Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-21-943/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-17
Bylos Nr.
e2-21-943/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01565-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intervalda“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-21-943/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01565-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2018 m. sausio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intervalda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei „Nacionalinė kredito unija“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RAAJ“, dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Intervalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis BUAB „RAAJ“ ir BKB „Nacionalinė kredito unija“ 2012 m. spalio 8 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012.10/1 bei BUAB „RAAJ“ ir BKB „Nacionalinė kredito unija“ 2012 m. spalio 9 d. sudarytą sutartinio įkeitimo sandorio (identifikavimo Nr. 20220120014396) dalį, kuria įkeistos visos reikalavimo teisės, kylančios iš 2012 m. spalio 3 d. paskolos sutarties Nr. 1, sudarytos tarp BUAB „RAAJ“ ir UAB „Moment Credit“.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BKB „Nacionalinė kredito unija“ perimti reikalavimo teises į UAB „Moment Credit“ pagal 2012 m. spalio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012.10/1 bei 2012 m. spalio 9 d. sutartinio įkeitimo sandorį ir realizuoti šias teises, vykdant išieškojimo veiksmus iš UAB „Moment Credit“ bei sustabdyti 2012 m. spalio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1003 vykdymą. Ieškovė paaiškino, kad BUAB „RAAJ“ neturėjo teisės perleisti ar įkeisti reikalavimo teisių į UAB „Moment Credit“, nes dar iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo ir vis dar yra įsipareigojusi šią reikalavimo teisę perleisti Inter Finance B. V. (kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė). Be to, pagal reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 punktą ieškovė yra įsipareigojusi iki 2017 m. rugsėjo 28 d. sumokėti BUAB „RAAJ“ 1 785 616,02 Eur kainą už reikalavimo teises į UAB „Moment Credit“. Šiuo metu nėra aišku kas turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Moment Credit“, todėl būtina sustabdyti nurodytos reikalavimo perleidimo sutarties vykdymą, kad nebūtų praleistas terminas ieškovei sumokėti sutartyje nurodytą kainą (ginčą nagrinėjant teisme).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „RAAJ“ yra iškelta bankroto byla, todėl reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria BUAB „RAAJ“ įsipareigojo ateityje perleisti reikalavimą Inter Finance B. V (kuri reikalavimą perleido ieškovei), negali būti vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3-4 punktais; tuo labiau, kad ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi visos kainos pagal nurodytą sutartį, todėl, pagal minėtos sutarties nuostatas, reikalavimo teisė kol kas nėra laikoma perleista, t. y. sutartis nėra įvykdyta. Teismo vertinimu, šios aplinkybės šioje proceso stadijoje kelia abejonių dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Vertindamas grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui sąlygą, teismas pažymėjo, kad šiuo metu reikalavimo teisė į UAB „Moment Credit“ yra apskaitoma kaip BUAB „RAAJ“ finansinis turtas jos bankroto byloje, be to, atsakovė BKB „Nacionalinė kredito unija“ teismui pareiškė, jog nesiekia perimti minėtos reikalavimo teisės pagal ginčijamus sandorius, o savo teises gina pareiškęs finansinį reikalavimą BUAB „RAAJ“ bankroto byloje. Šių aplinkybių pagrindu, teismas taip pat sprendė, jog nenustatyta grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas nustato, kad per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui pranešus suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nepranešė ieškovei apie tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis, kurios vykdymo terminas nėra šiai dienai pasibaigęs, laikoma pasibaigusia, todėl darytina išvada, jog ji yra galiojanti ir vykdytina.Suėjus reikalavimo perleidimo sutartyje nustatytam terminui, ieškovei atsiras pareiga sumokėti BUAB „RAAJ“ 1 785 616,02 Eur sumą, o BUAB „RAAJ“ įsipareigojimų vykdymas pagal reikalavimo perleidimo sutartį bus sprendžiamas BUAB „RAAJ“ bankroto byloje, vadovaujantis ĮBĮ. Pažymėtina, kad ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais turės ypatingai daug reikšmės BUAB „RAAJ“ bankroto byloje, nes pripažinus negaliojančiu įkeitimo sandorį, BKB „Nacionalinė kredito unija“ reikalavimas nebebus užtikrintas įkeitimu, todėl negalės būti tenkinamas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą BUAB „RAAJ“ turtą (šiuo atveju reikalavimo teisę į UAB „Moment Credit“).Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia aplinkybė, kad ieškovės ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog BUAB „RAAJ“ neturėjo teisės perleisti ar įkeisti reikalavimo teisę į UAB „Moment Credit“, o dar iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo ir vis dar tebėra įsipareigojusi šią reikalavimo teisę perleisti Inter Finance B. V., kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus BKB „Nacionalinė kredito unija“ realizuoti savo, kaip įkeitimu užtikrinto kreditoriaus, teisių bei neuždraudus perimti reikalavimo teisės pagal ginčijamus sandorius, teismo sprendimo priėmimas apskritai taps beprasmis.Teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės prašymo taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo perleidimo sutarties vykdymo sustabdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio (liet. nuo sudarymo momento) BUAB „RAAJ“ ir BKB „Nacionalinė kredito unija“ 2012 m. spalio 8 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei nurodytų šalių 2012 m. spalio 9 d. sudarytą sutartinio įkeitimo sandorio dalį, kuria įkeistos visos reikalavimo teisės, kylančios iš 2012 m. spalio 3 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp BUAB „RAAJ“ ir UAB „Moment Credit“. Ieškinyje nurodoma, kad ginčijami sandoriai negalėjo būti sudaryti, nes BUAB „RAAJ“ 2012 m. spalio 3 d. sutartimi su Inter Finance B. V. įsipareigojo neatšaukiamai ir besąlygiškai perleisti šias reikalavimo teises Inter Finance B. V. (teisių perėmėja UAB „Intervalda“). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje egzistuoja tam tikros abejonės dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nes atsakovei BUAB „RAAJ“ yra iškelta bankroto byla, todėl reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria BUAB „RAAJ“ įsipareigojo ateityje perleisti reikalavimą Inter Finance B. V. teisių perėmėjai UAB „Intervalda“, negali būti vykdoma vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3–4 punktais, o pati ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi visos kainos pagal nurodytą sutartį ir reikalavimo teisės perėmusi. Be to, reikalavimo teisė UAB „Moment Credit“ yra apskaitoma kaip BUAB „RAAJ“ finansinis turtas bankroto byloje, o atsakovė BKB „Nacionalinė kredito unija“ pareiškė, jog neketina perimti minėtos reikalavimo teisės bei gina savo interesus pareiškusi finansinį reikalavimą BUAB „RAAJ“ bankroto byloje.Taigi, byloje vertintina, ar atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas vertinant šalių nurodytas aplinkybes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (žr. šios Nutarties 8 punktą) kontekste.Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, t. y. turi būti patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017 ir joje nurodytą praktiką). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieškovė nėra sumokėjusi visos kainos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl pagal sutarties nuostatas reikalavimo teisės į UAB „Moment Credit“ jai nėra perleistos (sutarties 2.5 punktas). Be to, atsakovei BUAB „RAAJ“ yra iškelta bankroto byla, todėl reikalavimo teisių perleidimo sutartis negali būti vykdoma pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktus. Apeliantė laikosi pozicijos, kad bankroto administratorius nepranešė jai apie tai, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios vykdymo terminas nėra šiai dienai pasibaigęs, laikoma pasibaigusia, todėl ji yra galiojanti ir vykdytina. Visgi, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė nėra sumokėjusi sutartimi sulygtos kainos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį suponuoja išvadą, kad nuosavybės teisė į šias reikalavimo teises jai nėra perėjusi, o byloje matyti aiški bankroto administratoriaus pozicija, jog sutartis su UAB „Intervalda“ nebus vykdoma. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.4 punktą reikalavimo perėmėjui nesumokėjus reikalavimo teisių perleidimo kainos reikalavimo perleidėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi, ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžiamas kitos sutarties nevykdymu, tačiau pati ieškovė šios sutarties nėra įvykdžiusi (perėmusi reikalavimo teises), tai sudaro pagrindą abejoti ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumu.Apeliantės argumentai, kad teismas nepasisakė dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių – sutarties vykdymo sustabdymo – taikymo atmestini kaip nepagrįsti, nes nepagrindus ieškinio prima facie pagrįstumo, laikinosios apsaugos priemonės byloje apskritai negali būti taikomos. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo analize, kuri padaryta atsižvelgiant į teismų praktikoje apibrėžtas šios sąlygos nustatymo ribas. Nenustačius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su grėsme būsimo sprendimo įvykdymui, nepasisakoma. Taigi, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė