- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-203-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- N. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1651-187/2013 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui N. P. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. P. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą, pilnametei paramos reikalingai ieškovei, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.
Ieškovė nurodė, kad sulaukusi pilnametystės mokosi (duomenys neskelbtini) 3-ame kurse. Atsakovas gera valia išlaikymo ieškovei neteikia. Ieškovė yra jauno amžiaus, mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, todėl darbas trukdytų tinkamam mokymuisi ir aukštojo išsilavinimo įgijimui, pasiruošimui egzaminams, bei bakalauro darbo rašymui. Šiuo metu ji rašanti baigiamąjį darbą. Besimokydama pirmame kurse ji dirbusi valytoja, buvusi išvykusi į užsienį atlikti praktikos, tačiau šiuo metu susirasti darbą labai sunku. Jos tėvai yra išsituokę, mama padedanti pagal savo galimybes. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, kurio turtinė padėtis ir gaunamos pajamos sudaro prielaidas teikti bent minimalią materialinę paramą jai, kaip dukrai.
Atsakovas G. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tėvai turėtų paremti pilnametį vaiką jeigu suteikiama parama neapsunkins savo pačių (tėvų) materialinės padėties. Teigia, kad ieškovė buvo remiama tiek studijų apmokėjimui, tiek pragyvenimui, tai darę jo giminaičiai pagal bendrą giminių susitarimą. Atsakovo nuomone, ieškovė netinkamai elgėsi jo atžvilgiu, todėl jis paskutiniu metu nutraukęs išlaikymo jai teikimą. Iki 2012 metų pabaigos, vidutiniškai teikdavęs jai išlaikymą po 400-500 litus per mėnesį. Manantis, kad jai pakaktų ir po 300 litų kas mėnesį. Šiuo metu atsakovas turintis kitą šeimą, auginantis mažametį 2 metų vaiką, jo paties šeimai reikalingos lėšos pragyvenimui. Per paskutiniuosius metus dirbęs pagal verslo liudijimą, dirbantis pagal autorinę sutartį, šiuo metu pats turintis įsiskolinimų, gyvenantis skolon. Ieškovė su atsakovu nebendrauja, nerodo pastangų gerai mokytis, užsidirbti lėšų vasaros atostogų metu. Laiko, kad išlaikymas nuo pat pilnametystės pradžios nepriteistinas, nes iki 2013 metų pradžios išlaikymą ieškovė gaudavusi, o tėvai pagal galimybes turi prisidėti, bet neprivalo.
Trečiasis asmuo N. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovas turėtų paremti besimokančią dukrą pagal savo galimybes, nes ji pati negalinti paremti dukros pakankamai, nes pati sunkiai pragyvenanti, nes auginanti kitus nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Priteisė iš atsakovo G. P. materialinę paramą ieškovei V. P., po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-08-08 iki ši studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki ji sulauks 24 metų amžiaus (2015-06-05).
Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis nurodė vykdyti skubiai.
Priteisė iš atsakovo G. P., valstybės naudai 147,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo G. P., valstybės naudai 480 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidoms padengti.
Teismas nustatė, kad ieškovės V. P. tėvai yra atsakovas G. P. ir trečiasis asmuo N. P., ieškovė yra pilnametė, mokosi (duomenys neskelbtini) pirmos pakopos studijų agronomijos programos nuolatinės formos trečiame kurse. Ieškovė V. P. nuo studijų pradžios už egzaminų perlaikymą nėra mokėjusi, o jos 2011-2012 ir 2012-2013 studijų metų studijų rezultatai yra teigiami. Esant tokiems įrodymams teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra pilnametė, tačiau ji nėra sulaukusi 24 metų, studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų firmos programą ir siekia pirmojo aukštojo išsilavinimo (iki šiol jokios profesijos nėra įgijusi).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad ieškovė yra pažangi studentė. Savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba ir neturi galimybių tą daryti, kadangi mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Teismui akivaizdu, kad parama iki ji mokysis aukštojoje mokykloje, jai yra būtina. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė yra pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis, todėl teismas laikė, kad ji turi teisę į paramą. Teismas akcentavo, kad nors ji ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, paskaitų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui. Teismo manymu ieškovei, besimokančiai aukštojoje mokykloje, neabejotinai reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui bei maistui ir aprangai. Užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant aukštojoje mokykloje ir siekiant pirmojo aukštojo išsilavinimo bei profesijos jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto, yra išlaikoma tik savo motinos ir padedant kitiems giminaičiams, kuriems tokios juridinės pareigos nėra, nors pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.
Atsakovas pripažino, kad jis teikęs dukrai išlaikymą vidutiniškai po 400-500 litų per mėnesį, o nebeteikęs nes sukonfliktavęs su dukra. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, neįrodinėjo savo turtinės padėties sunkumą, į bylą nepateikė jokių įrodymų. Nors atsakovas deklaravo itin sunkią savo turtinę padėtį, tačiau iš teismo posėdžio metu atsakovo duotų paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovo šeimos turtinė padėtis nėra labai sunki, jis pats yra ganėtinai jauno amžiaus ir yra darbingas asmuo. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra pakankama skirti paramą pilnametei besimokančiai dukrai.
Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad tinkamam mokymuisi aukštojoje mokykloje ir egzaminų pasiruošimui, įvairių darbų rašymui ir jų apsigynimui reikalinga skirti daug laiko, nėra įmanoma derinti mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. Ieškovės tikslas baigti universitetą ir įgyti išsilavinimą turi būti visokeriopai remiamas jo tėvų tiek materialiai, tiek palaikant morališkai. Šios tėvų pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Teismas pastebėjo, kad atsižvelgiant į nustatytus ieškovės poreikius, pati ieškovė sutiko sudaryti taikos sutartį dėl 300 litų paramos teikimo, tačiau sprendė, kad 500 litų sumą periodinėmis išmokomis atsakovui būtų per sunki pareiga, o 300 litų būtų per maža suma ieškovės atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad 350 litų suma periodinių išmokų suma kiekvieną mėnesį patenkintų tik minimaliuosius ieškovės poreikius. Įvertinus atsakovo materialinę padėtį, trečiojo asmens galimybes skirti paramą ieškovei, atsakovo pareigą prisidėti prie aukštojoje besimokančios dukros minimaliųjų poreikių tenkinimo, teismas ieškinio reikalavimą tenkino dalinai, priteisė ieškovei iš atsakovo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-08-12 (ieškovės kreipimosi į teismą dienos).
Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas, jog atsakovas, dukrai sulaukus pilnametystės, šiai teikė išlaikymą pagal savo galimybes. Nustačius, kad atsakovas ieškovei teikė dalinai išlaikymą, dalį tokių įrodymų pateikė, pati ieškovė įsiskolinimo priteisti neprašė, jos pačios išrašai iš banko sąskaitos nėra pilni, be to ieškovė pati pripažino, kad dalį lėšų gavusi ir grynais pinigais iš atsakovo dabartinės sutuoktinės, jo brolio bei paties atsakovo, dalį pinigų atsakovas pravedęs į jos sąskaitą, todėl teismas šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies, tai yra reikalavimo priteisti išlaikymą nuo 2011 m. birželio 6 dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2013-08-12, netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą ir priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 200 Lt periodinių išmokų, mokamų iki ieškovė V. P. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne vėliau iki sulauks 24 metų amžiaus (2015-06-05).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas nevisiškai tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio. Teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei objektyvią jo galimybę teikti priteisto išlaikymo dydžio paramą, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovo turtinę padėtį esant nelabai sunkią.
2. Atsakovas šiuo metu nuolatinio darbo neturi, dirba pagal atskirai sudaromas autorines sutartis, todėl dabartinė jo šeima nuolatinių bei stabilių pajamų negauna. Atsakovas kartu su sugyventine K. P. turi du nepilnamečius vaikus, t.y. L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiai dienai taip pat yra išlaikomi. Atsakovas su šeima gyvena nuomojamame bute, kurio nuomos kaina mėnesiui sudaro 400 Lt, neįskaitant mokesčių už komunalines paslaugas. Neginčydamas savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti savo išlaikymo reikalingus pilnamečius vaikus atsakovas sutiktų skirti dukrai 200 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių buvo išreiškusi poziciją, jog sutiktų bylą baigti taikiai nustatant 300 Lt dydžio mėnesio išlaikymą.
3. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas teikia savo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nors formaliai atsakovas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau prašoma atsižvelgti į tai, kad bylą atsakovas vedė asmeniškai, t.y. ne per advokatą, todėl nevisiškai tinkamai suvokė įrodymų pateikimo terminų reikšmę bei su tuo susijusias teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. P. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Mano, kad sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, nors ieškinys ir buvo tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl MMA, laiko, jog panašus išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas ir pilnametystės jau sulaukusiems, tačiau besimokantiems, o tuo pačiu negalintiems gauti savarankiškų pajamų vaikams. Pastebi, kad keistai atrodo apelianto pridedama autorinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp G. P. ir K. P., kuri yra faktinė G. P. žmona, jo dukters E. P., motina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. P. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pilnamečio vaiko tėvo pareigos ir galimybės išlaikyti aukštojoje mokykloje, dieniniame skyriuje, besimokantį savo vaiką iki 24 metų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro priteisto išlaikymo dydis atsakovo turtinės padėties vertinimo aspektu.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau pastebėtina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors atsakovas ir turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato, todėl nesuvokė įrodymų pateikimo teisinės reikšmės, sprendžia, jog tikslinga šiuos įrodymus prijunti prie bylos ir juos vertinti. Be to, aplinkybe, jog atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo turtinę padėtį, teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl atsakovo pateikti įrodymai naudingi vertinant jo realias finansines galimybes teikiant paramą pilnamečiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).
Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo G. P. dukra, ieškovė V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pirmos pakopos studijų agronomijos programos nuolatinės formos trečiame kurse (23 b. l.). Ieškovė savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (8-9 b. l.), yra pažangi studentė, niekur nedirba ir neturi galimybių tą daryti, kadangi mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (4-5, 23 b. l.). Studento teisinio statuso specifiškumas lemia, kad dieninio skyriaus studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-03-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-95/2007).
Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertina bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės turtinės padėties. Nors byloje nustatyta, kad ieškovė turto neturi, pajamų negauna, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji būtų pasinaudojusi galimybėmis gauti lėšų studijoms, pvz., nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (LR Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Todėl požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ar abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui. Be to, ieškovė turi galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais, atostogų metu. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių gauti pajamų tiek studijoms, tiek pragyvenimui.
Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad ginčo dėl sąžiningo pareigos mokytis vykdymo byloje nekilo, apeliantas G. P. pripažįsta savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti paramos reikalingą pilnametę dukrą ir sutiktų skirti jai 200 Lt dydžio išlaikymo paramą, todėl išlaikymo būtinybė byloje pirmosios instancijos teismo konstatuota pagrįstai.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei objektyvią jo galimybę teikti priteisto 350 Lt išlaikymo dydžio paramą, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovo turtinę padėtį esant nelabai sunkią. Apeliantas šiuo metu nuolatinio darbo neturi, dirba pagal atskirai sudaromas autorines sutartis, nuolatinių bei stabilių pajamų negauna, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, su šeima gyvena nuomojamame bute, todėl įsitikinės, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio.
