Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teisme 2019 m. liepos 3 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui A. V., kuriuo ieškovė prašo: 1) nepilnametės dukros A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, motina L. N. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. V. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 250 Eur nuo galutinio sprendimo byloje priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. V. 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) takyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnametei dukrai A. V. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 6) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. N.; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. liepos 3 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo A. V., priteistas laikinas išlaikymas dukrai A. V., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 3 d. iki sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė L. N. paskirta nepilnametei dukrai A. V. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti visiškai. Ieškovė L. N. nurodė, jog atsakovas visiškai neskiria lėšų jų dukters, A. V., išlaikymui. Jos paskaičiavimu būtiniesiems dukros A. V. poreikiams patenkinti į mėnesį reikia apie 500 Eur: mergaitė nešioja akinius, kuriuos reikia periodiškai keisti, jų kaina – 240 Eur; per metus du kartus lankosi pas akių gydytoją, vieno apsilankymo kaina – 20 Eur; nemokamo maitinimo mergaitė mokykloje negauna, todėl į dieną reikia 2-2,5 Eur dienpinigių; higienos reikmenims – 50 Eur; vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis – 60 Eur; mokymosi priemonėms – 10 Eur. Už internetą ir telefoną – 15 Eur, telefonas pirktas dėvėtas, kadangi naujas buvo per brangus; kadangi mergaitė yra išsiblaškiusi, judri ir sunkiai susikaupia, psichologas rekomendavo vartoti vitaminus – 45 Eur. Ieškovės mėnesinės pajamos – 430 Eur, jos sugyventinio – 600 Eur. Tėvas su dukra paskutinį kartą bendravo praeitą savaitę, telefonu. Tėvas dukrai šią vasarą yra davęs 90 Eur. Atsakovas ieškovės žiniomis daugiau vaikų neturi. Išlaikymo anksčiau neprisiteisė, nes neturėjo pinigų advokatui.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsižvelgiant į vaiko poreikius ieškinį reikėtų tenkinti visiškai. Viena pati mama neturi galimybės maksimaliai užtikrinti vaiko interesus, tenkinami tik būtinieji poreikiai. Atsakovas su mergaite iš viso nebendrauja, neprisideda prie jos auginimo, ugdymo ir išlaikymo. Jo manymu, išlaikymo dydis yra realus, atitinkantis vaiko amžių ir sąlygas būtinas vaikui normaliai vystytis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims 2005 m. lapkričio 22 d. gimė dukra A. V.. Ieškovė su atsakovu nuo 2014 m. birželio mėnesio gyvena atskirai. Atsakovas vaiko išlaikymui pinigų neskiria, vaiko auginimu, ugdymu ir kt. visiškai nesirūpina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, ieškove L. N., kadangi vaikas nuolat gyvena su ja, tai geriausiai atitiks vaiko interesus, be to, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi teisę matytis su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį. Tėvas dukrą pasiima penktadienį iš mokymosi įstaigos arba iš jos gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 16.30 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.; tėvo ir dukros bendravimas galimas ir kitu, abiejų tėvų iš anksto suderintu laiku; dukra ir tėvas bendrauja išimtinai atsižvelgiant į dukros interesus ir tik pačiai dukrai to norint; tėvas įsipareigoja susitikimų su dukra metu elgtis etiškai, nevartoti necenzūrinių žodžių ir alkoholio; L. N. ir A. V. privalo iš anksto vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos ar telefono numerių pasikeitimus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė viena išlaiko nepilnametę dukrą, atsakovas geranoriškai prie dukros išlaikymo neprisideda, ir akivaizdu, jog mamos dukrai skiriama pinigų suma patenkinti jos būtinuosius poreikius yra per maža.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė viena pati negali tinkamai užtikrinti dukters materialinio išlaikymo, atsakovas privalo prisidėti prie dukters išlaikymo, skirdamas ne mažesnę, nei 250 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo įsitikinimu ši suma nėra per didelė, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų, kad būtų neįgalus ar nedarbingas, todėl jis turi stengtis dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaiką. Be to, teismas vertina, kad atsakovas, elgdamasis pasyviai, sutiko su ieškovės prašoma suma, nes neteikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų, jog negali mokėti prašomos sumos, be to, jis yra nusišalinęs nuo dukters gyvenimo, kasdienės rūpinimosi dukra rutinos, mergaite penkerius metus išimtinai rūpinasi jos mama, todėl atsakovas vaiko interesus privalo užtikrinti bent teikdamas reikiamą materialinę pagalbą.

Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Šalių dukra lanko mokyklą, nešioja akinius, kuriuos reikia periodiškai keisti, ne mažiau kaip du kartus per metus reikia lankytis pas akių gydytoją, kurio konsultacijos yra mokamos. Teismo nuomone 500 Eur išlaikymo dydis yra optimalus ir pakankamas vaiko poreikių patenkinimui. Ši suma nėra neprotingai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis savo dukra, ją prižiūrint, o ne tik formaliai mokant išlaikymą.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. V. nepilnametės dukters A. V. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 3 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201, 3.208 straipsniai). Ieškovė L. N. skirtina nepilnametės dukters A. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo dukrai įsiskolinimo

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2014 m. birželio mėnesio, tik vieną kartą atsakovas dukrai davė 89 Eur. Todėl ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, tai yra nuo 2016 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo teismui, skaičiuojant po 250 Eur, viso 9 000 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2014 m. birželio 1 d. todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikius, reikalingo išlaikymo dydį, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir išlaikymo vaikui įsiskolinimas priteistinas už 36 mėnesius (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d.), kas mėnesį skaičiuojant po 180 Eur. Taigi iš atsakovo A. V. priteistinas 6 480 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2019 m. kovo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-819-5230 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 289 Eur žyminio mokesčio (68 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – (250 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) + 146 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (6 480 Eur x 3 % x 75 %) + 75 Eur už nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymą (100 Eur x 75 %)). Ieškovė šioje byloje, pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patyrė 169 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl patenkinus ieškovės ieškinį priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, dukrą pasiimant penktadienį iš mokymosi įstaigos arba iš jos gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 16.30 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.; tėvo ir dukros bendravimas galimas ir kitu, abiejų tėvų iš anksto suderintu laiku; dukra ir tėvas bendrauja išimtinai atsižvelgiant į dukros interesus ir tik pačiai dukrai to norint; tėvas įsipareigoja susitikimų su dukra metu elgtis etiškai, nevartoti necenzūrinių žodžių ir alkoholio; L. N. ir A. V. privalo iš anksto vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos ar telefono numerių pasikeitimus.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jo motina L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai A. V., gimusiai 2005 m. lapkričio 22 d., įsiskolinimą – 6 480,00 Eur – nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 289,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 169 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus) advokato pagalbos užmokestį į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.