Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovams I. R. ir L. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams I. R. ir L. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

5. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje (DOK-988) nurodė, kad apsilankymo atsakovės I. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovė su nepilnamete dukra T. R. ir sutuoktiniu L. R., gyvena 2 aukštų, su visais patogumais name, kuris pasak moters, priklauso jos tėvui. Šeima gyvena pirmame namo aukšte, kuriame yra du kambariai, virtuvė, vonia – tualetas, 2 prieškambariai. Antras namo aukštas įrenginėjamas. Namas erdvus, šviesus ir tvarkingas, apsilankymo metu buvo gražu ir tvarkinga, būstas tinkamas vaikui augti, vaikas turi įvairių žaislų, atitinkančių amžių, namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. I. R. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos apie 700 Eur per mėnesį. Teigiama, jog atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir nori, kad gimimo liudijime būtų panaikintas įrašas, kad vaiko tėvas yra V. B. ir vaiko tėvu būtų nurodytas L. R. Išvadoje nurodoma, jog šeima Tarnybai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, jai netaikomas atvejo vadybos procesas ir neteikiamos socialinės paslaugos. Akcentuoja, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, Tarnyba vertina, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnametės T. R. interesams.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. 2023 m. sausio 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti remiantis jame išdėstytomis aplinkybėmis. Papildomai atkreipė dėmesį, kad metus laiko iki santuokos nutraukimo, o ji buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, su atsakove gyveno atskirai, pastaroji artimai bendravo su L. R., todėl tvirtino, kas jis negali būti vaiko tėvas. Nurodė, kad vaiko niekada nelankė, neprižiūrėjo ir juo nesirūpino.

7. Atsakovė I. R. posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti. Patvirtino, kad metus laiko iki santuokos su ieškovu nutraukimo su juo jau gyveno atskirai ir bendravo su L. R., pastarasis ja rūpinosi viso nėštumo metu, dalyvavo dukros gimdyme, po vaiko gimimo su L. R. ji sudarė santuoką. Paaiškino, kad nuo pat dukros gimimo L. R. rūpinasi dukra, ją prižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas visiškai

10. Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnametės T. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gimimo įraše kaip motina nurodyta atsakovė I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o kaip tėvas – ieškovas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovai ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti. Išvadą teikianti institucija ieškinį taip pat palaikė, motyvuodama, kad jis pareikštas vaiko interesais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Dėl tėvystės nuginčijimo

14. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra T. R.. Kadangi vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas.

15. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

16. Nagrinėjamu atveju vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), kuriuo remiantis ieškovas V. B. buvo įrašytas į T. R. gimimo liudijimą jos tėvu. Šalys tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas V. B. nėra ir negali būti (duomenys neskelbtini) gimusios T. R. tėvas. Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas su atsakove I. R. negyveno kartu jau metus laiko iki santuokos nutraukimo, ir iki buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės I. R. santuoka, ji palaikė artimus santykius su atsakovu L. R., kuris rūpinosi atsakove viso nėštumo metu, dalyvavo gimdyme, ir nuo pat dukros gimimo ja rūpinasi. (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota atsakovų santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas negyvena kartu su vaiku, juo nesirūpina, tarp vaiko ir atsakovo nėra užsimezgęs ryšys. Tačiau atsakovas L. R. vykdo tėvo pareigas, rūpinasi dukra ir ją prižiūri (ruošia maistą, keičia sauskelnes ir kt.)

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad atsakovės buvęs sutuoktinis ieškovas V. B. nėra biologinis T. R. tėvas, o biologiniu vaiko tėvu yra atsakovas L. R., taip pat į tai, kad, bylos duomenimis V. B. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, į tai, kad šalys tiek pateiktuose atsiliepimuose, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, o juo yra atsakovas L. R., šalys nurodė, jog nagrinėjamu atveju skirti DNR ekspertizę byloje nėra tikslinga, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas: pripažintina, kad atsakovas V. B. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – T. R., biologinis tėvas, o T. R. nėra jo dukra, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.

Dėl tėvystės nustatymo

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).

19. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąją vaiko motiną. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

20. Remiantis bylos medžiaga, Tarnybos išvadoje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovai I. R. ir L. R. gyvena kartu, rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, abejonių dėl vaiko tėvystės šalims nekyla, yra susiformavusi socialinė atsakovo tėvystė vaiko atžvilgiu, atsakovas supranta tėvystės nustatymo jo atžvilgiu teisines pasekmes. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

21. Išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo L. R. tėvystę nepilnamečio vaiko T. R. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovui nepareiškus byloje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

23. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po ½ dalį, t. y. po 20,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gimusios T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Įrašyti (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas

Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,16 Eur (dvidešimt eurų, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą už procesinių dokumentų įteikimą.

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,16 Eur (dvidešimt eurų, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą už procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti atsakovams, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, įmokos kodas: 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.