Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02231-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija122.4.;128.12.

NUTARTIS

2012 m. sausio 12 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. T. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2551-767/2011 pagal pareiškėjos V. T. Š. skundą suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono 2-ajam notarų biurui, I. M., M. Š. dėl notarės atsisakymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 3.88 str. ir LR CK 3.99 str. normas, neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtose įstatymo normose pateikti sąrašai nėra išsamūs ir baigtiniai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi kriterijai yra turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005).

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ginčo teisiniam santykiui taikė LR CK 3.89 str. 1 d. 6 p., aiškindamas šią normą plečiamai. Draudimo išmoka įvykus draudiminiam įvykiui išmokama draudimo sutarties pagrindu. Tai nėra tas pats, kas padarytos žalos atlyginimas, kuris gali kilti tiek iš sutarties, tiek iš delikto.

3. Draudimo įmoka buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Draudimo sutartis buvo sudaryta, kad apsaugoti šeimą bei jos poreikius, todėl negalima teigti, kad išmoka buvo skirta asmeniškai apdraustajam A. Š.. Jeigu apdraustasis būtų susižalojęs, jis kurį laiką nebūtų gavęs darbinių pajamų, būtų sumažėjusios šeimos pajamos, todėl jo gauta draudiminė išmoka būtų pasitarnavusi šeimos materialinės padėties stabilumo užtikrinimui.

4. Aplinkybė, kad draudimo polise naudos gavėjais nurodyti teisėti paveldėtojai, neturi reikšmės sprendžiant klausimą, ar draudimo išmoka yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

LR CK 5.1 str. nurodoma, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (LR CK 5.13 str.).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros mokslo ir meno kūrinus, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos (LR CK 5.1 str. 2 d.).

Byloje yra kilęs klausimas, ar savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmoka, t. y. 15000,00 Lt draudimo išmoka draudėjo A. Š. mirties atveju, yra asmeninė A. Š. nuosavybė, ar tai yra jo bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine (pareiškėja) V. T. Š..

LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Minėto straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

LR CK 3.89 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. vasario 26 d. tarp draudėjo A. Š. ir draudiko UAB „BTA draudimas“ buvo sudaryta savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis Nr. NA 038014, draudimo sąlygose nurodyta, kad draudėjo mirties ar invalidumo atveju 15000,00 Lt, o traumos atveju 10000,00 Lt draudimo išmoką, gauna naudos gavėjai – teisėti paveldėtojai (33 b. l.). Kas reiškia, jog draudimo išmoka yra išimtinai susijusiu su draudėjo asmeniu, t. y. tik įvykus nelaimingam atsitikimui ir draudėjui, o ne jokiam kitam trečiam asmeniui susižalojus ar mirus, minėtos draudimo sutarties pagrindu atsiranda teisė gauti draudimo išmoką, kuri LR CPK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.89 str. 1 d. 6 p. prasme yra asmeninė draudėjo A. Š. nuosavybė, kuri šiuo konkrečiu atveju gali būti paveldėta LR CK 5.11 str., 5.13 str. nustatyta tvarka.

Svarbus aspektas šioje byloje yra ir tai, kad teisė gauti draudimo išmoką atsirado tik draudėjui A. Š. (duomenys neskelbtini) mirus (5 b. l.). LR CK 3.49 str. nurodyta, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Minėtų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad turtas, į kurio ½ dalį pareiškėja prašo išduoti nuosavybės teisės liudijimą, atsirado pasibaigus pareiškėjo ir mirusiojo A. Š. santuokai, kas tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog gautinos draudimo išmokos priskiriamos prie mirusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad draudimo įmoka buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl priklausanti draudimo išmoka yra bendras sutuoktinių turtas.

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, remiantis LR CK 390 str. nurodytais pagrindais. Tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai notarė atsisakė pareiškėjai išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį UAB „BTA Draudimas“ savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokos pagal 2010 m. vasario 26 d. draudimo sutartį Nr. NA 038014. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja V. T. Š. būtų kreipusis į teismą dėl turto, kuris yra mirusiojo A. Š. asmeninė nuosavybė, pripažinimo buvus bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Todėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su asmenine nuosavybes teise priklausančio turto pripažinimo esant (buvus) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad apeliantės V. T. Š. atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-15 nutartis (bylos Nr. 3K-3-193/2005) buvo priimta santuokos nutraukimo byloje sprendžiant dėl vieno iš sutuoktinių loterijoje gautų pajamų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, taigi iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų faktinių ir juridinių aplinkybių.

Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys I. M. ir M. Š. yra pateikę atsiliepimą į pareiškėjos V. T. Š. atskirąjį skundą. Tačiau atsiliepime nėra nurodyta nei vieno argumento, susijusio su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Atsiliepime išimtinai yra kalbama tik apie termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimą (57-58 b. l.). Teisinių paslaugų sutartys su advokatu taip pat buvo sudarytos tik dėl paruošimo atsiliepimo į atskirąjį skundą, nesutinkant su termino skundui paduoti atnaujinimu (60, 61 b. l.).

LR CPK 78 str. 5 d. nurodyta, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Todėl suinteresuotiems asmenims gavus iš pirmosios instancijos teismo pranešimus dėl atsiliepimų į atskirąją skundą pateikimo, taip pat pareiškėjos atskirojo skundo kopijas (52 b. l.), ko pasėkoje suinteresuotiems asmenims kreipusis pagalbos į profesionalų teisininką dėl atsiliepimo paruošimo (60, 61 b. l.), turėjo būti suprantama ir žinoma, kad terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintas ir atskirasis skundas priimtas (LR CPK 335 str.), ir toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas neskundžiamas atskiruoju skundu.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 93 str. 4 d. nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kaip jau minėta, suinteresuotų asmenų atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo surašytas, nurodant argumentus išimtinai vien dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys I. M. ir M. Š. dėl atsiliepimo paruošimo turėjo kiekvienas po 200,00 Lt advokato pagalbos išlaidų. Todėl nors ir atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos (apeliantės) bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes atsiliepime į atskirąjį skundą nėra nei vieno argumento, susijusio su skundžiama nutartimi, kas suteikia pagrindo taikyti LR CPK 93 str. 4 d. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą.