Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo D. P. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, suinteresuotam asmeniui K. P. ir jos atstovams Z. P., advokatui Aleksander Višnevski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. P. ir Mažeikių rajono 1-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra A. P., mir. 2011-09-08, ir L. P. sūnus (b. l. 6-8); 1991-06-10 Oktiabrskij rajoninio (miesto) liaudies teismo sprendimu A. P. ir L. P. santuoka buvo nutraukta (b. l. 107-108); 2011-08-25 testamentu A. P. visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukteriai suinteresuotam asmeniui K. P., kurios vardu palikimą priėmė įstatyminė atstovė Z. P. (b. l. 38-41); A. P. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (b. l. 43-50); pareiškėjas pareiškimu, adresuotu Mažeikių miesto notarui, pareiškė priimantis savo tėvo palikimą (b. l. 9-1); 2011-11-15 nutarimu Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Regina Lemežienė atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į A. P. turtą (b. l. 12); pareiškėjas nuo 2002-01-01 pensijų draudimo įmokų nėra mokėjęs (b. l. 13-16); informacijos apie pareiškėją Tomsko miesto Bendrame Valstybiniame individualių verslininkų registre nėra (b. l. 17-18); 2011-10-17 duomenimis, pareiškėjas yra Tomsko politechnikos universiteto „Inžinerijos-ekonomikos fakulteto“ 5 kurso studentas, studijų rūšis – dieninės studijos mokamos, mokslų kaina už 2011-2012 metus yra 72200 rublių (b. l. 19-20, 61-63); pareiškėjas gyvena kartu su motina jai nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 21-22); Rusijos F. T. srities Valstybinės registracijos, kadastro ir kartografijos federalinės tarnybos valdybos Bendrame valstybiniame registre nėra informacijos apie pareiškėjo teises į nekilnojamąjį turtą ir sandorius su juo (b. l. 59); pareiškėjo motina L. P. gauna valstybinę pensiją (b. l. 60); 2011-08-17 pareiškėjui buvo išduota Šengeno valstybės viza (b. l. 68); A. P. keturis kartus darė tarptautinius pavedimus į L. P. banko sąskaitą: 2008-10-22 – 1000,00 EUR, 2009-01-26 – 1000,00 EUR, 2009-03-02 – 1000,00 EUR, 2010-05-07 – 975,50 EUR (b. l. 71-78).

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išsamiai pasisakyta dėl teisės į privalomąją palikimo dalį instituto paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.), išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijais (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus bei atstovo paaiškinimus, konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė, jog A. P. palikimo atsiradimo dieną jam buvo reikalingas išlaikymas.

Pareiškėjo pateikti įrodymai nevisapusiškai atspindi jo turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, jog jis nedirba, nesiverčia individualia veikla, studijuoja dieniniame skyriuje, moka už studijas. Teismui pateikti duomenys apie pareiškėjo vardu registruotas teises į nekilnojamąjį turtą nėra išsamūs. Rusijos F. T. srities Valstybinės registracijos, kadastro ir kartografijos federalinės tarnybos valdybos pranešime (b. l. 59) nurodoma, jog papildomos informacijos apie pareiškėjo teises į nekilnojamąjį turtą gali turėti kitos institucijos, tačiau duomenys iš šių institucijų teismui nepateikti. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo vardu registruotą privalomai registruotiną kilnojamąjį turtą.

Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai, jog jis studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje ir jo studijos yra mokamos, taip pat nelaikytini pakankamais jo išlaikymo būtinumui konstatuoti. CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Iš pateikto Rusijos Federacijos federalinio įstatymo apie aukštąjį ir antrosios pakopos profesinį mokymą 2 straipsnio 4 dalies nuostatos (b. l. 86, 89) matyti, jog Rusijos Federacijos piliečiams užtikrinamas konkurso būdu gaunamas nemokamas (originaliame tekste – ???????????, tačiau šio žodžio vertimo nėra į lietuvių kalbą išverstame įstatymo normos tekste) aukštasis ir antrosios pakopos profesinis mokymas valstybinėse ir savivaldybės aukštojo profesinio mokymo įstaigose. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, jog jis yra priverstas mokėti už savo studijas dėl objektyvių, nuo jo paties nepriklausančių priežasčių.

Teismui taip pat nepateikti įrodymai apie pareiškėjo objektyviai sumažėjusias galimybes gauti pajamų, taip pat apie kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Nors pareiškėjas ir nurodo, jog dieninės studijos neleidžia jam dirbti, tačiau byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų savo finansinei padėčiai pagerinti ir turėti pajamų šaltinį. Taip pat nepateikti duomenys, ar pareiškėjas dėl savo turtinės padėties palikimo atsiradimo metu buvo įgijęs teisę į valstybės paramą ir šia parama naudojosi.

Nors byloje esantys įrodymai apie palikėjo į L. P. banko sąskaitą pervestas pinigines lėšas tiesiogiai nepatvirtina aplinkybės, jog šios lėšos buvo skirtos būtent pareiškėjui, tačiau iš pareiškėjo paskaičiavimo (b. l. 113-114) matyti jog visos palikėjo pervestos sumos buvo panaudotos pareiškėjo studijoms apmokėti. Kadangi, kaip minėta, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas buvo priverstas mokėti už savo studijas dėl objektyvių, nuo jo paties nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog šioms studijoms apmokėti skirtos lėšos laikytinos pareiškėjui skirtu išlaikymu, kuris jam buvo objektyviai būtinas.

Remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, jog teismui pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog palikėjo A. P. mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas. Todėl pateiktas pareiškimas netenkintinas.

LR CPK 443 str. 6 d. numato, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuoto asmens K. P. įstatyminės atstovės Z. P. bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 5000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš pareiškėjo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444-448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo D. P. suinteresuoto asmens K. P. įstatyminei atstovei Z. P. 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.