į darželį vedžioja tėvas, o iš darželio pasiima močiutė. Paskutinį kartą duktė buvo penktadienį, t.y. 2013-09-20, o nuo pirmadienio vaiko į darželį niekas nebeatveda. Nustačius močiutės A. Š. gyvenamąją vietą, nuvykus adresu Vilniaus r., Vaičiūnų k., (duomenys neskelbtini), A. Š. paaiškino, kad nieko apie savo anūką nežino, klaidino įvykių sekoje pasakodama apie tai, kur dabar yra anūkas ir kaip vaikas buvo vedžiojamas į darželį, akivaizdžiai matėsi, kad ji yra susijaudinusi. Tačiau tuo metu tame pačiame bute buvusi A. Š. sesuo, kuri neprisistatė, paaiškino, kad sekmadienio naktį į namus buvo grįžęs vienas R. Š., kuris susirinko visus savo daiktus ir, pasakęs, kad močiutė dėl nieko nepergyventų, ir viskas bus gerai, iš namų išvažiavo ir nuo to laiko šiame bute nepasirodė. (2 tomas, b.l. 51-52)

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų R. Š. ir S. Š. kaltė, jog jie veikdami kartu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą, visiškai įrodyta.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą abu kaltinamieji S. Š. ir R. Š. savo kaltės nepripažino, ir teisme atsisakė duoti parodymus. Tačiau jų kaltę pagrindžia kiti byloje įrodymai. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog tiek R. Š., tiek S. Š. buvo įvykio vietoje. Jog tą vakarą bare vyko konfliktas tarp kaltinamųjų ir bare buvusių kitų asmenų patvirtino, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. B., V. S., M. V.. Be to, netoliese nuo baro, maždaug 50 metrų atstumu buvusi liudytoja A. L. taip pat patvirtino, jog būdama kitoje gatvės pusėje taip pat girdėjo ir matė, jog vyko muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. L. nurodė, jog girdėjo, jog kažkas iš ten buvusių asmenų sušuko, kad „R. nudūrė žmogų“. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos apklausta liudytoja M. S. patvirtino, jog ji tą vakarą su S. kalbėjo telefonu. Tarp jų rišlaus pokalbio nebuvo. S. jai pasakė, kad ji (Svetlana) su R. galimai nužudė žmogų. Nors teisminio nagrinėjo metu apklausiama kaip liudytoja teigė, jog tyrėjos buvo apklausinėjama ligoninėje, ir norėjo, kad greičiau praeitų apklausa, nes tuo metu sirgo, todėl ką paklausė tą ir atsakė. Įrodymai vertinami pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ar asmenų parodymai patikimi, vertinama išanalizavus tų parodymų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar duoti gera valia, be pašalinės įtakos), vertinamas parodymų nuoseklumas, detalumas, išsamumas, logiškumas, jie lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, nors nagrinėjamu atveju M. S. teisminio nagrinėjamu teigė, jog tyrėjai parodymus davė būdama ligoninėje, tuo metu jai pačiai labiau rūpėjo jos sveikata, ir paneigė tyrėjai duotus parodymus. Tačiau vertinant šių M. S. ikiteisminio tyrimo metu gautų įrodymų teisėtumą buvo apklausta liudytoja ir tyrėja E. E., kuri patvirtino, jog pati liudytoja M. S. sutiko, jog būti apklausiama ligoninėje. Pagal savo sveikatos būklę neatrodė, kad negalėtų duoti parodymų, pasakojo laisva valia. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ( 1 tomas, b.l.134-135), kurie buvo teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ( 4 tomas, b.l.9). Iš garso įrašo suvestinės taip pat matyti, kad 2013- 09- 21 pati S. Š. taip pat skambino ir į bendrąjį pagalbos centrą, kuriam informavo, kad sužalojo žmogų. Iš pokalbio turinio matyti, jog S. Š. pranešė, kad ji sužalojo žmogų. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog įvykio vakarą S. Š. konfliktavo su vaikinų kompanija, kurioje buvo nukentėjusysis A,Medikovas. Neginčytinai nustatyta, jog S. Š. į vaikinus mėtė butelius. Nustatyta, jog R. Š. atvykęs pasiimti žmonos taip pat konfliktavo su minėtais asmenimis, įvyko muštynės. A. M. rastas sužalotas po vykusio konflikto. Taigi nagrinėjamu atveju R. Š. ir S. Š. veiksmuose yra ir subjektyvioji nusikaltimo pusė, tai motyvas ir tyčia. Nors posėdžio metu apklaustas liudytojas M.K. P. teigė, jog nukentėjusiojo draugai, gali konfliktuoti ir tarpusavyje, tai yra gali vieni kitus sumušti, ir po to kaltinti kitus. Tačiau, tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kadangi nėra jokių duomenų byloje, jog nukentėjusysis tą vakarą būtų konfliktavęs su savo draugais. Taip pat nėra jokių duomenų, jog R. D. galėjo padaryti sužalojimus, kadangi nustatyta, jog tuo metu kai vyko konfliktas R. D. bare jau nebuvo. Be to, posėdžio metu apklaustas liudytoju R. D., teigė, jog jo įvykio dieną niekas neįžeidinėjo. Todėl šiuo atveju nenustatyta, jog R. D. turėtų motyvą sužaloti nukentėjusįjį. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant, jog konfliktavo R. Š. ir S. Š. su nukentėjusiuoju ir jo draugais, todėl tiek R. Š., tiek S. Š. turėjo motyvą atlikti smurtinius veiksmus, kurie pasireiškė neapibrėžta tyčios forma. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausti įtariamaisiais R. Š. ir S. Š., kurių parodymai buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu ( 4 tomas , b.l. 41) nurodė, jog muštynių metu abu buvo praradę sąmonę. Tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino, kadangi iš paklaustų asmenų niekas nenurodė, jog kaltinamieji konflikto metu būtų praradę sąmonę. Taip pat teismas kritiškai vertina jų nurodomą aplinkybę, kad po įvykio iš Lietuvos išvyko, bijodami grasinimų. Tiek R. Š., tiek S. Š. po įvykio išvyko iš Lietuvos Respublikos. Teismas kritiškai vertina liudytojo apklausto M.K. P. paaiškinimą, jog kaltinamiesiems Lietuvoje grėsė pavojus, kadangi nukentėjusiojo draugai pareiškė, jog patys išsiaiškins. Tačiau tokių duomenų, jog kaltinamiesiems dėl nukentėjusiojo sužalojimo būtų grasinę byloje nėra užfiksuotas. Kaltinamieji Lietuvos teisėsaugos institucijoms buvo perduoti pagal Europos arešto orderį. Taip pat nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis galėjo muštynių metu susižaloti griūdamas, kadangi posėdžio metu apklaustas ekspertas A.K. B. patvirtino, jog tokie sužalojimai griūnant negalėjo būti padaryti. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. Š. ir S. Š. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Tik tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybe, dėl sužalojimo įrankio. Nors įvykio vieta tą patį vakarą nebuvo apžiūrėta ir nesurastas nusikaltimo padarymo įrankis, tačiau posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, jog sužalojimas buvo padarytas kietu daiktu panašaus pobūdžio į peilį, strypą, galėjo būti ir stiklo šukė. Todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

LR BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, numato, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali būti sužalotas, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nėra būtina, jog kiekvienas iš vykdytojų padarytų sunkius sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Nagrinėjimu atveju nustatyti, jog vykusio konflikto metu smurtinius veiksmus atliko abu kaltinamieji, S. Š. ir R. Š., veikdami neapibrėžta tyčia dėl padarinių. Taigi byloje neginčytinai įrodyta, jog abu kaltinamieji bendrais smurtiniais veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą A. M.. Todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant ( BK 60 str. 1 d.1p.). S. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina, jog nuskalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi teisminio narinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog S. Š. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama sunkiam nusikaltimui (BK 11 str.5d.). Taip atsižvelgtina ir į tai, jog abu kaltinamieji ankščiau nėra buvę teisti. Šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nusikalstama veika padaryta 2013 m. Nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję beveik 4 metai ir nėra duomenų, jog per tą laikotarpį yra padarę daugiau nusikalstamų veikų. Yra jauno amžiaus, dirbantys, neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra pateikta, todėl jiems skirtina sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybe nustatytinas mažesnis , nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) numato, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas kaltinamųjų asmenybes, yra vedę, augina mažametį vaiką, abu yra dirbantys, ir įvertinus jų galimybes dirbti, tokiu būdu sudarant sąlygas atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, bei įvertinus tai, jog abu kaltinamieji yra susaistyti socialiniais ryšiais, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neįzoliuojant nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir paskiriant įpareigojimus. Be to, pažymėtina, jog atlikdami bausmę laisvėje, kaltinamieji galės rūpintis žalos atlyginimu.

R. Š. ir S. Š. šioje baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktini iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Į bausmės laiką įskaitytinas suėmimo laikas.

Civilinis ieškinys.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti ( 3 tomas, b.l. 95-97). Civiliniame ieškinyje nurodo, jog po patirtų traumų pastoviai, jaučiasi prastai, dažnai jaučia skausmus, galvos svaigimą. Yra tapęs našta artimiesiems, kurie jį po komos būsenos turėjo iš naujo mokyti vaikščioti, kalbėti. Suprastėjo atmintis, turi pastoviai užrašinėti savo veiksmus ir planus. Jam yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Negali dirbti pastoviai, turi vartoti vaistus. Posėdžio metu apklaustas teigė, jog po traumos negali skaityti, nes galva buvo stipriai sužalota. Po komos nekalbėjo, buvo terapija, kuri iki šiol vyksta. Nejaučia galvos kairės pusės ir nėra stabilumo, kai stovi. Iki įvykio turėjo darbą. Dabar negali dirbti, labai pasikeitė viskas po įvykio. Jo neįgalumas padidėjo, blogai jaustis pradėjo. Po traumos pasikeitė viskas. Jam padeda motina, žmonos motina padeda, pats valgyti nemoka, reikia, kad padėtų susitvarkyti. Jam galva sukasi, stabilumo nėra, nejaučia galvos kairės pusės. Gydymas tęsiamas iki šiol. Lankosi pas neurologus. Turi nepilnametį vaiką. Iki įvykio buvo sveikas darbingas. Po įvykio turėjo iš naujo mokytis vaikščioti, kalbėti. Anksčiau galvos traumų nėra turėję, ligoninėje nesigydė.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių vertybių, nesunkiai pažeidžiama, tačiau ne visada atkuriama, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Iš pateiktų ligos istorijų matyti, jog nukentėjusysis A. M. buvo komos būsenoje, buvo gydymas stacionare, buvo taikoma reabilitacija. Nukentėjusysis A. M. posėdžio metu teigė, jog iš naujo turėjo mokytis kalbėti ir šiuo metu sunkiai prisimena, pavargsta, jaučia galvos svaigimą. Taigi dėl padaryto nusikaltimo atsirado nepataisomos pasekmės, kurios išliks visam nukentėjusiosios gyvenimui; sužalojimas iš esmės sukėlė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, ilgalaikį gydymosi procesą, reabilitaciją ir negrįžtamą gyvenimo kokybės pablogėjimą. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajam neabejotinai padaryta neturtinė žala. Taigi įvertinus aplinkybių visumą, kaltinamųjų kaltės formą, jog veikė neapibrėžta tyčia, jog sužalojimai padaryti konflikto metu, nukentėjusiojo fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir įvertinus nukentėjusiojo iš Teisingumo ministerijos avansu jau gautą neturtinės žalos atlyginimą (4 tomas, b.l. 50-51) iš nuteistųjų solidariai priteistina 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, likusiojo dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Teismo nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas užtikrina nuteistųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 11491, 03 Lt ( kas sudaro 3328, 03 EUR ) žalą už A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( 1 tomas b.l. 53-54). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 tomas, b. l. 55-56). Kaip nustatyta dėl nuteistųjų R. Š. ir S. Š. veiksmų nukentėjusysis A. M. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (1 tomas, b. l. 55-56). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistųjų R. Š. ir S. Š. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Daiktiniai įrodymai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Striukė, palaidinė, kojinės, kelnės, kelnaitės, džemperis, sportinis vyriškas švarkas saugomi VA VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 tomas, b.l. 74, 75), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam A. M..

Kompaktinis diskas su jame esančia informacija, gauta pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013-10-25 nutarimą susipažinti su informacija (dokumentais), patvirtintą 2013-10-29 ikiteisminio tyrimo teisėjo apie telefonų, abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) užfiksuotus įeinančius ir išeinančius skambučius, trumpąsias žinutes bei abonentų priklausomybe, skambinusių ir priėmusių skambučius asmenų anketiniais duomenimis laikotarpiu nuo 2013-09-21 00.00 val. iki 2013-10-25 00.00 val. su pririšimu prie bazinių stočių. (3 t. 48), kompaktinis diskas su jame esančia informacija, gauta pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013-12-11 nutarimą susipažinti su informacija (dokumentais), patvirtintą 2013-12-12 ikiteisminio tyrimo teisėjo apie telefono, abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užfiksuotus įeinančius ir išeinančius skambučius, trumpąsias žinutes bei abonentų priklausomybe, skambinusių ir priėmusių skambučius asmenų anketiniais duomenimis laikotarpiu nuo 2013-07-01 00.00 val. iki 2013-12-10 24.00 val. su pririšimu prie bazinių stočių. (3t. b.l. 49) ir kompaktinis diskas, kuriame trys garso įrašai, gauti iš BPC (3 t. b.l. 51) paliktini saugoti prie bylos.

