Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovui Artūrui Bendaravičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., būdamas darbdaviu – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), į. k. „(duomenys neskelbtini), buveinės adresas „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, esant nelegalaus darbo požymiams, be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus skyriui prieš vieną darbo dieną apie įdarbintą asmenį, leido dirbti nelegalų darbą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai V. P. nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir G. P. nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 31 d., tuo pažeidė veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-926, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 3 dalies, 99 straipsnio nuostatas ir tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. birželio 28 d. V. P. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Alytaus skyriaus darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Jis nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės 8 d. Teigė, kad pradžioje dirbo nelegaliai, nesudarius darbo sutarties, o 2017 m. vasario 7 d. su juo buvo sudaryta darbo sutartis, bet po trijų mėnesių jis be įspėjimo buvo atleistas iš darbo. V. P. teigimu darbdavys su juo neatsiskaitė, nesumokėjo darbo užmokesčio. Kadangi V. P. pareiškime buvo duomenų apie nelegalų darbą, VDI Alytaus skyrius atliko aplinkybių tyrimą. Buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. birželio mėnesio sustabdžiusi savo veiklą. Sodros duomenų bazės ir VĮ Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2017 vasario 8 d. iki 2017 m. birželio 15 d. buvo V. Č., o iki 2017 m. vasario 7 d. įmonės direktorius buvo R. S.. Apklaustas V. P. teigė, kad dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldžiumi jį pakvietė V. Č., kuris buvo jo klasės draugo tėvas. Jis susidomėjo pasiūlymu, nes tuo metu neturėjo darbo, registravosi darbo biržoje. Nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas Alytuje, Pramonės g. 1, V. P. susitiko su direktoriumi R. S., jie aptarė darbo sutarties sąlygas, tame tarpe ir darbo užmokestį – R. S. žadėjo jam mokėti 100 Eur už darbo savaitę. V. P. buvo paaiškinta, kad iš pradžių bus bandomasis laikotarpis, o po to darbdavys apsispręs dėl jo įdarbinimo pagal darbo sutartį. V. P. su tokiomis sąlygomis sutiko. R. S. jį apmokė dirbti ir jis pradėjo dirbti, surinkinėjo baldus. Už darbą gavo sutartą darbo užmokestį, bet mėnesiui praėjus darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Tik 2017 m. vasario 7 d. darbdavys su juo sudarė rašytinę darbo sutartį. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. vasario 6 d. dirbo ir V. P. brolis G. P., su juo taip pat nebuvo sudaryta darbo sutartis. G. P. nurodė dirbęs pagalbiniu darbininku, darbą jam pasiūlė V. Č., o dėl darbo sąlygų G. P. tarėsi su R. S., kuris žadėjo jam mokėti 15–20 Eur už darbo dieną. G. P. nurodė dirbęs iki vasario 6 d., o po to į darbą nėjo, nes darbdavys jam nesumokėjo žadėto atlyginimo už darbą. G. P. patvirtino, kad jo brolis V. P. tikrai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. VSDFV duomenimis buvo nustatyta, kad V. P. legaliai buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario 7 d., o G. P. oficialiai įmonėje apskritai nebuvo įdarbintas. Nustačius tokias aplinkybes ir įvertinus tai, kad nelegalus darbas pradėtas dirbti 2016 m. gruodžio mėnesį, t. y. iki naujojo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S., tiek surašant jam protokolą, tiek ir teisme kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2017 m. vasario 1 d. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė baldų projektavimo ir gamybos veiklą. Įmonėje buvo kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Apie tai, kad reikalingi darbuotojai, jis buvo užsiminęs projektų vadovui V. Č.. Būtent V. Č. ir priėmė į darbą V. P., kuris nuo 2017 m. vasario 8 d. pradėjo dirbti baldžiumi. Jo įdarbinimą subsidijavo darbo birža. Iki 2017 m. vasario 8 d. V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir R. S. jokių pinigų jam už darbą nemokėjo. Administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 7 d. leido V. P. dirbti nelegalų darbą. 2016 m. gruodžio 5 d. jis su kitais įmonės darbuotojais išvyko į komandiruotę Norvegijoje, ten surinkinėjo baldus, tuo laiku įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpos buvo užrakintos ir jose niekas nedirbo. Iš Norvegijos jis grįžo 2016 m. gruodžio 23 d., po to buvo šventės, o 2017 m. sausio mėnesį užsakymų nebuvo, tad darbas nevyko ir V. P. įmonėje nedirbo. Pirmą kartą jis pamatė V. P. 2017 m. sausio pabaigoje, juos supažindino V. Č.. V. P. tada buvo atėjęs į įmonę susipažinti su darbu, tačiau R. S. su juo dėl įdarbinimo ir darbo sąlygų nesitarė ir neleido jam dirbti nelegaliai. V. P. brolis G. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nedirbo, šio asmens jis net nepažįsta. Šiuo metu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra sustabdyta. R. S. nurodė vykdantis individualią veiklą ir užsiimantis baldų gamyba.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį pažįstamas V. Č. pasiūlė jam dirbti baldžiumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. P. tuo metu nedirbo, registravosi darbo biržoje, todėl pasiūlymu susidomėjo. Be to, jo įgyta medžio dirbinių gamintojo specialybė buvo artima baldžiaus darbui. 2016 m. gruodžio pradžioje jam paskambino V. Č. ir pakvietė atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pokalbiui dėl darbo. Kai nuvyko, V. Č. parodė patalpas, pasakė, kad už darbą kas savaitę jis gaus 100 Eur, po to nuvedė į kabinetą, kur supažindino su bendrovės direktoriumi R. S., su juo aptarė darbo sąlygas, sutarė dėl atlyginimo už darbą – 100 Eur už savaitę. 2016 m. gruodžio 12 d. jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo baldžiaus darbą. Darbas buvo nuo 7.30 val. iki 16 val. Dirbti jį apmokė pats R. S.. Už pirmą darbo savaitę R. S. sumokėjo jam 100 Eur. Po to į darbą nereikėjo eiti, nes R. S. su kitais įmonės darbuotojais išvažiavo į Norvegiją montuoti baldų. Vėl į darbą nuėjo 2017 m. sausio mėnesį, kai jam paskambino V. Č. ir pakvietė ateiti. Sausio mėnesį jis dirbo dvi savaites ir po to dar pirmą vasario savaitę. Už atliktą darbą R. S. sumokėjo jam po 100 Eur už savaitę, iš viso sumokėjo jam 300 Eur. Visą šį laiką jis dirbo nelegaliai, nesudarius darbo sutarties. V. P. vis paklausdavo direktoriaus R. S., kada jis bus įdarbintas oficialiai, o R. S. sakydavo, kad dar reikia palaukti, juk jis gauna išmokas iš darbo biržos, vis žadėjo vėliau jį tikrai įdarbinti. Kartą V. P., grįžęs iš darbo biržos, pasakė darbdaviui, kad darbo birža siųs jį mokytis, jeigu jis nebus oficialiai įdarbintas, tada 2017 m. vasario 7 d. su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Legalus jo darbas truko iki 2017 m. gegužės mėn. pradžios, kada V. Č. jam pasakė, kad jis yra atleistas iš darbo. Tačiau darbdavys su juo pilnai neatsiskaitė, todėl V. P. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio už tą laikotarpį, kai dirbo įmonėje legaliai. Ginčą jis pralaimėjo, nes komisijai buvo pateikti dokumentai su jo parašais, kad jis gavo darbo užmokestį ir kompensaciją už atostogas. Taip pat V. P. parodė, kad 2017 m. sausio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo ir jo brolis G. P.. V. Č. paragintas, jis pats prikalbino brolį dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, bet brolis buvo neįgudęs, jam sunkiai sekėsi, todėl jis atlikdavo tik pagalbinius darbus. Brolis jam sakė, kad už pirmą darbo savaitę gavo 80 Eur, kitą savaitę – 40 Eur ir kadangi mokėjo tiek mažai, brolis daugiau į darbą nėjo.

Teisme apklausta liudytoja J. K. parodė, kad V. P. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena penkerius metus, turi bendrų vaikų. Ji patvirtino, kad V. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldžiaus darbą, gamino virtuvės baldus. Darbą šioje įmonėje pasiūlė jų pažįstamas V. Č.. Pirmus mėnesius V. P. dirbo nelegaliai. Pasak jo tai buvo bandomasis laikotarpis. Vėliau V. P. buvo įdarbintas oficialiai. Į darbą jis eidavo kasdien. Liudytoja teigė mačiusi, kad V. P. buvo parsinešęs į namus darbdavio duotus baldų surinkimo brėžinius. Tačiau už darbą atlyginimas jam nebuvo mokamas, tik už pirmą darbo savaitę jis gavo 100 Eur. Taip pat liudytoja patvirtino žinanti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir jos sugyventinio brolis G. P., kuris gavo už darbą 80 Eur, o po to jam atlyginimas nebuvo mokamas, todėl jis ir nėjo daugiau ten dirbti.

Liudytojas G. P., apklaustas teisme, parodė, kad 2017 m. sausio mėn. viduryje jam paskambino V. Č. ir pasiūlė darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Toje įmonėje dirbo jo brolis V. P.. Jis su pasiūlymu sutiko, nuvyko į įmonę, ten V. Č. pristatė jį direktoriui R. S., kuris išaiškino, ką ir kaip reikės daryti. Susitarė, kad nuo rytojaus jis pradės dirbti. Darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Už darbą jam buvo pažadėta mokėti kas savaitę po 100 Eur. Taip jis padirbo nelegaliai tris savaites. Be jo, įmonėje dirbo dvi moterys ir brolis Vaidas, taip pat ir pats direktorius R. S., kuris mokė jį kaip dirbti su staklėmis, rodė, kaip reikia išpjaustyti detales, surinkti baldus. Darbas rytais prasidėdavo nuo 8 val., bet būdavo, kad ir anksčiau reikėdavo atvykti į darbą, apie tai jam pranešdavo R. S.. Už pirmą darbo savaitę R. S. sumokėjo jam 70 Eur, už antrą savaitę –60 Eur, o už trečią darbo savaitę pinigų niekas nesumokėjo, todėl G. P. paliko šią įmonę ir įsidarbino kitur.

Teisme apklaustas liudytojas V. Č. parodė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Bendrovės direktoriumi tada dirbo R. S.. 2017 m. vasario 1 d. V. Č. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nurodė, kad jis pažįsta V. P., nes šis mokėsi kartu su jo sūnumi. Žinojo, kad V. P. užsiiminėja medžio darbais, todėl pasiūlė jam dirbti baldžiumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonei trūko kvalifikuotų darbuotojų. V. P. sutiko ateiti pasižiūrėti koks tai darbas. Kurį laiką, galimai savaitę, V. P. su R. S. sutikimu buvo leista būti įmonės gamybinėse patalpose, susipažinti su gamybos procesu, įranga. V. P. žinojo, kad už darbą jis gaus minimalų Vyriausybės nustatytą darbo užmokestį. Darbo sąlygos jį tenkino ir po kažkurio laiko su V. P. buvo sudaryta darbo sutartis, jis pradėjo dirbti baldžiumi. Liudytojas nurodė nežinantis apie tai, kad V. P. nebuvo sumokėta už darbą. Negali taip būti, kad V. P. į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ buvo atėjęs susipažinti su darbo pobūdžiu ir sąlygom 2016 m. gruodžio mėnesį, nes tada įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir direktorius R. S. buvo išvykę į komandiruotę Norvegijoje, ten surinkinėjo baldus. G. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jis tik ateidavo į įmonės patalpas pas brolį V. P..

Iš V. P. pranešimo matyti, kad VDI Alytaus skyrius 2017 m. birželio 29 d. gavo V. P. žodinį pranešimą apie tai, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasario 7 d. jis dirbo nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 3).

Iš V. P. prašymo dėl neišmokėto darbo užmokesčio matyti, kad 2017 m. birželio 29 d. V. P. kreipėsi su rašytiniu prašymu į VDI Alytaus skyriaus darbo ginčų komisiją dėl to, kad 2017 m. gegužės 8 d. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ be įspėjimo atleido jį iš darbo ir nesumokėjo darbo užmokesčio (b. l. 5).

VSDFV informacinės sistemos duomenimis V. P., gim. 1993 m., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. (b. l. 6).

2017 m. vasario 7 d. darbo sutartis patvirtina, kad V. P. 2017 m. vasario 7 d. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldžiumi, darbo sutartis neterminuota, nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis; darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 400 Eur mėnesinį atlygį, darbo trukmė – 8 val. per dieną, 5 dienos per savaitę (b. l. 10).

