- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2-258-604/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01134-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- N. P.
- Advokatai
- Kęstutis Petrauskas
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui N. P. dėl žalos atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teisme ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovo N. P. 3 450,40 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 450,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų vertimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas N. P. pateiktu atsiliepimu ir teismo posėdyje su ieškovo reikalavimais nesutiko visiškai, prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, teisme atstovas paaiškino, kad 2022-06-09 Danijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitai transporto priemonei. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo šios transporto priemonės savininkas. Eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris suteikia draudimo apsaugą Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse. Danijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui reikalavimą 3 450,40 Eur (25 664,44 DKK) sumai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 5 dalimi, Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu ir Danijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, ieškovas sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 3 450,40 Eur sumą ir raštu kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti sumokėtą 3 450,40 Eur sumą, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Todėl 3 450,40 Eur prašo iš atsakovo priteisti. Papildomai pažymėjo, kad apie eismo įvykį atsakovas ieškovui nepranešė, nors privalėjo tą padaryti. Ieškovo raštu atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau jis šiame procese nedalyvavo ir savo poziciją pagrindžiančių įrodymų neteikė. Šiuo atveju atsakovas privalo įrodyti, kad nukentėję asmenys nepatyrė žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iš atsakovo priteisiamos žalos dydį, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju į bylą pateikti visi atsakovo civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiantys įrodymai. Pažymėjo, kad pagal Danijos nacionalinę teisę įvykio dalyviai privalo pateikti duomenis apie įvykį. Šiuo atveju duomenis pateikė tik nukentėjęs asmuo, nes kita įvykio šalis iš eismo įvykio pasišalino, todėl žala buvo administruojama tik pagal nukentėjusios šalies parodymus. Taip pat nurodė, kad turimais duomenimis atsakovo sudaryta draudimo sutartis buvo nutraukta iki eismo įvykio dėl susidariusio įsiskolinimo, todėl draudimo apsaugos eismo įvykio metu atsakovas neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, teisme jo atstovas paaiškino, kad eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Aplinkybės, kad draudimo sutartis buvo nutraukta, atsakovas neginčija. Atsakovas taip pat neginčija aplinkybės, jog buvo Danijoje ir vairavo savo transporto priemonę, tačiau jokio eismo įvykio Danijoje nesukėlė. Mano, kad atsakovo automobilio nuotrauka galėjo būti pasinaudota neteisėtai. Ieškovo pateikta atsakovo automobilio nuotrauka nėra leistinas įrodymas, nes nėra galimybės jos patikrinti. Iš policijos pareigūnų sudarytos eismo įvykio schemos matyti, kad buvo daugiau apgadinta kitos šalies automobilio galinės dalies dešinė pusė, o iš atsakovo automobilio nuotraukos matyti, kad apgadinimai matyti ant atsakovo automobilio priekinės dalies dešinės keleivio pusės, todėl abiejų automobilių apgadinimų pobūdis, lyginant juos su schemoje pavaizduotu automobilių išsidėstymu, šiuo atveju nesutampa. Be to, iš apgadinimų pobūdžio matyti, kad kitos šalies automobilio bamperio apgadinimas buvo padarytas aštriu daiktu, kas nėra būdinga susidūrimo apgadinimams. Todėl šiuo atveju draudimo išmoka neturėjo būti išmokėta. Atsakovas anksčiau neneigė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau taip teigdamas turėjo mintyje sukeltą kitą eismo įvykį Vokietijoje. Jokių pranešimų iš ieškovo atsakovas nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Rytų Jutlandijos policijos pranešime apie eismo įvykį ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad 2022-06-09 16.35 val. Danijoje, Lisbjerge, Randservej 354 įvyko eismo įvykis, kurio metu nenustatyto asmens vairuojama transporto priemonė „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš galo kliudė ir apgadino transporto priemonę „Peugeot 2008 C Allure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį policijai pranešė transporto priemonės „Peugeot 2008 C Allure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja. Transporto priemonės „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas dėl eismo įvykio paaiškinimų nepateikė, nes iki policijos pareigūnų atvykimo iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokių paaiškinimų nepateikė ir vėliau. Paaiškinimus įvykio vietoje policijos pareigūnams pateikė tik transporto priemonės „Peugeot 2008 C Allure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, kuri nurodė, kad į jos vairuojamos transporto priemonės galinę dalį atsitrenkė kita transporto priemonė. Policijos pareigūnų pranešime apie eismo įvykį taip pat užfiksuota, kad pranešėjos automobilis yra apgadintas – įlenktas galinis buferis, taip pat nedidelis įtrūkimas.
VĮ Regitra duomenimis, eismo įvykio metu transporto priemonė „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovui N. P. ir šios transporto priemonės valdytojai nebuvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, suteikiančiu draudimo apsaugą Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Pranešimo apie eismo įvykį ir duomenų apie eismo įvykio aplinkybes atsakovas ieškovui per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos nepateikė, nors ieškovas 2022-07-26 raštu teikė atsakovui prašymą šiuos duomenis pateikti. Tuo pačiu raštu atsakovas informuotas apie galimybę dalyvauti eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, nurodant žalos administratoriaus Danijos nacionalinio draudikų biuro kontaktinius duomenis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų susisiekęs su ieškovu ar žalos administratoriumi ir teikęs savo paaiškinimus tiek atsakomybės dėl eismo įvykio, tiek ir žalos dydžio klausimais.
Danijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatų (toliau – Vidaus nuostatai) 3 ir 5 straipsniais, Danijos Tryg bendrovės inžinierių parengtos vertinimo ataskaitos pagrindu nustatė ir atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą išmokėdamas 3 450,40 Eur (25 664,44 DKK) draudimo išmoką ir 2022-12-20 reikalavimu kreipėsi į ieškovą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, Vidaus nuostatų 5 straipsniu ir Danijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais ieškovas visa apimtimi kompensavo Danijos nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą 3 450,40 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui bei 2023-01-30 ir 2023-05-31 raštais kreipėsi į atsakovą pareikšdamas jam pretenziją atlyginti patirtus nuostolius 3 450,40 Eur sumoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuostolius ieškovui būtų atlyginęs.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą - kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, prilyginamoje pagal laisvą transporto priemonių judėjimą Europos Sąjungos valstybei narei, neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu eismo įvykio metu naudojant Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą transporto priemonę ir esant visoms sąlygoms konstatuoti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę yra padaryta žala. Išmoka mokama atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) Bendradarbiavimo nuostatus (Vidaus nuostatus), Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama, teises ir pareigas, bei Biuro ir kitų valstybių subjektų, dalyvaujančių atlyginant žalą, sutarčių sąlygas. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai Biuras moka išmoką pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį dėl kitoje valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, eismo įvykio metu padarytą žalą administravusiam ir atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar garantiniam fondui kompensuojama prašyme nurodyta suma, vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatais ir kitais žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Vidaus nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras turi teisę sureguliuoti žalą draugiškai arba sutikti, kad dėl to vyktų bet koks neteisminis ar teisminis procesas, po kurio būtų atlyginta žala. Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti: nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (Vidaus nuostatų 5 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas Lietuvos draudikų biuras įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
Nagrinėjamu atveju ieškovui, kompensavusiam išmokėtą draudimo išmoką Danijos nacionaliniam draudikų biurui pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį ir Vidaus nuostatų 5 straipsnį, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį – atsakovo N. P.. Įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, yra pagrindas išvadai, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas tinkamais įrodymais, byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas padengė ieškovui atsiradusius nuostolius, nėra. Rašytinių įrodymų, paneigiančių atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sąlygas ar nuostolių dydį, atsakovas nepateikė. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato atsakingo už žalos padarymą asmens ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidarią prievolę. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą transporto priemonės savininkui - atsakovui N. P., tai yra asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovas iš esmės įrodė visas draudimo išmokos susigrąžinimo sąlygas, todėl priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 3 450,40 Eur nuostolių atlyginimą visa apimtimi.
Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo argumentu, jog eismo įvykio metu jo transporto priemonė „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal 2021-08-23 jo ir ADB „Gjensidige“ sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 12757346, kurioje buvo numatytas draudimo galiojimas nuo 2021-08-23 iki 2022-08-22. Šiuo atveju atsakovo pateiktoje draudimo sutartyje buvo numatyta, kad 243,40 Eur draudimo įmoką atsakovas moka dalimis laikotarpiu nuo 2021-08-23 iki 2022-07-23. Ieškovo ir ADB „Gjensidige“ pateiktais duomenimis, nurodyta draudimo sutartis buvo nutraukta 2022-06-08 dėl draudėjo (atsakovo) įsiskolinimo, tai yra iki įvykstant 2022-06-09 eismo įvykiui.
Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir jos valdytojas nėra atsakingas už byloje sukelto eismo įvykio kilimą. Pagal Danijos kelių eismo įstatymo (dan. Færdselsloven) 15 straipsnio 3 dalį atstumas iki priekyje važiuojančio vairuotojo turi būti sureguliuotas taip, kad sustojus priekyje važiuojančiam automobiliui ar sumažinus jos greitį nekiltų susidūrimo pavojus. Šiuo atveju ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo transporto priemonės „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas nesilaikė Danijos kelių eismo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies reikalavimo, todėl pripažintinas atsakingu už eismo įvykio kilimą. Iš ieškovo pateikto policijos pranešimo ir eismo įvykio schemos matyti, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas eismo įvykio metu priekine automobilio dalimi kliudė nukentėjusio asmens transporto priemonės „Peugeot 2008 C Allure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį ir ją apgadino bei iki policijos pareigūnų atvykimo iš eismo įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonės „Peugeot 2008 C Allure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja policijos pareigūnams paaiškino, kad važiavo ir į ją iš galo atsitrenkė kitas automobilis. Šias aplinkybes papildomai liudija ieškovo pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios transporto priemonės „Peugeot 2008 C Allure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus (apgadinta galinė dalis), o taip pat ir fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas atsakovo transporto priemonės priekinė dalis su valstybiniais numeriais ir iš kurios matosi atsakovo transporto priemonės priekinės dalies apgadinimai ties valstybinio numerio ženklu ir kaire bamperio dalimi. Nors atsakovo atstovas tvirtino, kad transporto priemonės „Peugeot 2008 C Allure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio apgadinimas nėra būdingas susidūrimui, nes buvo padarytas aštriu daiktu, tačiau iš atsakovo transporto priemonės fotonuotraukos matyti, kad atsakovo transporto priemonės priekinėje dalyje yra įmontuota automobilio tempimo kilpa, kurios padėtis (kairė kilpos pusė pasukta į viršų) visiškai sutampa su transporto priemonės „Peugeot 2008 C Allure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniame bamperyje padaryto pažeidimo forma. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad schemoje pavaizduotas automobilių išdėstymas nėra tikslus, nes atsakovo transporto priemonės valdytojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl atsižvelgti į atsakovo atstovo argumentą apie abiejų automobilių scheminio išsidėstymo ir apgadinimų neatitikimus nėra pagrindo. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jo transporto priemonė buvo valdoma Danijoje. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo pozicija dėl pareikšto ieškinio nėra nuosekli - atsikirsdamas į ieškinį jis apskritai neginčijo aplinkybės, jog jo transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis ir padaryta žala kitai transporto priemonei, pateiktame atsiliepime kėlė tik draudimo sutarties galiojimo klausimą, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė teigdamas, jog jo transporto priemonė jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Toks atsakovo pozicijos nenuoseklumas tik sustiprina išvadą, jog už eismo įvykio kilimą vis tik yra atsakingas atsakovo transporto priemonės valdytojas. Be to, kartu pažymėtina ir tai, kad pranešimo apie eismo įvykį ir duomenų apie eismo įvykio aplinkybes atsakovas ieškovui nepateikė, nors privalėjo ir buvo raginamas tą padaryti, taip pat nei su ieškovu, nei su žalą administruojančiu Danijos draudikų biuru nesusisiekė. 2022-07-26, 2023-01-30 ir 2023-05-31 ieškovo raštai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), galiojančiu nuo 2016-03-21, todėl tvirtinti, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį žalos administravimo procesą ir galimybę šiame procese dalyvauti, nėra pagrindo.
Eismo įvykio metu padarytos žalos faktą ir dydį ieškovas pagrindė policijos pranešimu, abiejų transporto priemonių fotonuotraukomis, 2022-07-26 žalos atlyginimo ataskaita, 2023-01-26 ieškovo pranešimu ir duomenų bazės išrašu, 2024-07-11 išvada dėl atsakomybės ir žalos, ieškovo ir Danijos draudikų biuro susirašinėjimu, kurie, teismo vertinimu, yra pakankami konstatuoti ieškovo patirtų 3 450,40 Eur nuostolių dydį ir jo apskaičiavimo teisingumą. Šiuo atveju žala nustatyta taikant Danijos teisę – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, Pranešimų apie atsakomybę nuostatus, o taip pat ir Vidaus nuostatus. Duomenų, jog ieškovas nuostolių negalėjo patirti ar juos patyrė mažesnio dydžio, atsakovas į bylą nepateikė, ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nenuginčijo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pateikė 2022-07-26 raštą, patvirtinantį aplinkybes, jog atsakovui buvo suteikta galimybė dalyvauti žalos administravimo procese ir teikti dėl eismo įvykio aplinkybių ir žalos dydžio paaiškinimus tiek ieškovui, tiek žalą administruojančiam Danijos nacionaliniam draudikų biurui, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, o vėliau į ieškovo pretenzijas nuostolių atlyginimo klausimu nesureagavo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas delsia atlyginti ieškovui nuostolius, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 3 450,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 78 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo 286,24 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 10,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 93 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 3 450,40 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt Eur 40 ct) Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 450,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78 (septyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio ir 286,24 (du šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 24 ct) Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,53 (dešimt Eur 53 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.