Proceso išlaidos

Nukentėjusiojo A. M. atstovė advokatė J. A. pateikė pinigų priėmimo kvitus advokato išlaidoms apmokėti ( 4 tomas, b.l. 65). Nukentėjusiojo advokato turėtos išlaidos 550 EUR pripažintinos proceso išlaidomis. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydį teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Į bylą pateiktį kvitai patvirtinantys šias išlaidas ( 4 tomas, b.l. 65). Atsižvelgiant į išdėstytą iš R. Š. ir S. Š. priteistinos nukentėjusiojo A. M. turėtos proceso išlaidos.

2015-10-26 Policijos departamentas prie LR VRM pateikė prašymą dėl R. Š. ekstradicijos išlaidų 2857,06 eurų sumai (2 tomas, b.l. 140-148) 2015-10-27 Policijos departamentas prie LR VRM pateikė prašymą dėl S. Š. ekstradicijos išlaidų 1827,28 eurų sumai (3 tomas, b.l. 17-24). Šios kaltinamųjų ekstradicijos metu patirtos išlaidos (kelionės išlaidos ir komandiruotpinigiai policijos pareigūnams, įtariamųjų kelionės išlaidos) susidarė dėl jų baudžiamojo persekiojimo ir pagrįstos dokumentais, todėl pripažintinos baudžiamojo proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

R. Š. ( R. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 3 ( trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 5, 8 punktus, ir R. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 ( trims) metams, įpareigojant tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d., BK 66 str. 1 ir 2 d., R. Š. į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2015-04-26 iki 2015-05-06 ir nuo 2015-09-27 iki 2015-10-09.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti panaikinti.

S. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 3 ( trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 5, 8 punktus, ir S. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 ( trims) metams , įpareigojant tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d., BK 66 str. 1 ir 2 d., S. Š. į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2015-05-20 iki 2015-05-22 ir nuo 2015-10-01 iki 2015-10-09.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Striukę, palaidinę, kojines, kelnes, kelnaites, džemperį, sportinį vyrišką švarką saugomus VA VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam A. M..

Kompaktinį diską su jame esančia informacija, gauta pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013-10-25 nutarimą susipažinti su informacija (dokumentais) , patvirtintą 2013-10-29 ikiteisminio tyrimo teisėjo apie telefonų, abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) užfiksuotus įeinančius ir išeinančius skambučius, trumpąsias žinutes bei abonentų priklausomybe, skambinusių ir priėmusių skambučius asmenų anketiniais duomenimis laikotarpiu nuo 2013-09-21 00.00 val. iki 2013-10-25 00.00 val. su pririšimu prie bazinių stočių, kompaktinį diską su jame esančia informacija, gauta pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013-12-11 nutarimą susipažinti su informacija (dokumentais) , patvirtintą 2013-12-12 ikiteisminio tyrimo teisėjo apie telefono, abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užfiksuotus įeinančius ir išeinančius skambučius, trumpąsias žinutes bei abonentų priklausomybe, skambinusių ir priėmusių skambučius asmenų anketiniais duomenimis laikotarpiu nuo 2013-07-01 00.00 val. iki 2013-12-10 24.00 val. su pririšimu prie bazinių stočių ir kompaktinį diską, kuriame trys garso įrašai, gauti iš BPC palikti saugoti prie bylos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš R. Š. ir S. Š. 3328 EUR ( tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus) 03 eurocentus Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

Civilinio ieškovo A. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš R. Š. ir S. Š., likusioje dalyje atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam A. M. solidariai iš R. Š. ir S. Š. 550 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt eurų ) patirtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d., R. Š. ekstradicijos išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisti iš R. Š. 2857 EUR ( du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ) eurocentus Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ( atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) šioms išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d., S. Š. ekstradicijos išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisti iš S. Š. 1827 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus) 28 eurocentus Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ( atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) šioms išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė