Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., jo atstovui advokatui Edvardui Krūveliui, teismo posėdyje išnagrinėjo,

G. S., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-05-23 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro patrulių būrio vyriausiasis patrulis G. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G. S., 2011 m. gegužės 22 d., 18.30 val., kelyje Nr. A11, Šiauliai-Palanga, 10 kilometre, vairuodamas jam priklausantį motociklą Honda CBR1000RR, valst. Nr. 8446 GGG, nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka. Prie motociklo buvo pritvirtinti ne tai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio ženklas.

Protokole nurodoma, kad G. S. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17; 238; 237 punktų reikalavimus. Pažeidimai kvalifikuoti pagal LR ATPK 130 str. 1 d.; 123 str. 1 d.; 123 str. 3 d.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad tik 2011-05-20 paėmė motociklą Honda, kurį ruošėsi pirkti, pabandyti. Turėdamas motociklui vairuoti reikalingą vairuotojo pažymėjime numatytą kategoriją, su minėtu 2011-05-22 išvažiavo iš Mažeikių ir išvažiavo link Šiaulių, planuodamas grįžti atgal per Akmenę. Kadangi parvarytas iš JAV motociklas buvo neįregistruotas nustatyta tvarka ir be valstybinių numerio ženklų, jis prie motociklo pritvirtino garaže turėtus nenaudojamus užsienietiškus valstybinius numerius, anksčiau nuimtus nuo jau parduotos transporto priemonės. Pakeliui pasiėmė kartu važiuoti giminaitę R. Ž.. Abu važiavo su šalmais. Kadangi važiavo ne vienas, motociklą vairavo leistinu greičiu, kadangi buvo atsakingas ne tik už save, bet ir už keleivę. Prieš Šiaulius pasuko į apvažiavimą link Joniškio, posūkyje važiavo apie 60 km/h greičiu ir iš priekio pamatė jo eismo juosta atvažiuojantį policijos automobilį, kuriam nebuvo įjungtas nei garso nei šviesos signalas. Kadangi prieš jį atvažiuojantį policijos automobilį pamatė staiga, nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo su juo ir į jo vairuojamą motociklą policijos automobilis atsitrenkė. Jis su keleive nuo motociklo nukrito ant žemės ir jis susilaužė raktikaulį, o R. Ž. sužalojimų nepatyrė. Praėjus kelioms minutėms prie jų privažiavo dar vienas policijos automobilis. Dėl netikėto susidūrimo ir patirto sužalojimo nesuprato kas vyksta. Policininkai sakė, kad jis neva nesustojo stabdomas ir bėgo nuo jų. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, konstatuotas patirtas šokas, suleisti nuo skausmo vaistai ir jis buvo išvežtas į ligoninę, o policijos pareigūnų nebuvo apklaustas nei iš karto nei vėliau. Dėl eismo įvykio, kurio metu jis tikrai yra nekaltas, nes būtent į jį važiuojantį savo eismo juostoje atsitrenkė tarnybinis policijos automobilis, būdamas be garso ir šviesos signalo, įvažiavęs į priešingą eismo juostą, yra iškelta baudžiamoji bylą, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Kategoriškai patvirtina, kad važiuodamas nuo Mažeikių iki Šiaulių nei jokių policininkų nei tarnybinio automobilio nematė, niekas jo nestabdė ir nesivijo. Jis vairavo motociklą leistinu greičiu, esant reikalui lėčiau važiuojančius automobilius aplenkdavo, bet jokių staigių ir pavojingų manevrų nedarė, nes buvo atsakingas už bandomą transporto priemonę ir keleivę. Jeigu būtų buvęs stabdomas policijos pareigūnų, jis tikrai būtų stojęs, nes yra atsakingas vairuotojas, nėra baustas administracine tvarka, turi šeimą, dirba atsakingą darbą, kuriam kasdiena yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir jis tikrai nerizikuotų visa tuo kas jam tikrai yra labai svarbu. Jeigu būtų buvęs stabdomas, jam tikrai nebuvo dėl ko nestoti, kadangi jis buvo blaivus ir, jo nuomone, pažeidimas dėl motociklo nepriregistravimo nėra toks reikšmingas, kad būtų verta rizikuoti prarast gyvybę, sveikatą ne tik sau, bet ir kartu važiuojančiai keleivei. Todėl dar kartą patvirtina, kad tikrai nematė, kad būtų stabdomas policijos pareigūnų. Iš baudžiamos bylos medžiagos sužinojo, kad policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu stovėjo ant keliuko toliau nuo pagrindinio kelio, apaugusio medžiais ir krūmais. Nuo to keliuko iki kelio į Šiaulių aplinkkelį yra keli kilometrai, per kuriuos jis tikrai per galinio vaizdo veidrodėlius nematė net iš toli atvažiuojančio policijos automobilio. Kadangi važiavo su šalmu, kuriam yra ribotas matomumas į šonus, mano, kad jei policininkai ir buvo toliau nuo kelio, tačiau jis tikrai jų nematė ir jo išėjęs į kelią niekas nestabdė. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytus neva jo žodžius į klausimą kodėl jis nesustojo stabdomas, jis iš tikro atsakė, kad iš priekio atvažiuojantis policijos automobilis buvo be švyturėlių ir, kadangi jis važiavo jų eismo juosta, jis nebeturėjo galimybės sustoti. Policininkų tarnybiniuose pranešimuose tikrai nurodyta netiesa, jis nesupranta kodėl jie taip parašė, turbūt dėl policininkų, kurie patys padarė teisės pažeidimą ir į jo vairuojamą motociklą atsitrenkė ir jį sužalojo. Pažeidimus, kad transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka ir prie motociklo buvo pritvirtintas ne tai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio ženklas, pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi, prašo skirti minimalią piniginę baudą.

