Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso (iš dalies naudojant „Zoom“ platformą), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas (užsienyje),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. rugpjūčio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji R. V. iš jai pateiktų 4 nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, kuris 2024 m. gegužės 4 d. apie 11.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), sporto klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ vidiniame kieme, užšoko savo kūno kaire puse ant automobilio Opel Mokka, v. n. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio ir jį įlenkė, t. y. apgadino. Asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2, atpažino iš veido bruožų, o būtent: plačios formos antakių, siaurų lūpų, plaukų kirpimo linijos ties kakta, pailgos veido formos (1 t., b. l. 31-33).

2024 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“ nurodyta, kad patikrinus pateiktus asmens duomenis per duomenų bazę nustatyta, kad šioje byloje asmens, užfiksuoto vaizdo įrašuose veido bruožai, o būtent: plaukų kirpimo linija ties kakta, plačios formos antakiai, siauros lūpos, pailga veido forma, atitinka su (duomenys neskelbtini) bazėse esančia O. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuotrauka (1 t., b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

BK 187 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-511/2022, 2K-60-495/2023).

Apklaustas teisme, po pakeisto kaltinimo, O. F. kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, nedidelės vertės turto sugadinimo, pripažino visiškai. Ir nurodė iš esmės analogiškas savo veiksmų, užšokant ant R. V. priklausančio automobilio aplinkybes. Sutiko, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padaryti apgadinimai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.

R. G. apklausiama teisme nurodė, jog įvykio dieną nukentėjusioji atvažiavo arba išvažinėjo (neatsimena), o O. F. užšoko nugara ant kapoto, netikėtai. Automobilis stovėjo priešais į juos priekiu. Nukentėjusioji pasakė, kad jis jai įlenkė kapotą, kas vyko toliau ji nematė, nes nuėjo dirbti. Gal ir buvo garsas kai kaltinamasis užšoko.

2024 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūrėjus automobilį „Opel Mokka“, v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog variklio gaubto priekinės pusės, virš automobilio priekinių grotelių, apdailos detalės bei automobilio markės ,,OPEL“ ženklelio matomas įlenkimas/įdubimas. Nustatyta automobilio apgadinimo, įlenkimo/įdubimo lokalizacija (variklio dangtis) iš esmės sutampa ir su liudytojos bei nukentėjusios duotais parodymais.

Tai, jog O. F. suvokė, kad savo veiksmais galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį, patvirtina jo paties nurodytos aplinkybės, kad bandė atlenkti įlenkimą iš kitos pusės, vyko su R. V. į policijos komisariatą, nes norėjo susitarti, susitaikyti.

Nukentėjusios nurodytas aplinkybes, jog konstatavus automobilio apgadinimus, ji kaltinamajam pasiūlė vykti į policijos komisariatą, o šis sutiko, patvirtina 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti gatvės esančios prie policijos komisariato vaizdo kamerų įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuotas automobilio Opel Mokka, v. n. (duomenys neskelbtini), atvykimas prie policijos komisariato. Matyti, kaip iš ankščiau minėto automobilio išlipa moteris (atpažįstama kaip nukentėjusioji), o iš automobilio galinės keleivio pusės (esančios už priekinės keleivio vietos) išlipa vyras (atitinkantis kaltinamojo išvaizdą). Kitame vaizdo įraše pavadinimu „Event20240504120409002“, laiptais prie pastato lipa nukentėjusioji R. V.. Paskui ją matomas einantis kaltinamasis. Moteris kartais pažiūrėdama į kaltinamąjį, užlipa laiptais ir atsidariusi duris, trumpam sustoja, tada nueina į pastato vidų. Tuo pat metu matyti, kaip vyras pro pastatą nueina neužeidamas į pastato vidų, o eina tiesiai ir dingsta iš kameros filmavimo zonos. Nukentėjusioji atidaro duris, trumpai pastovi, tada vėl grįžta į pastato vidų, vėliau moteris išeina iš pastato, ir šiek tiek nueina kryptimi kur ėjo kaltinamasis, tuomet apsisuka ir grįžta prie pastato. Iš pastato matomas išeinantis pareigūnas. Moteris kalba su pareigūnu, rankomis rodo kryptimi į apačią, į viršų. Vaizdo įraše „Event20240504120856003“matyti, kaip prie pastato grįžta nukentėjusioji kartu su pareigūnu, pareigūnas apžiūri moters automobilį, tada kartu su ja įeina į pastatą. 2024 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, jog užfiksuotuose vaizdo įrašuose esantis asmuo yra atpažįstamas, kaip O. F..

Kaltinamojo pateikta versija, jog pati nukentėjusioji pasakė „atsigulk, pavešiu“ nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji neigė raginusi O. F. užšokti ant variklio dangčio, šių aplinkybių neminėjo ir liudytoja R. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Taip pat byloje nenustatyta, kad R. V. automobilis būtų apgadintas dar prieš įvykį.

Ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį ir sudaro vientisą loginę grandinę. Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojos parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog O. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamajam užšokus ant R. V. priklausančio automobilio „Opel Mokka”, v. n. (duomenys neskelbtini), ir savo kūno kaire puse įlenkus variklio dangtį, nustatyta, jog sugadinto turto vertė siekė 427,31 Eur (automobilio remonto kaina su PVM (1 t., b. l. 40)), t. y. 8,5 MGL. Pagal BK 190 straipsnyje nustatytą turto vertės išaiškinimą tokia žala yra nedidelės vertės (viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL), todėl atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.???

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. F. 2024 m. gegužės 4 d., apie 11. 55 val., sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia užšoko ant R. V. priklausančio automobilio „Opel Mokka”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir savo kūno kaire puse įlenkė variklio dangtį, tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai R. V. padarydamas 427,31 Eur turtinę žalą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę O. F., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. F. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Savo veiksmais sugadino svetimą turtą, nusikalstama veika buvo padaryta reali turtinė žala.

O. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis (po pakeisto kaltinimo) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. O. F. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas (teistas užsienyje) (1 t., b. l. 126-151). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 152-157). Vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 158-160), teisiamojo posėdžio metu nurodė dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų apie O. F. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti viešųjų darbų bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų, o laisvės apribojimas ar areštas nagrinėjamu atveju būtų per griežtos bausmės rūšys ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi kaltinamajam skirtina 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tokio dydžio bauda yra per didelė, kadangi turi mažą vaiką. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad už baudžiamąjį nusižengimą yra skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Baudos dydis – nežymiai viršija baudos minimumą skiriamą už baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nors Lietuvoje O. F. nebuvo ankščiau teistas, tačiau užsienyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo teistas daugiau nei 20 kartų, už nusikalstamas veikas jam buvo skiriamos įvairios bausmės rūšys baudos, laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į ankščiau minėtas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, byloje nustatytų atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą skiriamas baudos dydis yra proporcingas. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje R. V. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 8 d. pareiškė 427,31 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės atlyginimo (1 t., b. l. 43).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinė ieškovė ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 427,31 Eur turtinės žalos atlyginimo. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusios draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė išmokos potvarkį, automobilių ir keleivių savanoriškas draudimo 2024 m. birželio 14 d., Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio duomenų matyti, jog draudimo bendrovė R. V. apskaičiavo transporto priemonės „Opel Mokka“, v. n. (duomenys neskelbtini) bendrą nuostolio dydį 427,31 Eur ir minėtą išmoką draudimo bendrovė pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ padengė išlaidas susijusias su automobilio remontu, o R. V. patirtos išlaidos yra susijusios tik su 100 Eur išskaitos sumokėjimu, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iš dalies ir R. V. iš O. F. priteistina 100 Eur suma, turtinei žalai atlyginti.

2024 m. spalio 4 d. nutarimu O. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115-118) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 20 MGL (1000 Eur) (tūkstančio eurų) dydžio baudą.

O. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš O. F. priteisti jai 100 Eur (šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per įstatyme numatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

2. sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4. jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5. jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.