- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2-603-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01493-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Burdikų sodyba“
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Emvadara“, J. G., I. B., D. K., A. T., R. L., V. P., L. Ž., A M, M. Ž., D. P., A. D., K. K., N. Ž., A. G., A. A., T. G., V. K., A. L., A. P., L. L., R. J., L. I., I. G., G. B., M. S., V. L., B. D., E. S., D. A.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Viktorija Safošina
dalyvaujant ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Burdikų sodyba“ atstovams pirmininkui Aidui Mikilkevičiui, advokatui Rimvydui Paulauskui,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Burdikų sodyba“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos už kelio įrengimo darbus priteisimo, tretieji asmenys I. B., D. K., A. T., R. L., V. P., L. Ž., A M, M. Ž., D. P., A. D., K. K., N. Ž., A. G., A. A., T. G., V. K., A. L., A. P., L. L., R. J., L. I., J. G., I. G., G. B., M. S., V. L., B. D., E. S., D. A., M. S. – E, I. S., S. A., A. E., K. P., uždaroji akcinė bendrovė „Emvadara“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė gyvenamųjų namų statybos bendrija „Burdikų sodyba“ (toliau – ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. L. (toliau – atsakovas) priteisti 9 126,80 Eur skolą už kelio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) 2013-08-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-157-903/2013 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią trims atsakovo sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini)., buvo nustatytas kelio servitutas (viešpataujantys daiktai) 2 630 kv. m ploto ieškovės sklype (tarnaujantis daiktas), suteikiant teisę eiti, važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir vesti gyvulius. Be to, buvo susitarta, kad tuo atveju, jei bus reikalinga atlikti papildomus kelio statybos (įrengimo) darbus arba šalys ateityje nuspręstų, jog šiame kelyje reikia atlikti kelio pagerinimo darbus, atsakovas įsipareigoja padengti pusę kelio pagerinimo darbų kainos. Visuotiniame ieškovės narių susirinkime buvo nutartą kelią asfaltuoti, darbai buvo atlikti už 18 173,60 Eur, pusę šios sumos prašo priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad 2018 m. liepos 11 d. sušauktame visuotiniame ieškovės narių susirinkime buvo nuspręsta rengti kvartalo vidaus kelių projektą, projektuotoju pasirinkta T. B. IĮ, kuri vėliau parengė kvartalo vidaus kelių K g., Š g., G g. supaprastintą projektą. Statybos darbai Š ir G gatvėse buvo vykdomi ūkio būdu, o K g. įrengimo darbus buvo nuspręsta vykdyti etapais, pasirenkant statybos darbų rangovą. 2021 m. kovo 28 d. visuotiniame ieškoves narių susirinkime buvo nuspręsta, kad Kaimynų g. pagrindų įrengimo darbus atliks UAB ,,Emvadara“. UAB „Emvadara“ darbus atliko už 18 173,60 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo. Ieškovė taip pat apmokėjo MB „Geosmarto sprendimai“ 80 Eur už kelio nužymėjimo darbus. Pažymėjo, kad kelio įrengimo darbus buvo nuspręsta atlikti ieškovės, kurios nariu kaip trečiojo asmens A. L. šeimos narys, yra ir pat atsakovas, visuotiniame susirinkime, šis kelias yra ir ateityje bus naudojamas ne tik ieškovės narių, bet ir atsakovo kaip servitutinis kelias pateikti į jam priklausančius sklypus. Pažymėjo, kad 2013 m. sudarant taikos sutartį susitariančios šalys tai ir turėjo omenyje, jog servitutiniu keliu, gerinant jo būklę, naudosis abi šalys ir būtent dėl to buvo pasidalintas per pusę kelio įrengimo darbų išlaidų atlyginimas bei atsisakyta kompensacijų dėl ieškovės patirtų nuostolių ar nepatogumų, susijusių su kelio servituto nustatymu ieškovės žemės sklype. Pažymėjo, kad atsakovui yra privalomi ieškovės įstatų nustatyta tvarka priimti sprendimai, ieškovės vidaus kelių (gatvių) projektavimo ir įrengimo darbų klausimai buvo sprendžiami visuotiniuose ieškovės narių susirinkimuose, sprendimai yra galiojantys, nenuginčyti. Priimant ieškovės narių sprendimus dėl kelio projektavimo bei įrengimo dalyvavo asmeniškai ir pats atsakovas, ant 2020 m. sausio 27 d., 2021 m. kovo 28 d. ieškovės narių susirinkimų protokolų yra atsakovo parašas. Nurodė, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, ieškovė dėl darbų atlikimo K g. turėjo rengti konkursą, sudarant galimybę jame dalyvauti atsakovui, todėl darbai ūkio būdu negalėjo būti atlikti. Taigi ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. kvietimu pasiūlė atsakovui dalyvauti konkurse, pakartotinai siūlymas atsakovui buvo pateiktas ir 2021 m. vasario 4 d. Pažymėjo, kad atsakovas per laikotarpį nuo projektuotojo parinkimo iki rangovo parinkimo ieškovės sprendimų neginčijo, dėl parengto projekto pretenzijų, pastabų nereiškė, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų suderinti (susitarti) dėl K g. įrengimo darbų būtinumo ir apimties. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie jo prieš 17 m. įrengtą kelio K g. pagrindą. Pažymėjo, kad rangovas kelio įrengimo darbams buvo parinktas ne pagal bendrą mažiausią kainą, bet pagal pagrindinių darbų ir medžiagų įkainius atitinkamam mato vienetui, o faktiškai atlikti ir ieškovei perduoti darbai ir jų kaina yra užfiksuoti 2021 m. birželio 15 d. atliktų darbų akte.
Ieškovės atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Dėl klausimo, ar kyla atsakovui pareiga padengti pusę kelio įrengimo išlaidų nurodė, kad nėra suprantama, kaip jis, būdamas bendrijos narys, dalyvauja susirinkimuose, moka po 100 Eur įmokas darbų atlikimui, tačiau kaip nebūdamas bendrijos nariu teigia, kad su juo sprendimai nebuvo derinami. Tokia situacija logiškai nėra paaiškinama. Pareiga atlyginti dalį išlaidų yra akivaizdi, ji kyla iš šalių 2013 m. sudarytos taikos sutarties. Pažymėjo, kad paprastai servitutas yra mokamas, tačiau 2013 m. ieškovė nereikalavo kompensacijų dėl patekimo į 3 sklypus (šiuo metu, kiek žino, į 5 sklypus), tačiau buvo susitarta, kad, kai bus įrenginėjamas kelias, atsakovas prie jo įrengimo prisidės. Pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 23 d. buvo teikiamas pasiūlymas atsakovui dalyvauti kelio įrengimo darbams, atsakovas pasirašė, kad projektą gavo. Nurodė, kad atsakovas 2013 m. inicijavo civilinę bylą, siekdamas, kad lauko kelias būtų laikomas servitutiniu keliu. Jis privažiavimo prie savo sklypų klausimą sprendė tokiu būdų, nenorėdamas savo sklypų sąskaita susiprojektuoti privažiavimą. Servitutas nebuvo nemokamas – taikos sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas padengs ½ kelio gerinimo išlaidų. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad kelio projektavimo ar įrengimo klausimai su juo nebuvo derinti, į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad jis apie projektavimo darbus, projektuotojo parinkimą, pagrindinius projektinius sprendimus gerai žinojo, pats betarpiškai dalyvavo bendrijos narių susitikimuose, balsavo raštu. Mano, kad tuo atveju, jei atsakovas būtų aiškiai išreiškęs savo poziciją, kad kelio K g. nereikia įrengti, kyla klausimas, ar ieškovė į vieno asmens, kuris yra tik servituto naudotojas, nuomonę galėtų atsižvelgti. Pažymėjo, kad kelias kaip statybos objektas nėra baigtas, todėl kokybės klausimai neturėtų būti keliami. Paaiškino, kad K g. įrengimo darbams atlikti buvo pasitelkta UAB „Emvadara“, nes atsakovas, kai į jį buvo kreiptasi raštu, pasiūlymo dėl darbų nepateikė.
Ieškovės atstovas – bendrijos pirmininkas Aidas Mikilkevičius teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad bendrijoje gyvena nuo 2015 m. kovo mėn., nuo 2018 m. buvo bendrijos valdybos narys, pirmininku išrinktas 2021 m. kovo mėn. Apie aplinkybes dėl 2013 m. sudarytos taikos sutarties, nežino, tik iš buvusios pirmininkės gavo taikos sutartį. Pirmininkas, kuris vedė derybas dėl taikos sutarties pasirašymo jau bendrijoje nebegyvena. Nurodė, kad sklypuose šiuo metu yra atsakovo įmonės technika, technika patenka per K g. K g. įrengimo darbai buvo atliekami 2021 m. birželio mėn., truko apie 1 mėn., darbus atliko UAB „Emvadara“, tačiau darbai neužbaigti, nes vyksta ginčai. Dėl rangovo pasirinkimo nurodė, kad su atsakovu nepavyko susitarti, ar jis prisidės prie darbų atlikimo, matė, kad vyks konfliktas, todėl buvo nuspręsta samdyti įmonę, kad būtų galima įrodyti patirtas išlaidas ir jas padalinti. Su atsakovu konfliktiški santykiai prasidėjo jam tapus pirmininku, patikslino, kad tiesioginio konflikto nebuvo, tačiau suprato, kad kils sunkumų dėl atsiskaitymo. Nurodė, kad iki atliekant darbus kelio užuomazgos buvo, tačiau jis neatitiko tos vietos, kuri buvo numatyta projekte. Darbai buvo vykdomi tose vietose, kur jau esantis kelias nesutapo su numatyta projekte, nes kelias turėjo būti platesnis. Matininkas, atvykęs prieš pat darbų pradžią sužymėjo kelio vietą, atsakovas asmeniškai nebuvo apie tai informuotas. 100 proc. kelio nukasama nebuvo, nukasamos tos vietos, kurios neatitiko projekto. Nurodė, dėl kelio pločio buvo keltas klausimas tarp bendrijos gyventojų, buvo nutarta, kad gatvė bus 5 m pločio. Akcentuojama nebuvo, kad atsakovas dalyvaus kaip sklypų savininkas, tačiau į bendrijos susirinkimus kaip atsakovo sutuoktinės A. L. atstovas atsakovas atvykdavo. Dėl kelio įrengimo buvo nuspręsta atlikti etapais. Nurodė, kad kitose gatvėse darbai buvo atliekami ūkio būdu, buvo tik nuomojamasi technika ir perkamos medžiagos. Nurodė, kad iki jam tampant pirmininku, buvusi pirmininkė bandė gauti iš atsakovo atsakymą, ar atsakovas prisidės prie darbų, kiek žino, atsakovui žodžiu buvo siūloma darbus atlikti ūkio būdu. Dėl galimybės kelio nuosavybę įregistruoti ir atsakovo vardu, nurodė, kad tokia registracija negali būti atlikta be bendrijos gyventojų sutikimo, o tokiam pasiūlymui bendrijos susirinkime gyventojai nepritarė. Nurodė, kad yra numatyta, kad gatvė skirta tik lengvajam transportui, šią aplinkybę sužinojo mediacijos metu, tačiau į šią situaciją neįsigilino. Ženklinimas numatytas projekte, tačiau nebūtinai bus įgyvendintas, mano, kad nėra privaloma ženklą pastatyti. Dėl defektų akto nurodė, kad niekada nebuvo teigiama, kad gatvė buvo statoma nuo nulio. Mano, kad defektiniame akte užfiksuotas kasimas ištyrimui buvo padarytas būtent pasirinktinai toje vietoje, kurioje buvo statoma ant senojo pagrindo, tačiau taip nėra visur. Nurodė, kad kelio nuotekų šuliniai šiuo metu yra uždaryti, nes yra likę žvyro, kuris gali būti nuplaunamas į šulinius. Šiuo metu atviri yra 2 šuliniai, lietaus nuotekos teka į bendrijos lietaus surinkimo šulinius. Pažymėjo, kad kelias buvo įrengtas su sertifikuotomis medžiagomis. Mano, kad apie 20-30 proc. buvo statoma ant senojo kelio pagrindo, ant atkarpų, kurios buvo geros. Nuspręsta buvo daryti ant senojo kelio, siekiant sutaupyti. Dėl kelio bortų paaiškino, kad įvažos yra padarytos į atsakovo sklypus pagal jo prašymą. Jis rangovui priekaištų dėl kelio įrengimo neturėjo, gyventojai taip pat nesiskundė. Pažymėjo, kad atliktų darbų akte yra užfiksuoti faktiškai atlikti darbai, panaudotos medžiagos, t. y., jei buvo statoma ant 20-30 proc. jau esamų pagrindų, akte tai ir matyti, nes užfiksuoti faktiškai atlikti darbai. Dėl sutarties su UAB „Emvadara“ nurodė, kad konkursas buvo atliekamas pagal pasiūlytą įkainį, dėl reikalingos technikos buvo tartasi visada su UAB „Emvadara“ darbuotoju V. V.. Nurodė, kad UAB „Emvadara“ technika kitose 2 gatvėse (Š g. ir G g.) kelio pagrindų neįrenginėjo. Patikslino, kad buvo nuomojama tik technika, o medžiagos perkamos apklausos būdu iš kitų tiekėjų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, jog atsakovas visuose etapuose dėl gatvių įrengimo, kelių projekto parengimo, kaip taikos sutarties šalis, įtrauktas nebuvo, dėl visų sprendimų buvo balsuojama ieškovės visuotiniuose susirinkimuose, ignoruojant tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas iš esmės turi po vieną lygiavertį balsą. Mano, kad pagal taikos sutarties 5 p. jis neįsipareigojo besąlygiškai prisidėti prie ginčo gatvės pagerinimo darbų. Visų pirma, ieškovė ir atsakovas turi kartu nuspręsti dėl būtinumo servitutiniame kelyje, esančiame K g., atlikti kelio pagerinimo darbus, įskaitant naujos dangos tiesimo, šaligatvių klojimo ir gerbūvio sutvarkymo darbus. Tuo tarpu ieškovė ginčo kelio projektavimo darbus užsakė vienasmeniškai – negavusi atsakovo sutikimo ar patvirtinimo. Parengto projekto sprendiniai su atsakovu taip pat nebuvo suderinti, o žodžiu atsakovo reiškiamos pastabos dėl projektinių sprendinių nebuvo išklausytos, taigi atsakovas parengtam projektui netgi nepritarė. Atsakovas, kaip bendrijos narys sužinojęs apie atliktus projektavimo darbus ir projekto kopiją (elektroninę laikmeną) gavęs 2020 m. lapkričio 23 d., nedelsdamas nuvyko pas projektuotoją T. B. IĮ ir gavo jo žodinį patvirtinimą, jog ginčo gatvės projekto dalis gali būti koreguojama. Mano, jog ieškovė aiškiai klaidingai traktuoja taikos sutarties sąlygas, siekdama sau nepagrįsto pranašumo. Atsakovas nesutinka prisidėti prie taikos sutartimi numatyto K g. projektuojamo kelio įrengimo pagal parengtame projekte numatytus sprendinius, nes jie visiškai neatitinka atsakovo lūkesčių bei pažeidžia jo teisėtus interesus, nes nėra suderinti su jo valia, kaip tai numato taikos sutarties 5 p., be to, šie darbai nėra priskiriami prie išlaikymo ir priežiūros darbų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas, kaip taikos sutarties šalis, suderino ar pritarė projektui, taip pat duomenų, kad atsakovas turėjo galimybę teikti pastabas ar siūlyti projekto korektūrą. Mano, kad ieškovė nepagrindė piniginio reikalavimo teisėtumo, t. y. neįrodė atsakovo prievolės, kylančios iš taikos sutarties, įvykdymo sąlygos. Papildomai nurodė manantis, jog K g. kelio įrengimo darbai buvo dirbtinai išbranginti, abejoja dėl parengto projekto sprendinių tikslingumo, pasirinkto rangos darbų vykdymo būdo, patirtų išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo. Nurodo, kad K g. kelias (jo pagrindas) buvo įrengtas atsakovo pastangomis apytiksliai prieš 17 metų, todėl nėra aišku, kodėl šio kelio pagrindas turėjo būti įrenginėjamas visa apimtimi iš naujo. Projektu turėjo būti numatytas tik bortų ir kelio dangos įrengimas. Taip pat turi būti keliamas klausimas dėl kelio nuolydžio įrengimo, kurį projektuojant į priešingą pusę, taip pat būtų sutaupytos ženklios sumos. Nurodė, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. įteikė atsakovui kvietimą dalyvauti darbų konkurse, pateikiant atskirų medžiagų bei techniko nuomos kainas. Atsakovas per atstovę 2021 m. birželio 1 d. raštu informavo ieškovę dėl savo nesutikimo prisidėti prie būsimų išlaidų ir aiškiai reikalavo nedelsiant sustabdyti UAB „Emvadara“ pradėtus kelio pagrindų remonto darbus. Atsakovas, siekdamas bendradarbiauti, siūlė iš naujo surengti darbų atlikimo konkursą ir suteikti atsakovui galimybę pasiūlyti mažesnę kainą, nes atsakovas turi patirties ir žinių, todėl gali suderinti medžiagų pirkimą ir pristatymą, bei išnuomoti techniką už mažesnę kainą. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nei su MB „Geosmarto sprendimai“, nei su UAB „Emvadara“ sudarytų sutarčių nepasirašė. Nurodė, kad ieškovė nenurodo motyvų, kodėl kitose kvartalo gatvėse (Š g., G g.) darbai buvo vykdomi ūkio būdu, o K g. darbams pasirinktas brangesnis darbų atlikimo variantas, juos patikint rangovui. Pažymi, kad UAB „Emvadara“ 2021 m. kovo 2 d. lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų kaina 612,87 Eur, būtent ši sąmata buvo pateikta bendrijos narių susirinkimui ir pagal ją vyko narių balsavimas, pasirenkant pigiausią kainą siūlantį rangovą. Pažymėjo, kad atliktų darbų akte yra įtraukti nesąmatiniai darbai, nenurodytas kainų pagrindimas, nepagrįstas įkainių dydis. Taip pat abu dokumentus yra įtraukti techniniu projektu nenumatyti darbai (pvz. maltas betonas).
Atsakovas V. L. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra mechanikas, 20 metų dirba statybų sektoriuje, užsiima ir kelių tiesimu. Nurodė, kad jo įmonė registruota K g. 10, kuri yra bendrijos teritorijoje. Už bendrijos ribų K g. turi 4 sklypus. Nurodė, kad kelią K ir Š g. apie 2002 – 2003 m. įrengė iš savo lėšų, nes bendrijos teritorijoje pradėjo statyti namus, buvo vienas pirmųjų gyventojų. Kelius tiesė be projektų, buvo įrengiami kokybiškomis medžiagomis, atspariomis šalčiui ir pan. Nurodė, kad tik posėdžio metu sužinojo, kad buvo panaudota apie 20-30 proc. senojo kelio pagrindo. Dėl kelio įrengimo nurodė, kad jis buvo pastatytas prieš faktą, kai buvo jau kelias suprojektuotas. Susipažinęs su projektu pamatė, kad pagal altitudes yra skirtumas kelio 3 m, nuolydis į jo pusę, ko nereikėjo daryti, nes nuolydis turi būti daromas į šulinių pusę. Projektuotojas pasakė, kad projektą gali perdaryti, tačiau ieškovės atstovė (buvusia pirmininke J. G.) nesutiko projekto koreguoti. Ieškovės atstovė (buvusi pirmininkė) pasikvietė jį į namus ir padavė laikmeną su techniniu projektu. Nurodė, kad bendrijos susirinkimuose dalyvavo, balsavo „už“ kelio įrengimą, tačiau nežinojo, kokio svorio technika galės važiuoti ir pan. Patikslino, kad balsavo apskritai už kelio įrengimą. Mano, kad piktybiškai buvo nederinta su juo, nes visi žinojo, kad jo sklype stovi sunkiasvorė technika. Bendrijos susirinkimuose dalyvavo pagal sutuoktinės įgaliojimą. Dėl darbų atlikimo su buvusia pirmininke kalbėjo, siūlė kelią įrengti už gerą kainą. Įrengimo kainos neaptarė, raštu pasiūlymo nepateikė. Apie tai, kad vykdomi procesai dėl kelio įrengimo sužinodavo iš sutuoktinės. Matydavo, kad kelio statybos darbams vadovavo A M, tačiau abejoja, ar jis turi tam pakankamai žinių. Mano, kad kelią buvo galima įrengti patiriant daug mažiau išlaidų, prie kelio įrengimo būtų prisidėjęs geranoriškai. Mano, kad kaina buvo užkelta „dėl akių“, galimai dalį grąžino rangovas. Nurodė, kad UAB „Emvadara“ techniką matė ir dirbant Š g. Dėl 2013 m. taikos sutarties paaiškino, kad būdamas ne teisininkas, taiko sutartį pasirašė nesuprasdamas jos esmės. Nurodė, kad negali pasakyti, kiek senojo kelio pagrindų liko, darbai vyko be jo. Nurodė, kad galėjo būti, kad 20-30 proc. kelio pagrindo liko.
Atsakovo atstovė advokatė Viktorija Safošina teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas kartu su sutuoktine A. L. turi sklypą K g. 10. Nurodė, kad atsakovas kartu su sutuoktine arba vietoj sutuoktinės dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose, kaip bendrijos nariai dėl kelių įrengimo balsuodavo, būdavo aktyvūs. Pažymėjo, kad bendrija nutarė įrenginėti tris kelius, atsakovas ir jo sutuoktinė šiam sprendimui pritarė. Tačiau 2013 m. taikos sutartį atsakovas pasirašė ne kaip bendrijos narys, o kaip fizinis asmuo. Servituto klausimas buvo sprendžiamas teismo keliu, sutinka, servitutas turi būti mokamas ir šalys susitarė, kad mokestis bus: prisidėti prie kelio priežiūros ir kelio įrengimo, jeigu šalys dėl to nuspręstų. Nurodė, kad atsakovas savo lėšomis kelią įrengė, įrengė jo pagrindus savo lėšomis, kelias buvo važiuojamas ir tarnavo ne tik jam, bet ir kitiems bendrijos gyventojams. Priimant sprendimą dėl kelio įrengimo, sprendimą turėjo priimti ne tik bendrijos nariai, bet ir atsakovas, suvokdamas, kad ½ kaštų teks jam. Pažymėjo, kad atsakovas techninio projekto nesuderino. Atsakovui tik buvo sudaryta galimybė dalyvauti darbų konkurse, pastatant jį prieš faktą, kad techninis projektas jau parengtas. Mano, kad atsakovui prievolė prisidėti prie kelio įrengimo, dėl kurio jo suderinimas negautas, neatsirado. Pažymėjo, kad K g. įrengimo darbams atlikti rangos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas nėra rangos sutarties dalyvis, negali pareikšti pretenzijų dėl darbų kokybės. Dėl atliktų darbų iš ieškovės atsakovas jau yra gavęs sąskaitas 14 056,11 Eur sumai už K g. kelio pagrindų įrengimą. Pateiktas defektinis aktas įrodo, kad kelias rengiamas ne pagal techninio projekto reikalavimus. Atliekant darbus ūkio būdu, šių darbų vykdymo priežiūrą atliko bendrijos pirmininkas, asmuo neturintis atestato ir kvalifikacijos, o esant darbų trūkumams, nėra ko paklausti. Atsakovas nežino, kokia bus galutinė K g. kelio įrengimo kaina, kiek dar reikės sumokėti ieškovei. Mano, kad atsakovui apmokėjus puse kelio įrengimo kaštų, turi būti sprendžiama ir dėl ½ nuosavybės teisės į kelią, tačiau bendrijos susirinkime tam nebuvo pritarta. Pažymėjo, kad kitas 2 gatves ieškovė įrengė daug pigiau, todėl yra nesąžininga, kad už K g. įrengimą iš atsakovo prašoma daug didesnė suma.
Trečiasis asmuo UAB ,,Emvadara“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog bendrovė atliko K gatvės pagrindų įrengimo darbus, kurių užsakove buvo ieškovė. Atliktų darbų vertė – 18 173,60 Eur, už šiuos darbus išrašyta sąskaita faktūra yra apmokėta. Pretenzijų darbų užsakovei neturi. Nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo neturi, dėl skolos už kelio įrengimo darbus priteisimo palieka spręsti teismui.
Trečiojo asmens UAB „Emvadara“ atstovas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į ginčo objektą nebuvo nuvykęs. Jo įmonė vykdo gerbūvio įrengimo darbus. Nurodė, kad, nors įmonė buvo pateikusi pasiūlymą viso kelio darbams atlikimui, tačiau ieškovė, matyt taupumo sumetimais, nusprendė nuomotis iš jo įmonės techniką. Kai kurią techniką valdė jo darbuotojai, buvo atsiskaitoma už faktiškai išdirbtą laiką. Nurodė, kad kelio neįrenginėjo, tik nuomojo statybinę techniką. Patikslino, kad įmonė įrengė kelio bortus. Nurodė, kad buvo išnuomojama UAB „Emvadara“ technika su vairuotoju, darbai buvo atliekami ten, kur nurodyta. Darbams atlikti subrangovai nebuvo samdomi. Jų įmonės darbų vadovas nebuvo samdomas, darbams vadovavo ieškovė. Nurodė, kad su defektų aktu yra susipažinęs. Nurodė, kad vežė gerą žvyrą, nežino iš kur buvo rasti betono luitai. Jie pasiūlymą buvo pateikę įrenginėti kelio visus pagrindus naujai. Nurodė, kad rangos sutarties nebuvo pasirašęs, tik nuomojo techniką, todėl darbams nėra suteikiama garantija. Ieškovės atstovas bendravo su V. V., kuris UAB „Emvadara“ dirba direktoriumi statybai, tačiau jis šiems darbams kaip darbų vadovas nebuvo samdomas, atlygio negavo. UAB „Emvadara“ technika dirbo ir Š g., ir G g.
Trečiasis asmuo J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrijoje gyvena nuo 2015 m., bendrijos pirmininke buvo nuo 2017 m. iki 2021 m. Nurodė, kad jos pirmininkavimo metu gyventojai išreiškė norą, kad reikia įsirengti gatves, išasfaltuojant jas 5 m pločio. Dėl projektavimo paslaugų parinkimo buvo bendrijos susirinkimuose nuspręsta įsigyti paslaugas iš projektuotojo B. G g. ir Š g. tvarkė ūkio būdu, gyventojai, panaudodami savo jėgą, bandė įsirengti patys – nuomojo techniką ir įsigijo medžiagas. Dėl K g., kadangi buvo sudaryta taikos sutartis ir prie jos įsirengimo turėjo prisidėti atsakovas, buvo daug kartų su juo šiuo klausimu kalbėta. Taip pat buvo išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą ir oficialiai, tačiau jokio raštu atsakymo nebuvo gautai, taip pat neatsakė ir žodžiu. Nurodė, kad techninis projektas atsakovui buvo įteiktas ir prieš oficialų kreipimąsi į jį, buvo duotas laikas susipažinti, atsakovas norėjo su projektu susipažinti. Raštiškų pretenzijų iš atsakovo nebuvo gauta, žodžiu jis pasakė, kad jam nepatinka, kad jo žemės sklypo pusėje planuojam įrengti lietaus surinkimo šulinius. K g. yra suprojektuota taip, kad neliečia atsakovo sklypo, yra palikta 1 m. ruožas žemės iki atsakovo sklypo. Dėl taikos sudarymo aplinkybių 2013 m. nežino, tuo metu bendrijai nepirmininkavo. Atsakovą kaip taikos sutarties šalį į susirinkimus nekvietė, buvo kviečiamo jo sutuoktinė kaip bendrijos narė. Pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas su techniniu projektu buvo išreikštas daug vėliau po techninio projekto gavimo, kai jau buvo pradėti darbai. Nurodė, kad A. L., kiek pamena, bendrijos susirinkimuose nedalyvavo, į juos ateidavo jos sutuoktinis atsakovas. Ar atsakovo įgaliojimas atstovauti A. L. buvo galiojantis, negali atsakyti, bet jo balsas buvo skaičiuojamas, jis už sprendimus balsuodavo. Kai baigėsi jos kadencija (2021 m. kovo mėn.) G g. ir Š g. pagrindų įrengimas jau buvo atliktas. Konkretaus pasiūlymo iš atsakovo dėl K g. įrengimo negavo, nors manė, kad gali pasiūlyti, nes techniką tam reikalingą turi. Nurodė, kad, nors atsakovas teigė, kad Kaimynų g. yra įrengti geri pagrindai, bet buvo matyti, kad tie pagrindai nėra tinkami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės. Klaipėdos rajono apylinkės teismas (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai) 2013 m. rugpjūčio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-157-903/2013 patvirtino ieškovo V. L. ir atsakovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Budrikų sodyba“ taikos sutartį (toliau – taikos sutartis), kurios 1 – 3 punktuose buvo nustatytas žemės sklypams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), kelio servitutas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę eiti, važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir vesti gyvulius. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad V. L. įsipareigoja savo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie servitutinio kelio išlaikymo ir priežiūros išlaidų, padengdamas 2/3 dalis (į jas įskaitant ir išlaidas, prie kurių V. L. turėtų prisidėti ir kaip atsakovės bendrijos narys) visų servitutinio kelio išlaikymo ir priežiūros išlaidų, pagrįstų buhalterinės apskaitos dokumentais, likusią dalį padengiant gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Budrikų sodyba“. Taikos sutarties 7 p. šalys susitarė, kad tuo atveju, jei šios taikos sutarties 4 punkte numatytais atvejais bus reikalinga atlikti papildomus kelio statybos (įrengimo) darbus arba šalys ateityje nuspręstų, jog servitutiniame kelyje, esančiame K g., reikia atlikti kelio pagerinimo darbus, įskaitant naujos dangos tiesimo, šaligatvių klojimo ir gerbūvio sutvarkymo darbus, ieškovas įsipareigoja padengi ½ tokių darbų išlaidų, pagrįstų buhalterinės apskaitos dokumentais, likusią dalį padengiant gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Budrikų sodyba“ ir jos nariams (tame tarpe ieškovui).
Iš 2018 m. liepos 11 d. visuotinio bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolo nustatyta, kad bendrijos nariai nutarė ruošiant bendrijos kelių remonto projektą rinktis T. B. IĮ.
Iš 2019 m. T. B. IĮ parengto techninio projekto nustatyta, kad suprojektuotas nesudėtingas 1 grupės statinys, 5 m pločio.
Iš 2019 vasario 13 d. bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad bendrijos nariai parinko 5 m pločio gatves, su asfalto danga, montuojant vejos bortus.
2019 m. gegužės 19 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole užfiksuota, kad išlaidos, susijusios su bendrijos gatvių projekto ruošimu, bus apmokamos iš gautos 2 proc. paramos, likusi dalis – iš kaupiamojo fondo lėšų. Susirinkime dalyvavo atsakovas.
2020 m. sausio 27 d. bendrijos gyvenamųjų namų/žemės sklypų savininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad bendrijos nariai nutarė kelio statybos darbus paruošti etapais: kelio pagrindo paruošimas, bordiūrų įrengimas, dangos klojimas. Statybos darbus prižiūrės A M. Susirinkime dalyvavo ir balsavo atsakovas, pažymėdamas „taip“.
2020 m. lapkričio 23 d. ieškovė atsakovui įteikė kvietimą darbams atlikti, atsakymą pateikti prašoma iki 2020 m. gruodžio 15 d., perduodama laikmena su bendrijos gatvių projektu. Ant kvietimo grafoje „kvietimą ir projektą gavau“ yra atsakovo pavardė, data ir parašas.
Ieškovė 2021 m. vasario 4 d. kvietimu nurodė atsakovui savo pasiūlymą pateikti per 3 savaites. Atsakovas 2021 m. vasario 18 d. pateikė prašymą ieškovei pateikti duomenis, kokias kainas siūlo kiti tretieji asmenys, kad jis galėtų pateikti mažesnę kainą ir pratęsti terminą pateikti pasiūlymą 3 savaitėms. Ieškovė 2021 m. vasario 21 d. informavo atsakovą, kad konkursas prasidės 2021 m. vasario 26 d. ir bus skirta 2 savaičių terminas pasiūlymams pateikti. Informavo atsakovą, kad bendrija šiuo metu komercinių pasiūlymų neturi ir, jei juos turėtų, konfidencialios informacijos atskleisti negalėtų. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kviesdama iki 2021 m. birželio 14 d. pateikti pasiūlymą darbams atlikti pagal Bendrijos pateiktą gatvių projektą. Pranešime nurodyta, kad elektroninė laikmena su bendrijos gatvių projektui atsakovui įteikta 2020 m. lapkričio 23 d.
Ieškovės 2021 m. kovo 28 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 57 nurodyta, kad bendrijos nariai nutarė, kad K g. pagrindų remontą atliks UAB „Emvadara“. Susirinkimo protokolo priedas – UAB „Evadara“ pasiūlymas, kuriame nurodyti paslaugų ir prekių įkainiai.
Iš 2021 m. gegužės 20 d. sąskaitos faktūros serija GEOD Nr. 00829 ir 2021 m. gegužės 31 d. bankinio pavedimo nustatyta, kad ieškovė mažajai bendrijai „Geosmarto sprendimai“ už K g. kelio sužymėjimą sumokėjo 80 Eur.
Atsakovas 2021 m. birželio 1 d. kreipėsi į ieškovę ir UAB „Emvadara“ dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. taikos sutarties vykdymo, privalomos projekto korekcijos ir vykdomų rangos darbų sustabdymo. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. pateikė atsakovui atsakymą.
Iš 2021 birželio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 01905 ir 2021 m. liepos 29 d. bankinių pavedimų nustatyta, kad ieškovė uždarajai akcinei bendrovei „Emvadara“ už atliktus darbus K g. sumokėjo 18 173,60 Eur.
Iš 2021 m. birželio 15 d. atliktų darbų akto nustatyta, kad K g. darbams atlikti buvo nuomojama darbo technika (ekskavatorius JCB, sunkvežimis, Bobcat su vikšrais, Vibro volas su operatoriumi, vibro plokštė, ekskavatorius Kubota), perkamos medžiagos (žvyras 247 t, gamtinis smėlis 234 t, maltas betonas 26 t), 8 šulinukų įrengimas, 3 šulinių liukų pakėlimas į projektinį aukštį, kelio darbininko paslaugos.
2022 m. kovo 9 d. ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. D. parengtame defektiniame akte Nr. 22-03-09 nurodyta, kad K g. įrengimo darbai atlikti visiškai nesivadovaujant techniniu projektu bei jame numatytais reikalavimais, medžiagomis. Būtina nužeminti gruntinį vandenį, tinkamai sumontuoti bordiūrus, iki lovio dugno iškasti supiltą netinkamą kelio sluoksnį, išvalyti lietaus nuotekų vamzdynus bei atlikti vamzdžių video apžiūrą, sutankinti lovio dugną, supilti bei tinkamai sutankinti projekte numatytus kelio sluoksnius, pateikti keliui įrengti panaudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.
Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 34 punktas).
Nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, panaudojus sklypo dalį svetimam pastatui pastatyti, dalyje patalpų įrengus kito asmens įrenginius), apribojus daikto savininko veiksmus (nustačius draudimus, sąlygas vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus ir kt.). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 36 punktas).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais atvejais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 21 ir 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (6.985 straipsnio 1 dalis).
Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria buvo nustatytas žemės sklypams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), kelio servitutas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę eiti, važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir vesti gyvulius. Taigi ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje servituto pagrindu buvo nustatyta galimybė naudotis atsakovui. Kaip nustatyta iš šalių pasirašytos taikos sutarties, šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, dėl konkretaus kompensacijos dydžio šalys už servitutą nesusitarė, tačiau ginčo nėra, kad buvo susitarta dėl atlygintino servituto. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja savo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie servitutinio kelio išlaikymo ir priežiūros išlaidų, padengdamas 2/3 dalis (4 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei šios taikos sutarties 4 punkte numatytais atvejais bus reikalinga atlikti papildomus kelio statybos (įrengimo) darbus arba šalys ateityje nuspręstų, jog servitutiniame kelyje, esančiame K g., reikia atlikti kelio pagerinimo darbus, įskaitant naujos dangos tiesimo, šaligatvių klojimo ir gerbūvio sutvarkymo darbus, ieškovas įsipareigoja padengi ½ tokių darbų išlaidų, pagrįstų buhalterinės apskaitos dokumentais. Ieškovė pateikė duomenis, kad K g. kelio pagrindų įrengimo darbams atlikti išleido 18 173,60 Eur, taip pat sumokėjo 80 Eur už kelio nužymėjimo darbus ir pusę šio sumos, t. y. 9 126,80 Eur prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas šios sumos sumokėti nesutinka, teigdamas, kad K g. techninis projektas su juo nebuvo suderintas, darbai atlikti brangiau nei kitose gatvėse, be to, nekokybiškai.
Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypą, kuriame yra nustatytas servitutas, ieškovė valdo nuosavybės teise. Kaip nurodyta cituojamoje teismų praktikoje, nustačius nuosavybės teise valdomam daiktui servitutą, disponavimas juo ir jo valdymas apsunkėja, todėl servitutas, daugeliu atvejų, turi būti atlygintinis. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, susitarė dėl atlyginimo už naudojimąsi servitutu, tačiau ginčas kilo dėl to, kokia tvarka ir kaip turėjo būti suderinti sprendimai dėl K g. pagerinimo darbų. Atsakovas nurodo, kad jis nesuderino techninio projekto, nebuvo įtrauktas į rangos sutartį kaip šalis ir tai rodo, kad ieškovė vienasmeniškai priiminėjo sprendimus dėl kelio remonto. Konstatuotina, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje nebuvo nustatyta konkreti tvarka, kaip bus priimami sprendimai dėl K g. pagerinimo, kaip į šiuos sprendimus bus įtraukiamas atsakovas. Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas, įgaliotas savo sutuoktinės A. L., kuri yra bendrijos narė, dalyvaudavo bendrijos narių susirinkimuose, kuriuose buvo priimi esminiai sprendimai dėl K g. įrengimo, juose balsuodavo. Šią aplinkybę patvirtino buvusi bendrijos pirmininkė trečiasis asmuo J. G. bei pats atsakovas. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas dalyvaudavo susirinkimuose, žinojo apie priimamus esminius sprendimus, jiems pritardavo, sudarė teisėtą ieškovės lūkestį, kad jis kaip taikos sutarties šalis apie priimamus sprendimus dėl K g. įrengimo žino, nuomonę išsako ir pritaria. Pažymėtina ir tai, kad būtent ieškovė nuosavybės teise valdydama žemės sklypą, kuriame yra įrenginėjama K g., gali priimti esminius sprendimus dėl savo nuosavybės teise valdomo daikto pagerinimo, o atsakovui kyla pareiga šalių sudarytoje taikos sutartyje nustatyta tvarka atsilyginti už nustatytą servitutą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti atsakovo pozicijai, kad dėl sprendimų, susijusių su K g. įrengimo darbais, jis ir ieškovė turi po vieną lygiavertį balsą, kadangi atsakovas šios gatvės nuosavybės teise nevaldo, tačiau yra naudos, kylančios iš servituto, gavėjas ir už gaunamą naudą turi ieškovei atlyginti.
Nustatyta, kad Kaimynų g. įrengiama kaip vidaus IV kategorijos kelias – nesudėtingas 1 grupės statinys, darbai vykdomi 3 etapais. Kelias kaip statinys nėra užbaigtas. Atsakovas pateikė 2022 m. kovo 9 d. ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. D. parengtą defektinį aktą Nr. 22-03-09, taip pat teismo posėdžio metu A. D., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad įrengti kelio pagrindai turi defektų, kurie buvo nustatyti, atlikus 3 atkasimus. Pažymėtina, kad teismui pateiktame defektiniame akte nėra nurodytos konkrečios atkasimų vietos, jų posėdžio metu nenurodė ir liudytojas A. D.. Spręstina, kad iš pateikto defektinio akto ir liudytojo A. D. parodymų nėra galimybės nustatyti defektų masto, ar techninio projekto reikalavimų neatitinka visa K gatvė, ar tik tam tikros atkarpos ir jei taip, tai kurios. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė defektų masto, tikslios jų buvimo vietos, neįrodinėjo defektų pašalinimo kainos, taip pat įvertinus tai, kad kelias, kaip statinys dar nėra užbaigtas, teismas negali konstatuoti, kad darbai atlikti su defektais. Teismas taip pat laiko neįrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Kaimynų g. įrengimo darbai buvo atlikti per brangiai, iškeliant kainas, ar atgaunat pervestas lėšas iš rangovo, nes šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų pateikta nebuvo.
Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, kad Kaimynų g. buvo tiesiama jau ant esančio kelio, apie 20-30 proc. buvusio kelio pagrindų buvo panaudota įrengiant naująjį kelią. Atsakovas nurodė, kad savo asmeninėmis lėšomis šį kelią buvo įrengęs prieš 17 m. Nustatyta, kad bendrijos susirinkime parenkant rangovą, buvo vertinamas rangovo pasiūlytas darbų, technikos nuomos ir medžiagų įkainis. Bendrijos narių balsavimu rangovu buvo pasirinkta UAB „Emvadara“ ir, nors rangos sutartis su šia bendrove nebuvo sudaryta, jį nuomojo darbo techniką, tiekė medžiagas, įrengė šulinukus ir pan., jai buvo atsiskaitoma už faktiškai suteiktų paslaugų, medžiagų ar atliktų darbų kiekį. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad įrengiant gatvę buvo panaudota 20-30 proc. jau esančio kelio, sprendžiant dėl gatvės įrengimo kainos, nėra svarbi, nes UAB „Emvadara“ buvo atsiskaitoma už faktiškai suteiktas paslaugas, atliktus darbus ar atvežtas medžiagas.
Šios bylos nagrinėjimui svarbu ir tai, kad net tris kartus (2021 m. vasario 21 d., 2021 m. vasario 4 d., 2020 m. lapkričio 23 d.) ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti pasiūlymą dėl Kaimynų g. įrengimo darbų. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad verčiasi gatvių tiesimo veikla, turi įmonę, nurodė, kad visus darbus galėjo atlikti mažesniais kaštais. Tačiau byloje duomenų, kad atsakovas teikė savo pasiūlymą dėl darbų atlikimo ieškovei, nėra. Ieškovas, būdamas taikos sutarties šalimi, ir žinodamas, kad pagal taikos sutartį ½ gatvės įrengimo darbų turės ieškovei atlyginti, turėjo galimybę teikti ieškovei pasiūlymą dėl darbų atlikimo, juos atlikti, kaip pats nurodo, mažesniais kaštais, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad buvo teikiamos žodinės pastabos dėl parengto techninio projekto, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų pateikta nebuvo. Atsakovas raštišką pretenziją ieškovei dėl vykdomų darbų pateikė tik 2021 m. birželio 1 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams, kai bendrijos susirinkime buvo parinktas rangovas bei jau atliekami kelio įrengimo darbai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su atsakove pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai) 2013 m. rugpjūčio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-157-903/2013 patvirtiną šalių taikos sutartį, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 9 126,80 Eur skola už kelio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus.
Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 915 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 205 Eur žyminis mokestis ir 1 710 Eur advokato teisinės paslaugos (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas, ieškinio, dubliko parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose), šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ apskaičiuoto bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.
Byloje yra susidariusių 29,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. L. 9 126,80 Eur (devyni tūkstančiai šimtas dvidešimt šeši eurai 80 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 915 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Budrikių sodyba“.
Priteisti iš atsakovo V. L. 29,09 Eur (dvidešimt devyni eurai 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.