Liudytoja R. Ž. teismo posėdyje parodė, kad važiavo su giminaičiu G. S. jo vairuojamu motociklu, nuo Viekšnių, Mažeikių r., iš kur ją paėmė, link Šiaulių. Ji sutiko važiuoti pasivažinėti, tik jei Gintaras nevažiuos greitai ir vairuos saugiai. Abu važiavo su šalmais. Kai važiavo keliu, matė, kad Gintaras važiavo apie 90 km/h greičiu, o kur greitis buvo ribojamas, jis greitį sumažindavo. Važiuodami jokių staigių manevrų nedarė. Važiuojant nuo Kuršėnų prieš Šiaulių Gintaras pasuko į apvažiavimą ir staiga iš priekio pamatė jų eismo juostoje atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį, kuris važiavo neįsijungęs švyturėlių. P. G. važiavo negreitai, greitį jis buvo visai sumažinęs tačiau policijos automobilis prie jų priartėjo greitai ir ji suprato, kad susidūrimo nepavyks išvengti, dėl to labai išsigando. Policijos automobilis į juos atsitrenkė ir jie abu su Gintaru nugriuvo nuo motociklo ant žemės. Ji patyrė sumušimus, rimtesnių sužalojimų nepatyrė, o Gintaras susilaužė raktikaulį. Praėjus kuriam laikui atvažiavo dar vienas policijos automobilis, ji suprato, kad jis atvažiavo dėl įvykusio jų susidūrimo su policijos automobiliu. Įvykio vietoje jie aiškinosi kodėl įvyko eismo įvykis ir jie buvo partrenkti, policininkai buvo išsigandę ir rūpinosi dėl jų sužalojimų, jokios kalbos apie bėgimą nuo policijos net nebuvo. Jos policininkai neapklausė. Sužinojusi kuo yra kaltinamas Gintaras, ji net nesuprato kaip tai gali iš viso būti ir kategoriškai patvirtina, kad važiuojant nuo Kuršėnų link Šiaulių jų tikrai nestabdė jokie policijos pareigūnai ir jų nesivijo, nes jie ramiai su Gintaru važiavo, darė posūkį link apvažiavimo ir buvo partrenkti policijos automobilio.

Policijos pareigūnai S. Č. ir G. M. į teismo posėdį kviesti nebuvo, kadangi savo paaiškinimus nurodė tarnybiniuose pranešimuose, pridėtuose administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 4-5, 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla iš dalies nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę tyčia, t.y. asmuo suprato, kad yra stabdomas uniformuoto policijos pareigūno ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant dėl teisės pažeidimo kvalifikuoto LR ATPK 130 str. 1 d. sudėties buvimo, o būtent dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę pažymėtina, kad šiuo atveju kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio G. S. kaltės nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo formuota vieninga teismų praktika, nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę laikomas pažeidimu tik tuo atveju jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. jis supranta jog yra stabdomas uniformuoto policijos pareigūno ir sąmoningai nepaklūsta uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Šiuo atveju G. S. kategoriškai nurodė, kad jo joks policijos pareigūnas nestabdė, kadangi jis tikrai nematė jokio jį stabdančio policijos pareigūno, kuris būtų išėjęs į kelią ir jį stabdytų bei nematė, kad jį vijosi policijos automobilis nei su įjungtais garso ir šviesos signalais nei be jų. Jis važiavo tolygiai leistinu greičiu nei mažindamas greičio, nei jo didindamas, kelyje nemanevravo ir pavojingai kam nors keldamas grėsmę kitų transporto priemonių nelenkė. G. S. žodžius patvirtino ir su juo važiavusi keleivė R. Ž., kuri teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad stabdant motociklą, nebuvo užfiksuoti jo valstybiniai numeriai, pareigūnai motociklą apibūdina pagal išorinius jo bruožus ir spalvą. Jeigu policijos pareigūnas būtų stovėjęs važiuojamoje kelio dalyje motociklo nesunkiai įsimintinų valstybinių numerių būtų sunku nepastebėti. Duomenų, kad motociklas buvo persekiojamas atstumu, per kurį vairuotojas, segintis šalmą, per kurį yra ribotas matomumas ir girdimumas, būtų negalėjęs nematyti ir negirdėti persekiojančio policijos automobilio ir jo galimai įjungtų šviesos ir garso signalų, tai yra tokių požymių visumos, pagal kuriuos galima nustatyti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens subjektyviuosius teisės pažeidimo požymius, kaip yra numatyta suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinė byla Nr. N5 –1354/2006), teismui nepateikta. Iš tarnybinių policijos pareigūnų pranešimų matyti, kad pravažiavus motociklui, jie vijosi motociklą per atstumą, ir jo iš akių nebuvo pametę. S. Č. tarnybiniame pranešime (b.l. 4) nurodyta, kad motociklui pasukus į aplinkkelį tik po kurio laiko kitas policijos ekipažas radijo stotimi pranešė, kad motociklas atsitrenkė į tarnybinį automobilį. Tai yra matyti, kad persekiojantys policijos pareigūnai patys nematė susidūrimo momento, kas paneigia to paties pareigūno žodžius, jog motociklo iš akių pametę nebuvo. Teismas įvertina šios situacijos aplinkybes, kad jeigu policijos pareigūnas stovėjo lauke, tai jam būtina grįžti į automobilį, kuris užvedamas ir kol jis įsibėgėja natūralu, kad praeina tam tikras laiko tarpas, o pro šalį pravažiuojanti transporto priemonė nutolsta. Policijos pareigūnams, kurie važiavo iš motociklo paskos, tik atvažiavus po kurio laiko, nes tikslus laikas teismui nenurodytas, nustatė motociklu važiavusių asmenų tapatybes. Įvertinus atstumą, nuo vietos, kurioje stovėjo policijos ekipažas, tai yra kelio Šiauliai – Palanga A11 10 km., iki posūkio į Šiaulių aplinkkelį, kur motociklas susidūrė su kitu policijos automobiliu, neatmestina, kad per šį atstumą besivejantis policijos ekipažas galėjo nepavyti priekyje važiuojančio motociklo, o jo vairuotojas, segintis šalmą, galėjo ir nematyti iš tolo atvažiuojančio policijos automobilio, tarp kurio ir jo vairuojamo motociklo galėjo būti ir kitų transporto priemonių. Informaciją, kaip nurodyta tarnybiniuose pranešimuose, kad motociklas dideliu greičiu įvažiavo į Šiaulių aplinkkelį vertintina kritiškai, kadangi motociklo susidūrimo su policijos automobiliu metu nukentėjo tik motociklą vairavęs G. S., kuris pasak jo, susižalojo kai nesėkmingai nukrito ant žemės, tačiau susidūrimo metu nesusižeidė su juo važiavusi keleivė, kas būtų sunkai išvengiama motociklui važiuojant dideliu greičiu.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011).

Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių G. S. kaltę, kad jis tyčia padarė jam inkriminuojamą žeidimą, tai yra, kad jis supratęs, jog yra stabdomas uniformuoto policijos pareigūno ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl G. S., dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo administracinio pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamo teisės pažeidimo byloje, nekyla ginčo dėl teisės pažeidimų, kvalifikuotų pagal LR ATPK 123 str. 3 d. ir 123 str. 1 d. Šie pažeidimai yra įrodyti Administracinio teisės pažeidimo protokolu, S. Č., G. M. tarnybiniais pranešimais, administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. paaiškinimu, kita teismui pateikta rašytine medžiaga, todėl už šiuos pažeidimus G. S. skirtinos administracinės nuobaudos.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad jis susituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, neteistas, laikoma, kad administracine tvarka nebaustas, nes galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis įmonės direktoriumi, kuriam nuolatiniam darbui neatsiejamai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, turi 20 vairuotojo stažą, kritiškai įvertino savo padarytus administracinius teisės pažeidimus, padarė išvadas, o taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad G. S. nuoširdžiai gailisi padaręs šiuos pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei nesant sunkinančių aplinkybių, o taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 str.) pasiekti tikslinga skirti mažesnes sankcijų nei vidurkiuose numatytas nuobaudas, t. y. pagal LR ATPK 123 str. 1 d. - 120 Lt baudą, pagal 123 str. 3 d. – 900 Lt. Paskirtos nuobaudos subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ATPK 123 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose ir paskirtina galutinė subendrinta nuobauda 950,00 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 123 str., 224 str., 250 str., 287 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje G. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pripažinti G. S. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir LR ATPK 123 str. 3 d.

- pagal LR ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirti 120 Lt dydžio baudą.

- pagal LR ATPK 123 straipsnio 3 dalį paskirti 900 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti G. S. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 950 Lt (devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą turite sumokėti į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyriaus sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 esančią AB Swedbank (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 57861). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Skundas paduodamas atitinkamam teismui arba siunčiamas jam per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius