- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- AS-799-502/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03594-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- VRM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą su skundu. Iš skundo turinio aišku, kad pareiškėja nesutiko ir prašė teismo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos viršininko 2021 m. spalio 13 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), nesutiko su antstolio, prokuroro veiksmais, prašė teismo panaikinti turto areštus ir priteisti kompensaciją iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalyje, 24 straipsnio 2 dalies 2, 7 ir 8 punktuose, 35 straipsnyje nustatytų skundo reikalavimų, skundo reikalavimai neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų, 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus; nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus; pridėti įrodymus; nurodyti tinkamus proceso dalyvius; pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, kad žyminis mokestis sumokėtas, arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; skundą pasirašyti.
Pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą ir papildomus dokumentus (Sutartį, raštą, 2008 m. birželio 12 d. rangos sutartį, komercinį pasiūlymą, garantiją, garantinį taloną, sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, darbų sąmatą, specialisto išvadą Nr. G302/2017(2)). Pareiškėja patikslino, kad prašė teismo, panaikinus Sprendimą, tenkinti jos skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu nustatytu būdu, taip pat priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Nurodė, su kokiais antstolio ir prokuroro veiksmais nesutinka. Pareiškėja paaiškino, kad negali sumokėti žyminio mokesčio, nes antstolis areštavo visas jos sąskaitas ir kitą nekilnojamąjį turtą. Šias aplinkybes patvirtina viešų registrų duomenys. Pareiškėja prašė nurodyti, kur dar galėtų tokioje situacijoje kreiptis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas nėra pakankamai aiškus, pareiškėja tik abstrakčiai nurodė aplinkybes, kurios, jos nuomone, sukėlė jai žalą, skundas painus, pareiškėja nekonkretizavo, kas ir kokius neteisėtus veiksmus atliko, pareiškėja nepateikė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, padarė išvadą, kad pareiškėja nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, nors pareiškėjai buvo detaliai išaiškinta skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės. Teismas pažymėjo, kad nutartis pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu nepaneigia pareiškėjos teisės kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta jos skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų.
Pareiškėja atskirajam skunde dėsto tuos pačius argumentus ir nurodo tas pačias aplinkybes, kurias išdėstė patikslintame skunde. Pareiškėjos nuomone, ji skunde suformulavo aiškius skundo reikalavimus, nurodė, su kokiais antstolio ir prokuroro veiksmais nesutinka, paaiškino, kad sumokėti žyminio mokesčio negali, nes antstolis areštavo visas jos sąskaitas ir kitą nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėja nepašalino visų teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, pareiškėjos skundas yra painus, nedetalizuotas ir neindividualizuotas.
Pareiškėja su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, laikydamasi pozicijos, kad jos skundas atitinka jam keliamus reikalavimus, yra aiškus, todėl turi būti priimtas nagrinėti.
Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).
Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, jeigu skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo instituto, savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad: laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021; 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-580-11); termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir įvertinusi pareiškėjos skundą, teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį, kuria pareiškėjai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjos patiksliname skunde išdėstytus argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino jos skundui nustatytų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja skundą teismui padavė elektroniniu laišku ir per 3 kalendorines dienas nepateikė skundo originalo, kuriame būtų originalus pareiškėjos parašas, nustatė pareiškėjai terminą šį skundo trūkumą pašalinti ir pateikti pasirašytą skundą.
ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį, skundą pasirašo pareiškėjas. Paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, laikoma, kad skundas yra pasirašytas, jeigu asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Dėl skundo padavimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 p.), o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.). Asmuo prie Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP) (Aprašo 4 p.) (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinė byla Nr. AS-73-492/2021). Nustatęs, kad skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas, paprastai teismas, laikydamasis nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šiuo klausimu, nustato terminą skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors pareiškėja per EPP padavė teismui patikslintą skundą, kuriame išdėstė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartyje išdėstytų teismo išaiškinimų, tačiau kartu su juo nepadavė tinkamai pasirašyto skundo, kuris teismui buvo atsiųstas elektroniniu paštu. Nustačius, kad byloje nėra originaliu pareiškėjos parašu pasirašyto skundo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad su pareiškėjos skundo padavimo tvarka susijęs pareiškėjos skundo trūkumas nebuvo pašalintas per teismo nustatytą terminą.
Nustatęs, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą ar motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kaip, be kita ko, nustatyta ABTĮ 35 (administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 36 ir 37 straipsniuose; skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos) ir 37 (administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais) straipsniuose, pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai terminą šį skundo trūkumą pašalinti. Nors pareiškėja patikslintame skunde (ir atskirajame skunde) nurodė, kad turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes antstolis areštavo visas jos sąskaitas ir kitą nekilnojamąjį turtą, tačiau prie jo nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių jos finansinę padėtį, kurie pagrįstų jos prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nurodytas aplinkybes. Nustačiusi tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja aptariamo skundo trūkumo per teismo nustatytą terminą nepašalino.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien aptartų pareiškėjos skundo trūkumų nepašalinimas buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų.
Spręsdama dėl likusių pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija, nors ir pripažindama, kad teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis, kuria pareiškėjai nustatytas terminas skundo trūkumams, ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis stokoja teisinio tikslumo, tačiau daro išvadą, kad pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kaip nors keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad iš teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties motyvuojamosios dalies iš esmės galima suprasti, kokių ABTĮ nustatytų reikalavimų pareiškėjos skundas neatitiko, pirmosios instancijos teismas paaiškino pareiškėjai, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, atkreipdamas pareiškėjos dėmesį, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėja per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.