2017 m. vasario 7 d. įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis patvirtina susitarimą tarp Alytaus teritorinės darbo biržos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį darbdavys „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įdarbinti bedarbį V. P. baldžiaus darbo funkcijoms atlikti pagal darbo sutartį neterminuotai nuo 2017 m. vasario 8 d., o darbo birža įsipareigojo pervesti darbdaviui 50 proc. subsidiją darbo užmokesčiui kompensuoti (b. l. 11–12).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius V. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. (b. l. 38–41).

Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimas, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas VMI patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 302347401, įregistruota 2009 m. birželio 5 d., jos vadovas R. S. nuo 2017 m. vasario 1 d. atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų, į šias pareigas nuo 2017 m. vasario 1 d. paskirtas V. Č.; nuo 2017 m. birželio 1 d. bendrovės veiklos vykdymas sustabdytas iki 2020 m. gegužės 31 d. (b. l. 26, 27, 31, 32, 33).

Iš 2009 m. birželio 12 d. darbo sutarties matyti, kad R. S. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (b. l. 37).

2016 m. lapkričio 30 d. sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad V. Č. 2016 m. lapkričio 30 d. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektu vadovu (b. l. 36).

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad R. S. administracinio nusižengimo protokolas dėl nelegalaus darbo surašytas pagrįstai ir jo kaltė padarius šį nusižengimą yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, kai yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012).

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad V. P. ir G. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, V. P. dirbo baldžiaus darbą, o G. P. dirbo pagalbiniu darbininku. Dėl darbo vietos ir laiko, atliekamų pareigų ir darbo užmokesčio jie buvo susitarę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. S.. Darbą dirbo realiai, paklusdami nustatytai darbo organizavimo tvarkai, dirbo atlygintinai, taigi, šiuo atveju nustatyti visi darbo sutarties požymiai. Tačiau V. P. ir G. P. dirbo nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties. Be to, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV Alytaus skyriui. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad V. P. ir G. P. dirbo nelegalų darbą (DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), atsakomybė už tai tenka darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjusiam R. S., kuris privalėjo užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymo reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. paaiškinimus, kad V. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. vasario 7 d., kada su juo buvo sudaryta darbo sutartis, o G. P. šioje įmonėje apskritai nedirbo, teismas vertina kaip gynybinius ir jais nesivadovauja. Liudytojai V. P. ir G. P. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai aiškino, kad jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudarius darbo sutarties. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdžio metu V. P. ir G. P. analogiškai pasakojo apie tai, kad darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jiems pasiūlė V. Č., pastarasis juos pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S., su kuriuo jie aptarė darbo sąlygas. Liudytojų teigimu pats R. S. juos apmokė dirbti ir jie atlikdavo pavestas užduotis, o už atliktą darbą R. S. mokėjo jiems atlyginimą. V. P. ir G. P. neturi intereso sąmoningai apkalbėti R. S.. V. P. į VDI kreipėsi ne dėl nelegalaus darbo, o dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Kai nagrinėjant jo prašymą paaiškėjo nelegalaus darbo požymiai, Darbo ginčų komisija informavo apie tai VDI Alytaus skyriaus vedėją (b. l. 4). Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. argumentai, kad V. P. jį apskundė supykęs, jog pralaimėjo bylą Darbo ginčų komisijoje, nepagrįsti. 2017 m. birželio 29 d., kai V. P. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašyme užsiminė apie nelegalų darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jis (V. P.) dar negalėjo žinoti apie būsimą jam nepalankų Darbo ginčų komisijos sprendimą, nes toks sprendimas buvo priimtas tik po mėnesio, t. y. 2017 m. liepos 25 d. (b. l. 61). Liudytojų V. ir G. P. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytoja J. K. patvirtino, kad V. P. darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė V. Č., taip pat kad V. P. sutiko dirbti bandomąjį laikotarpį nesudarius darbo sutarties, jis kasdien ėjo į darbą, jai buvo žinoma, kad įmonė gamina virtuvės baldų komplektus, ji matė V. P. namo parsineštus baldų surinkimo brėžinius, kuriuos jam davė darbdavys. Taip pat J. K. nurodė žinanti, kad V. P. paskambinęs V. Č. teiravosi, ar jo brolis G. P. nenorėtų dirbti toje pačioje įmonėje. Liudytojas V. Č. pripažino, kad jis pažinojo brolius V. ir G. P., žinojo jų kontaktinius telefonus. Taip pat jis patvirtino, kad V. P. dar iki darbo sutarties sudarymo ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines patalpas ir jam buvo leista pabandyti dirbti, nes reikėjo įsitikinti, ar jis tinkamas darbuotojas. Liudytojo V. Č. teigimu G. P. nedirbo įmonėje, nes skirtingai nuo brolio V. jis neturėjo tam sugebėjimų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu G. P. nebūtų pabandęs dirbti prie baldų gamybos, tai V. Č. nebūtų žinoma apie jo tinkamumą dirbti baldžiaus darbą. Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. ir G. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegalų darbą. Įvertinus tai, kad R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo iki 2017 m. sausio 31 d. (b. l. 31), administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo padarymo laikas patikslinamas nurodant, kad R. S. leido dirbti nelegalų darbą V. P. nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 31 d., o G. P. nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 31 d.

R. S. teigė, kad nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki gruodžio 23 d. jis buvo išvykęs iš Lietuvos į komandiruotę Norvegijoje, todėl jis negalėjo 2016 m. gruodžio 12 d. leisti dirbti nelegalų darbą V. P.. Tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip nepatikimus. Iš liudytojo V. P. parodymų seka, kad dėl darbo sąlygų V. P. susitarė su R. S. ir nuo 2016 m. gruodžio 12 d. pradėjo dirbti, tai įvyko iki R. S. ir kitų darbuotojų išvykimo į Norvegiją. Objektyvių duomenų, kad R. S. 2016 m. gruodžio 5 d. išvyko iš Lietuvos, byloje nėra. 2016 m. gruodžio 1 d. sąskaita (b. l. 56) patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko vieną kelto bilietą kelionei iš Klaipėdos į Karlshamną 2016 m. gruodžio 5 d., tačiau kad šiuo bilietu naudojosi būtent R. S. duomenų nėra. Iš įsakymo Nr. 2016/25 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. 2016 m. gruodžio 16 d. priėmė įsakymą dėl atostogų suteikimo (b. l. 59), vadinasi, jis nebuvo komandiruotėje. Teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė pažyma dėl dienpinigių skaičiavimo ir išmokėjimo (b. l. 89) neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų (be datos, antspaudo), be to, nepateiktas direktoriaus įsakymas dėl vykimo į komandiruotę laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo (b. l. 86–87) matyti, kad nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki gruodžio 12 d. finansinės operacijos buvo atliekamos Lietuvoje, ne užsienyje. Taigi, R. S. argumentai, kad nuo 2016 m. gruodžio 5 d. jis buvo išvykęs iš Lietuvos, yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad konstatuojant nelegalaus darbo faktą, nebūtina konstatuoti tam tikrą laiko tarpą, kurį darbas buvo atliekamas, svarbu užfiksuoti, jog jis buvo atliekamas (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-530-651/2017). Tai, kad R. S. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo komandiruotėje Norvegijoje, nepaneigia V. P. nelegalaus darbo fakto.

Administracinio nusižengimo protokole R. S. veiksmai kvalifikuoti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 41³ straipsnio 1 dalį. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, kuris baigtas 2017 m. sausio 31 d., todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika yra įrodyta, tik suklysta nurodant įstatymą, nustatantį administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pakeičia nuorodą į ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Konstatavus, kad R. S. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, spręstinas klausimas dėl nuobaudos paskyrimo.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Parenkant administracinę nuobaudą R. S. ir nustatant jos dydį, teismas vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuriuo pažeidžiama asmens teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Nustatyta, kad R. S. leido dirbti nelegalų darbą dviem asmenims, nelegalus darbas truko pakankamai ilgą laiką. Iš V. P. parodymų matyti, kad jis, dirbdamas nelegalų darbą, prašė R. S. sudaryti su juo darbo sutartį, bet R. S. delsė tai daryti, taigi, jis veikė tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, pažeidėjo asmenybę (nėra baustas už analogišką nusižengimą), bei siekiant, kad administracinė nuobauda atitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytais baudos skyrimo kriterijais, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, mažesnė už sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.