Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda bei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu ir 7 dalimi nuteistasis įpareigotas per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 4 d. gautas nuteistojo A. F. prašymas dėl teistumo panaikinimo. Nuteistasis prašyme nurodo, jog teismo paskirtą baudą atliko ir 2020 m. kovo 30 d. jis išbrauktas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus probuojamųjų asmenų duomenų registro. Pareiškėjas teigia, kad per teistumo terminą nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, per daugiau nei 4 metus turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Nurodo, jog aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. (Duomenys neskelbtini) nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, vertinamas kaip savo srities specialistas, puikiai gebantis dirbti (duomenys neskelbtini). Tačiau turimas teistumas užkerta kelią nuteistajam toliau dirbti (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus teistumo turėjimo faktui, A. F. buvo priverstas išeiti iš darbo. Tačiau (duomenys neskelbtini) neieško naujo darbuotojo į A. F. pareigas ir laukia, kol jis susitvarkys visus klausimus, susijusius su jo galiojančiu teistumu. Prašymo pateikimo dienai jau yra praėję daugiau pusė teistumo termino, nuteistasis teigia padaręs išvadas dėl savo netinkamo elgesio įvykdant nusikaltimą. Dėl šių priežasčių prašo panaikinti teistumą anksčiau laiko.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. F. palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir ateityje ketina laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, jog darbas (duomenys neskelbtini) jam yra labai svarbus ir jis nori toliau ten dirbti. Jam patinka darbas (duomenys neskelbtini), o turimas teistumas jam užkerta kelią įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Dėl galiojančios administracinės nuobaudos paaiškino, jog narkotinių medžiagų jis nevartojo ir mėginyje rastos medžiagos galėjo atsirasti dėl legaliai galimų įsigyti CBD produktų vartojimo. Tačiau po administracinio nusižengimo padarymo nusprendė net ir tokių produktų nebevartoti.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. BK 97 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo terminui, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda bei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu ir 7 dalimi nuteistasis įpareigotas per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti mokslą arba pradėti dirbti. 2019 m. liepos 30 d. nuteistasis įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus Probuojamųjų asmenų registrą, 2020 m. kovo 30 d. iš jo išregistruotas. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, asmenys, nuteisti už tyčinius sunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios kaltu pripažintas A. F., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir BK 259 straipsnio 1 dalis priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), todėl turinčiu teistumą jis laikomas penkerius metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2025 m. kovo 30 d. Šiuo metu suėję daugiau kaip pusė A. F. teistumo termino, dėl to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra pagrindas svarstyti jo prašymą dėl teistumo termino panaikinimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl A. F. teistumo panaikinimo, atsižvelgia į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus bei motyvus, į nuteistojo teismui pateiktus bei teismo iniciatyva išreikalautus nuteistąjį apibūdinančius duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad A. F. teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu jokie ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti (b. l. 18 - 19), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 20 - 21). (Duomenys neskelbtini) direktoriaus teigimu A. F. (duomenys neskelbtini) pasižymėjo dėmesingumu, reiklumu ir tolerantiškumu. Puikiai kontroliavo emocijas, kritinėse situacijose išlikdavo ramus ir pozityvus. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). (duomenys neskelbtini) pateiktose rekomendacijose A. F. apibūdinamas teigiamai, kaip iniciatyvus, pareigingas, turintis reikiamus gebėjimus ir žinias asmuo (b. l. 10 – 11). Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad dėl teistumo negali toliau dirbti (duomenys neskelbtini), kurioje norėtų toliau tęsti savo darbus. Taigi, teismo vertinimu, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog A. F. iš esmės laikėsi įstatymų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pažeidimų nepadarė. Iš viso to galima spręsti, kad A. F. gali laikytis teisės aktų reikalavimų, taip pat, kad jis padarė atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų praeityje. Iš nuteistojo paaiškinimų matyti, jog teistumas sukelia nepatogumų.

Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį teistumo metu, taip pat jo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas A. F. gali būti panaikintas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti ir panaikinti jam teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendį, kuriuo A. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.