Nagrinėjamu atveju teisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti faktinių duomenų ir įrodymų apie jo turtinę padėtį, todėl netinkamai nustatė ieškovei priteistino išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais ir sprendžia, kad remiantis byloje nustatytais duomenimis, pirmos instancijos teismo priteistas 350 Lt išlaikymas mažintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, sprendžiant dėl paramos priteisimo turi būti vertinamos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų tinkamai įvertinti ne tik atsakovo, tačiau ir ieškovės mamos N. P. turtinę padėtį. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 2006 metų dirba tik pagal verslo liudijimą ir autoriniais pagrindais. Nors atsakovo nurodoma, kad 2010 m. atsakovo deklaruotos pajamos pagal verslo liudijimą yra 21 120,00 Lt, o 2011 m. – 99 995,00 Lt, o visos gautos pajamos panaudotos skolų dengimui, šeimos poreikiams, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta (29 b. l.). Teismui pateikta 2013-03-21 autorinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp G. P. ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorė K. P., yra faktinė atsakovo G. P. sugyventinė ir jų 2 vaikų motina (60-62 b. l.), tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad autorinis atlyginimas atsakovui yra išmokėtas. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad atsakovo darbas pagal autorinę sutartį negarantuoja pastovių pajamų gavimą. Byloje pateikta 2013-05-03 buto nuomos sutartis leidžia teismui teigti, kad atsakovas su šeima gyvena nuomojamame bute, kurio nuomos kaina mėnesiui, neįskaitant mokesčių už komunalines paslaugas, sudaro 400 Lt (63-64 b. l.). Nors byloje pateikti tik epizodiniai atsakovo sugyventinės K. P. sąskaitos išrašai, tačiau tai leidžia vertinti atsakovo šeimos patiriamas išlaidas: trumpalaikių kreditų naudojimasis ir jų dengimas, komunalinių ir buto nuomos mokesčių mokėjimai, kasdieninės išlaidos maistui, vaistams, kurui. Iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovo sugyventinei 2013-09-30 išmokėtas 1569,50 Lt atlyginimas, kas iš esmės leidžia daryti išvadą apie pastovias atsakovo šeimos mėnesines pajamas (67-75 b. l.), kurių dydis keturių asmenų šeima tikrai nėra pakankamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas gera valia dukrai paramą teikdavęs vidutiniškai po 400-500 Lt (24-25, 37-39,70 b. l.), tačiau po konflikto su ieškove, jos nebeteikia. Bylos aplinkybės, kad atsakovas prisidėdavo ir teikdavo paramą ieškovei, yra nepaneigtos. Apeliantas apeliuoja į tai, kad atsakovas kartu su sugyventine K. P. turi du nepilnamečius vaikus, t.y. L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiai dienai taip pat yra reikalingi išlaikymo (65-66 b. l.). Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra tėvų prioritetinė pareiga, todėl šis faktas neabejotinai sumenkina apelianto finansines galimybes teikti paramą pilnametystės sulaukusiai ieškovei, tačiau visiškai tokios pareigos nepanaikina. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių atsakovo G. P. turtinę padėtį (pažymų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, bei kt.) byloje nėra pateikta. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybė, jog apeliantas teikia išlaikymą dar dviem nepilnamečiams vaikams, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos teikti paramą savo pilnametei dukrai V. P., tačiau tai lemia ir įtakoja teiktino paramos dydį. Akcentuotina ir tai, kad pati ieškovė sutikdama sudaryti taikos sutartį, sutiko su atsakovo 300 Lt teiktina parama.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Paramos teikimas pilnamečiui vaikui ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui nėra analogiškos prievolės ir, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, pilnamečiam vaikui teikiama parama neprivalo užtikrinti visišką jo poreikių patenkinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė 350 Lt paramą ieškovei. Teismo vertinimu, išlaikymo paramos dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalinga parama, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, aplinkybėmis, kad atsakovas teikia išlaikymą kitiems dviem savo nepilnamečiams vaikams, jo turtinė padėtis nėra gera, ir nors atsakovas sutinka teikti išlaikymą ieškovei po 200 Lt per mėnesį, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymas mažintinas iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., jeigu pilnametis vaikas pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo G. P. materialinę paramą ieškovei V. P., po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-08-08 iki ši studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki ji sulauks 24 metų amžiaus (2015-06-05).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.