Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-07-16 · Civilinė byla Nr. e2-2171-819/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-16
Bylos Nr.
e2-2171-819/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29533-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, V. K.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“
Advokatai
Vitalija Mataitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2171-819/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29533-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl sutarties modifikavimo. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslinęs prašo pakeisti 2006 m. gegužės 23 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. B-2006-1037-03 (2018 m. kovo 23 d. redakcija) (toliau – Sutartis) sąlygas: 1) Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkto sąlygą „galutinė kredito grąžinimo diena“ ir kredito grąžinimo grafiką pakeisti nustatant, kad galutinė kredito grąžinimo diena yra 2022 m. kovo 22 d.; 2) Sutarties kredito grąžinimo grafiką pakeisti nustatant, kad ieškovas nuo 2020 m. gegužės 22 d. kas mėnesį moka tik palūkanas, o nuo 2021 m. kovo 22 d. ieškovas kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis grąžina kreditą ir moka palūkanas, bei pripažinti Sutarties specialiųjų sąlygų nuostatas dėl 1 proc. didesnės palūkanų normos taikymo klientui už Sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą (Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punktas „padidintos palūkanos“, 4.2 punktas) nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo Sutarties sudarymo momento; 3) pripažinti Sutarties bendrųjų fizinių asmenų kreditavimo sąlygų 4.11 punkto nuostatą, kad klientas už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną turi mokėti bankui 0,05 % dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos, siurprizine bei nesąžininga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento.

Ieškovas nurodo, kad 2006 m. gegužės 23 d. su akcine bendrove „Šiaulių bankas“ (toliau – atsakovė, Bankas) sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2006-1037-03, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 175 000 Lt (50 683,50 Eur) kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2020 m. gegužės 22 d. 2018 m. kovo 23 d. su Banku buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl sutarties sąlygų pakeitimo. 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 15 d., 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. jis dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių Banko prašė atidėti prievolių pagal Sutartį vykdymą, tačiau Bankas į jo prašymus neatsižvelgė. Atsižvelgdamas į tai, kad jam tapo sudėtingiau vykdyti Sutartį, 2020 m. rugsėjo 14 d. jis vėl kreipėsi į Banką ir prašė pakeisti Sutartį – prašė nustatyti, kad galutinis Sutarties likučio grąžinimo terminas yra 2022 m. kovo 22 d.; taip pat, kad kredito gavėjas (ieškovas) iki 2022 m. gegužės 22 d. kas mėnesį Bankui lygiomis dalimis moka kredito įmokas ir priskaičiuotas palūkanas. Bankas, atsakydamas į prašymą pakeisti Sutarties sąlygas, atsiuntė 2020 m. spalio 5 d. raštą, kuriame nurodė, jog atsisako keisti Sutarties sąlygas. Ieškovas su tuo nesutinka, paaiškindamas, jog Sutarties vykdymo metu atsirado nenumatytos ir nekontroliuojamos aplinkybės: 1) 2019 m. gruodžio 30 d. jo sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Byla iki šiol nėra išnagrinėta (c. b. Nr. e2-4325-1094/2020). Bankui apie šią bylą yra žinoma, nes Bankas joje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Dėl nurodytos bylos, taip pat ir dėl bylos, kuri vyksta Klaipėdos apylinkės teisme (c. b. Nr. 2-3400-512/2020), jis yra priverstas iš esmės visas savo gaunamas pajamas skirti bylinėjimuisi; 2) Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija bei karantinas. Dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. balandžio 17 d. Lietuvos bankų asociacijos nariai (įskaitant atsakovę) pasirašė Laikiną kredito įsipareigojimų moratoriumą fiziniams asmenims, kuriuo bankai įsipareigojo suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki 1 metų dėl susidariusios ekstremalios padėties ir karantino. Dėl pandemijos prasidėjo ekonominė krizė, jo pajamos sumažėjo, o dėl vykstančių skyrybų jis gali disponuoti tik savo lėšomis. Ieškovo vertinimu, santuokos nutraukimo procesas bei ekonominė krizė iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, dėl ko reikalavimas įvykdyti Sutartį per numatytą terminą ir numatytomis sąlygomis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams – jam turėtų būti suteiktas ilgesnis laiko tarpas ir palankesnės sąlygos prievolei įvykdyti bei šalių sutartinių santykių pusiausvyrai atkurti. Atidėjus prievolės įvykdymo terminą, egzistuoja reali galimybė įvykdyti prievolę ne priverstinio išieškojimo būdu, juo labiau kad pagal Sutartį priskaičiuotos palūkanos yra mokamos nustatytais terminais. Ieškovo vertinimu, jis būtų pajėgus grąžinti kreditą iki 2022 m. kovo 22 d., dėl ko jis prašo pakeisti Sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą ir jį pratęsti iki 2022 m. kovo 22 d., taip pat nustatyti, kad likusi mokėtina kredito suma mokama lygiomis mėnesinėmis įmokomis. Ieškovas taip pat pažymi, kad Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkto ir 4.2 punkto nuostatos, numatančios padidintą 1 proc. palūkanų normą už Sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, savo esme yra netesybos. Ieškovo vertinimu, šios sutartinės nuostatos prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams. Šios Sutarties sąlygos buvo iš anksto parengtos kaip standartinė sutartis ir sąlygos nebuvo individualiai aptartos, jų parengimui įtakos jis daryti negalėjo. Pabrėžia, jog Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 7 dalis numato dar mažesnes netesybas – jos negali būti didesnės kaip 0,015 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Dėl šių priežasčių Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkte „padidintos palūkanos“ ir Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte numatyta sąlyga, kad už Sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą klientui taikoma 1 proc. didesnė palūkanų norma, yra nesąžininga ir negalioja nuo Sutarties sudarymo momento.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 23 d. Bankas ir ieškovas sudarė sutartį, pagal kurią Bankas suteikė ieškovui 175 000 Lt (50 683,50 Eur) kreditą buto remontui. Ieškovas įsipareigojo Bankui kreditą grąžinti pagal sutartyje išdėstytą grafiką, kiekvieną mėnesį grąžinant lygiomis dalimis po 1 070 Lt (309,89 Eur). Visą kreditą ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gegužės 22 d. Be to, ieškovas įsipareigojo Bankui už naudojimąsi kreditu mokėti palūkanas, taip pat delspinigius ir atlikti kitus mokėjimus. Prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti Bankui buvo įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui ir jo sutuoktinei I. K. 2006 m. gegužės 24 d. Hipotekos lakštas buvo patvirtintas Vilniaus m. 8-ame notarų biure, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti Bankas su I. K. sudarė laidavimo sutartį 175 000 Lt (50 683,50 Eur) sumai. 2018 m. kovo 6 d. ieškovas ir I. K. kreipėsi į Banką su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą pagal grafiką 12 mėnesių dėl pablogėjusios finansinės padėties ir ligos. Bankas, geranoriškai bendradarbiaudamas su ieškovu, sutiko patenkinti šį prašymą – sutartis buvo pakeista sudarant 2018 m. kovo 23 d. Susitarimą Nr. 1 dėl Sutarties Nr. B-2006-1037-03 sąlygų pakeitimo (toliau – Susitarimas). Šiuo Susitarimu šalys susitarė pakeisti sutartį ir išdėstyti ją nauja redakcija ir pakoreguoti kredito įmokų mokėjimo grafiką – atidėti kredito įmokų mokėjimą 5 mėnesiams, nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino ir perskaičiuojant įmokų dydį. Grafike buvo išdėstytas įmokų mokėjimas nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., ieškovui mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 377,82 Eur. Susitarimą pasirašė ir ieškovo sutuoktinė I. K., patvirtindama, jog kreditas buvo suteiktas šeimos poreikiams tenkinti ir pripažindama, kad yra solidari skolininkė. Nežiūrint į tai, kad sudarius Susitarimą, ieškovui buvo sudarytos palankios Sutarties vykdymo ir kredito grąžinimo sąlygos, ieškovas nesugebėjo laikytis savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų Sutartyje – jis nustatytais terminais negrąžino Bankui kredito dalių pagal grafiką, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Dėl nuolatinių vėlavimų vykdyti įsipareigojimus susidarė įsiskolinimas. Paskutinė kredito įmoka Bankui buvo sumokėta 2020 m. vasario 10 d., vėliau jokie mokėjimai nebuvo atliekami. Bankas ne kartą raštu reikalavo, kad ieškovas ir jo sutuoktinė vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau į Banko raginimus nebūdavo reaguojama. Ieškovas turi neįvykdytų įsipareigojimų ne tik Bankui, bet ir kitiems kreditoriams, dėl ko ieškovo Banko sąskaita ir nekilnojamas Bankui įkeistas turtas yra areštuotas. Ieškovas prieš baigiantis galutiniam kredito grąžinimo terminui, taip pat jam pasibaigus kreipėsi raštu į Banką su prašymais atidėti kredito grąžinimo terminą iki 2022 m. gegužės 22 d., tačiau Bankas ieškovo prašymus tenkinti ir terminą pratęsti atsisakė. Ieškovas, nesutikdamas su Banko sprendimu atsisakyti atidėti kredito įmokų mokėjimo terminą, kreipėsi į Lietuvos banką kaip banko priežiūrą vykdančią instituciją su prašymu išnagrinėti tarp jo ir Banko kilusį ginčą bei rekomenduoti Bankui atidėti grafike Nr. 2 nurodytas kredito įmokas ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir perskaičiuoti delspinigius, taikant iki 0,015 proc. nuo pradelstos mokėti sumos. 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo priimtas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimas (toliau – Sprendimas), kuriuo ieškovo reikalavimai Banko atžvilgiu buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

Atsakovės vertinimu, ieškovo keliami reikalavimai dėl Sutarties modifikavimo yra nepagrįsti. Sutarties terminas baigėsi 2020 m. gegužės 22 d. Atsiliepimo pateikimo metu ieškovo neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal Sutartį sudaro 1 315,33 Eur (negrąžintus kredito likutis – 1 237,16 Eur, nesumokėtos palūkanos 9,83 Eur, delspinigiai – 68,34 Eur). Tai, kad ieškovas yra vartotojas, nepanaikina jo pareigos vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Bankas nesutinka modifikuoti Sutarties, taip pat, atsakovės vertinimu, šiuo atveju nėra jokių objektyvių prielaidų Sutarties pakeitimui, nes būtent ieškovas iš esmės yra pažeidęs Sutartį – aplinkybių, kurios iš esmės būtų pakeitusios šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, nėra, taip pat po Sutarties sudarymo nėra pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės Sutarties vykdymui. Atsakovės vertinimu, ieškovo padėtis, buvusi Sutarties pakeitimo metu (2018 m.) ir dabartinė padėtis, nėra pasikeitusi ar pablogėjusi. Atsakovė taip pat nurodo, kad kreipdamasis į banką su prašymais dėl kredito įmokų grąžinimo atidėjimo, ieškovas be kita ko vadovavosi ir prašė taikyti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – ir SNTSKĮ) 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Sprendime konstatuojama, jog nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadų, kad pareiškėjas (t. y. ieškovas) tenkino SNTSKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą esminę sąlygą, susijusią su pareiškėjo finansinių įsipareigojimų pagal Susitarimų ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu, todėl Lietuvos bankas neturi pagrindo išvadai, kad Bankas nepagrįstai atsisakė taikyti SNTSKĮ 22 straipsnio 1 dalies ir jos 3 punkto nuostatas ir turėjo atidėti kredito įmokas pagal Susitarimų ir Grafikų Nr. 2. Atsakovės vertinimu, ši išvada priimta išsamiai įvertinus ir išanalizavus Banko, taip pat ieškovo pateiktus duomenis bei kitų nesuinteresuotų institucijų (Sodra, Creditinfo) duomenis apie Sutarties vykdymą, ieškovo ir jo sutuoktinės turtą, pajamas ir pajamų dinamiką. Tuo tarpu pats ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų teigti apie jo ar sutuoktinės kaip solidariosios skolininkės sumažėjusias pajamas, tai pat kitas priežastis, kurios trukdo įvykdyti įsipareigojimus bankui pagal Sutartį. Ieškovo santuokos nutraukimo procesas, taip pat teisminis procesas Klaipėdos m. apylinkės teisme, negali sąlygoti įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo, tuo labiau, kad ieškovo ir sutuoktinės kaip laiduotojos prievolės bankui po santuokos nutraukimo liks solidarios. Atsakovės vertinimu, ieškovas neatitinka Laikiname kredito įsipareigojimų moratoriume fiziniams asmenims (toliau – Moratoriumas) numatytų kredito įmokų atidėjimo sąlygų. Moratoriumo paskirtis – spręsti dėl COVID-19 pandemijos atsiradusias kliento finansinės būklės pablogėjimo situacijas, tuo tarpu ieškovo finansiniai sunkumai atsirado daug anksčiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė šalyje paskelbė karantino režimą ir nebuvo nulemti COVID-19 pandemijos. Pasisakydama dėl Sutartyje numatytų padidintų palūkanų, atsakovė pabrėžė, kad šalių sutartos kompensacinės palūkanos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio nuostatoms, yra minimalios, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, Bankas kaip kreditorius, turi teisę į minimalių nuostolių atlyginimą, todėl pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 1 proc. didesnių palūkanų normos taikymo už Sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento, nėra. Padidintos palūkanos yra orientuotos į tai, kad jos turi užtikrinti tinkamą ir savalaikį ieškovo prievolių Bankui pagal sutartį vykdymą. Ieškovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, Bankas neturėtų pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti padidintų palūkanų. Kartu atsakovė pažymi, kad teismas gali pakeisti tik nepasibaigusią sutartį, kuri yra vykdoma, todėl šiuo atveju nėra galimybės pakeisti Sutarties sąlygų, susijusių su palūkanų dydžiu, nes Sutartis yra pasibaigusi.

Dublike ieškovas palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Papildomai pabrėžė, kad paskutinis kredito grąžinimo įskaitymas įvyko 2020 m. kovo 5 d., o ne 2020 m. vasario 10 d., kaip nurodo atsakovė. Ieškovas, elgdamasis atsakingai ir siekdamas tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, iš karto po 2020 m. kovo 5 d. mokėjimo, t. y. 2020 m. kovo 9 d., Bankui pateikė prašymą dėl lengvatų suteikimo vykdant Sutartį. Bankui pateikus pastabų dėl prašymo formulavimo, patikslintas prašymas buvo pateiktas 2020 m. kovo 30 d. Pakartotinai prašymas Bankui buvo pateiktas 2020 m. balandžio 9 d. ir pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas bei ligas. Nepaisant to Bankas nesudarė jokių palankių Sutarties vykdymo ir kredito grąžinimo sąlygų. Pažymėjo, kad jo 2018 m. kovo 23 d. kreipimaisis į Banką dėl įmokų atidėjimo nebuvo prašymas modifikuoti kredito sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu. Pabrėžė, jog Sutarties (2018 m. kovo 23 d. redakcija) specialiųjų sąlygų 5.4 punkte numatyta, kad pranešimai (įskaitant grafikų pateikimą ir įspėjamuosius laiškus) klientui (t. y. ieškovui) bus siunčiami sutartyje nurodytu kliento elektroniniu pašto adresu, tačiau Bankas jokių pranešimų jam nėra siuntęs. Pakartotinai pabrėžė, kad jis ieškinį grindžia CK 6.204 straipsnio nuostatomis, todėl atsakovės teiginiai, susiję su SNTSKĮ nuostatomis bei su Lietuvos banko Sprendimu, yra nesusiję su šia byla. SNTSKĮ yra vienas (tarp kitų) iš kriterijų, pagal kurį gali būti vertinama pasikeitusi sutartinių santykių pusiausvyra. Santuokos nutraukimas laikomas kredito sutarties vykdymo suvaržymu, kai iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra. Ieškovo teigimu, aplinkybę, kad jis neturi pakankamai lėšų bylinėjimuisi bei yra pasikeitusi (pasunkėjusi) jo situacija, patvirtina ir tai, kad jis naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų tik vienoje byloje, o kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka tik 30 proc. jo patiriamų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pabrėžė, kad iki karantino jis įsipareigojimus pagal Sutartį vykdė tinkamai, priešingų įrodymų atsakovė nepateikė – net ir tuo atveju, jei jis turėjo finansinių sunkumų iki karantino, tai paskelbtas karantinas tik padidino bei sukėlė naujus finansinius sunkumus – tai visiems žinomos aplinkybės ir preziumuojamos pagal įstatymus. Pakartotinai pabrėžė, kad jis visas Banko priskaičiuotas palūkanas yra sumokėjęs ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu reikalavimas sumokėti dar ir delspinigius yra visiškai nepagrįstas. Sutartyje nėra nurodyta, kad jis turi pareigą mokėti kokius nors delspinigius. Tai, kad Bendrųjų sąlygų 4.11 punkte yra įtvirtintos 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis, negali būti laikoma, jog tai yra rašytinis susitarimas dėl delspinigių – jis niekur nepasirašė, kad sutinka su šiomis sąlygomis ir nurodyto dydžio delspinigiais. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja aiškią praktiką, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai. Tokios sąlygos, kai jam yra skaičiuojamos ir kompensacinės palūkanos (kurios savo esme yra sutartinės netesybos), ir delspinigiai, yra siurprizinės ir negalioja. Be to, netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimui taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, tačiau atsakovė skaičiuoja netesybas nepaisydama nurodyto termino. Ieškovo vertinimu, 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę (kaip ir padidintų palūkanų atveju) ir dėl to yra nesąžininga bei negaliojanti. Ieškovas taip pat pažymėjo, jam visiškai nesuprantama, kodėl Bankas siekia dar labiau apsunkinti jo situaciją iš jo reikalaudamas priteisti milžiniškas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas mano, jog atsižvelgiant į Banko, kaip didžiulės organizacijos, vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas šioje byloje nebuvo ir nėra būtinas. Banke dirba ne vienas teisininkas, kuris galėtų Bankui atstovauti teisme, juo labiau, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties. Tai, kad atsakovė nesugeba tinkamai organizuoti savo darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta Banko teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali uždėti jam nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo naštos.

Atsiliepimas

Triplike atsakovė palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai paaiškino, jog paskutinis ieškovo mokėjimas, skirtas kredito įmokai dengti, buvo atliktas 2020 m. vasario 10 d., o kredito dalies suma buvo nurašyta vėliau – įmokų mokėjimo dieną, t. y. 2020 m. kovo 5 d. Ieškovo mokamų įmokų stabiliai nepakanka jo įsipareigojimams pagal Sutartį įvykdyti, įspėjimai apie įsipareigojimų nevykdymą jam buvo siunčiama nuolat, įskaitant 2020 m. balandžio 6 d. pranešimą, taip pat 2020 m. gegužės 28 d. raštą. Pakartotinai pabrėžė, jog nėra prielaidų Sutarties modifikavimui, kadangi galutinis kredito grąžinimo terminas suėjo 2020 m. gegužės 22 d. ir Sutartis yra pasibaigusi – modifikuojant Sutartį ir Banką įpareigojant perkelti kredito grąžinimo terminą, kitaip pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas ieškovo naudai, turėtų būti vertinama ieškovo finansinė padėtis ir jo atitikimas Atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimams. Ieškovo finansinė būklė neatitinka reikalavimų, taikomų asmenims, gaunantiems banko finansavimą arba finansavimo pratęsimą, nes įvertinus ieškovo finansinę padėtį, kuri yra itin sunki ir nėra jokių prielaidų dėl jos pagerėjimo ateityje, ieškovo finansiniai sunkumai tęsiasi ilgą laiką, o ieškovas šių problemų nesprendžia. Tokiu būdu teismui tenkinus ieškovo reikalavimus, Bankas būtų įpareigojamas finansuoti ieškovo veiklą, nepaisant fakto, kad jis ir jo finansinė padėtis neatitinka reikalavimų, kurie yra keliami finansavimo siekiantiems asmenims. Ieškovas turi neigiamą savo kredito istoriją, jis ne tik nevykdo savo skolinių įsipareigojimų Bankui (vėlavimai trunka 319 dienų), tačiau netinkamai vykdo/vykdė įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, įskaitant atsiskaitymą už komunalines paslaugas, telekomunikacijų paslaugas. Šiuo metu visas ieškovui priklausantis turtas, įskaitant ir įkeistą bankui, Creditinfo duomenimis, yra ne kartą areštuotas, siekiant apsaugoti kitų ieškovo kreditorių interesus. Dėl kitų kreditorių pritaikytų areštų Bankas neturėtų galimybės koreguoti hipotekos sutarties dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo. Banko nuomone, būsto kreditavimo sutarties pakeitimo tikslas yra išvengti skolos grąžinimo kitiems kreditoriams fiziniams asmenims, valstybės institucijoms, kurios yra uždėjusios areštą ieškovo nekilnojamam turtui ir siekia nukreipti skolos išieškojimą į šį turtą, nes kol turtas lieka įkeistas Bankui, kiti kreditoriai neturi galimybės patenkinti savo reikalavimų iš įkeisto turto. Papildomai pažymėjo, jog sudarydamas Sutarties pakeitimą ieškovas Sutarties 5.2 punktu patvirtino, jog visos šios sutarties ir jos priedų (Bendrosios fizinių asmenų kreditavimo sąlygos, Bendrosios taisyklės, Mokėjimų taisyklės ir kt.) su juo buvo aptartos individualiai prieš pasirašant sutartį ir jam buvo suteikta galimybė pareikšti pastabas ir pasiūlymus. Tokių pastabų pateikta nebuvo, su delspinigiais, jų taikymo tvarka, ieškovas sutiko, pasirašydamas Sutartį. Be to, ieškovas patvirtino, jog nemano, kad bet kurios iš šių sąlygų gali būti nesąžiningos, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat kad sąlygos neprieštarauja ieškovo ir jo šeimos interesams, jis taip pat užtikrino Banką, kad žino, jog Sutarties priedai, iškaitant Bendrąsias fizinių asmenų kreditavimo sąlygas, yra skelbiamos banko tinklalapyje www.sb.lt ir su klientu nėra pasirašomos. Kadangi Bendrosiose fizinių asmenų kreditavimo sąlygose yra nurodomi mokėtini delspinigiai, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, kad šių sąlygų nepasirašė. Bendrosios fizinių asmenų kreditavimo sąlygos yra taikomos visiems fiziniams asmenims, ne tik ieškovui. Tenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti Bendrųjų fizinių asmenų kreditavimo sąlygų 4.1 punkto nuostatą, kad klientas už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną turi mokėti bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos, siurprizine ir nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, Bankas nebeturėtų galimybės taikyti sąlygos dėl delspinigių ir santykiuose su kitais klientais, kas sąlygotų naujų teisminių ginčų atsiradimą. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog ieškovas keldamas klausimą dėl advokato, atstovaujančio Banką, dalyvavimo byloje neteisėtai bando apriboti Banko kaip proceso šalies teisę vesti bylą pačiam ar per pasirinktą atstovą. Situacija, kai ieškovas bylą veda per advokatą, o atsakovo teisė turėti advokatą apribojama, pažeistų ne tik šalių interesų pusiausvyrą ir prieštarautų šalių lygiateisiškumo, teisės į teisminę gynybą principui, bet ir ribotų teisę advokatui užsiimti profesine veikla bei gauti už tai teisingą atlyginimą, kaip tai yra garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje. Banko išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, būtinos ir tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Nors ieškovas ir nurodo, kad pateiktos advokato išlaidos neva nepagrįstai didelės, šios išlaidos ne tik neviršija, bet ir yra žymiai mažesnės už išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą rekomenduotinų dydžių.

Trečiasis asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko. Trečiasis asmuo I. K. nurodė, kad kredito grąžinimą apsunkino skyrybų bei turto dalinimo procesas. Pabrėžė, jog Bankas savo klientų sąskaita gauna milijoninį pelną, tačiau klientui susidūrus su sunkumais, demonstruoja formalią poziciją, kuri nesuderinama su teisinio protingumo bei proporcingumo principais. Ieškovo ieškiniu iškeltas klausimas dėl kredito sumos, nežymiai viršijančios 1 tūkstantį eurų, bendroje Banko apyvartoje net nematoma suma, o ieškovui ši suma - tai 5 mėnesių senatvės pensija. Bankui net nekyla grėsmė prarasti šių pinigų - prašoma atidėti mokėjimus, juo labiau kad per tą laiką Bankas užsidirbs pajamų - kliento palūkanų pavidalu. Raštiški prašymai atidėti kredito grąžinimo terminą pradėti teikti Bankui 2020 m. kovo mėn. (dar 3 mėn. iki Sutarties pabaigos). Bankas teikė teisinius argumentus, netenkindamas savo kliento prašymo, o vėliau tų pačių argumentų konstatavimui Bankas pasamdė advokatę bei dar pareikalavo, kad ieškovas (banko klientas, į kurio padėtį bankas jokiais būdais nenori atsižvelgti) apmokėtų banko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo metu skolininkas negali tinkamai įvykdyti savo prievolės Bankui, tačiau tai nereiškia, kad jis atsisako ją vykdyti. Nors už ieškovo prievolę ji laiduoja, tačiau šioje situacijoje būtų neteisinga iš jos reikalauti įvykdyti prievolę, kuri saisto ieškovą (pradinę sutarties šalį), siekiantį modifikuoti sutartį, ir ją galiausiai tinkamai įvykdyti. Trečiojo asmens I. K. vertinimu, ji turėtų atsakyti pagal laidavimo sutartį tuo atveju, jei ieškovas piktybiškai vengtų arba neketintų jos vykdyti, tačiau šiuo atveju yra visiškai priešingai. Ieškovas ir Bankas turi siekti, kad prievolė, nors ir vėliau, bet būtų tinkamai ir ekonomiškai įvykdyta. Šie principai nebūtų įgyvendinti, jei ieškovo prašymas būtų atmestas, o Sutarties vykdymas, neįsigilinant į šios bylos aplinkybes ir taikant Banko formalų vertinimą, būtų perkeltas jai. Modifikuojant Sutartį, didesnių išlaidų nepatirtų nei ieškovas, kaip pradinis skolininkas, nei ji, kaip laiduotoja, Banko teisės taip pat nebūtų suvaržytos. Trečiojo asmens I. K. įsitikinimu, šio ginčo perkėlimas į teismą rodo Banko visišką nenorą bendradarbiauti ir siekti šalių interesų pusiausvyros, Bankas išimtinai paiso tik savo interesų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą atsiliepime ir dublike. Papildomai paaiškino, kad su finansiniais sunkumais atsakovas susidūrė dar 2018 m.; net jei Bankas išsiimtų vykdomąjį raštą, taikos sutartis galima ir vykdymo procese, Bankas tokią praktiką taiko, susitarimo variantas yra galimas; Bankas turi teisę bylą vesti per advokatus; iš laiduotojos I. K. Bankas nėra prisiteisęs skolos, vykdomąjį įrašą notaras atsisako išduoti, kol yra teisminis ginčas; skola šiuo metu yra sumažėjusi; pretenzijų, klausimų dėl delspinigių ieškovas nekėlė, delspinigiai yra ieškovo sumokėti; delspinigių paskaičiavimas tik įrodo, kad ieškovas negalėjo ilgą laiką vykdyti savo prievolių; šiuo metu skola 1 038,10 Eur, 1,09 Eur palūkanos, likusi suma – skolos išieškojimo išlaidos (advokatui, notarui), bendra skolos suma 1 537,11 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. gegužės 23 d. Bankas ir ieškovas sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2006-1037-03, pagal kurią Bankas suteikė ieškovui 175 000 Lt (50 683,50 Eur) kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui (sutarties 2.1.1, 2.1.2 punktai). Ieškovas įsipareigojo Bankui kreditą grąžinti pagal sutartyje išdėstytą grafiką, kiekvieną mėnesį grąžinant lygiomis dalimis po 1 070 Lt (309,89 Eur) (sutarties 2.1.5, 3.2.6, 3.2.7 punktai). Visą kreditą ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gegužės 22 d. (sutarties 2.1.5 punktas). Be to, ieškovas įsipareigojo Bankui už naudojimąsi kreditu mokėti palūkanas, taip pat delspinigius ir atlikti kitus mokėjimus (sutarties 2.1.3, 2.1.4, 3.2.5, 3.2.6, 6.1, 6.2 punktai). Prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti Bankui buvo įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui ir jo sutuoktinei I. K. (sutarties 2.2.1 punktas). 2006 m. gegužės 24 d. Hipotekos lakštas buvo patvirtintas Vilniaus m. 8-ame notarų biure, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti Bankas su I. K. sudarė laidavimo sutartį 175 000 Lt (50 683,50 Eur) sumai (sutarties 2.2.2 punktas).

2018 m. kovo 6 d. ieškovas ir I. K. kreipėsi į Banką su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą pagal grafiką 12 mėnesių dėl pablogėjusios finansinės padėties ir ligos. Šalims sutarus, sutartis buvo pakeista sudarant 2018 m. kovo 23 d. Susitarimą Nr. 1 dėl Sutarties Nr. B-2006-1037-03 sąlygų pakeitimo. Susitarimu šalys susitarė pakeisti sutartį ir išdėstyti ją nauja redakcija ir pakoreguoti kredito įmokų mokėjimo grafiką – atidėti kredito įmokų mokėjimą 5 mėnesiams, nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino ir perskaičiuojant įmokų dydį. Grafike buvo išdėstytas įmokų mokėjimas nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., ieškovui mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 377,82 Eur. Susitarimą pasirašė ir ieškovo sutuoktinė I. K., patvirtindama, jog kreditas buvo suteiktas šeimos poreikiams tenkinti ir pripažindama, kad yra solidari skolininkė (Susitarimo specialiose sąlygose esantis sutuoktinės patvirtinimas).

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas vėlavo vykdyti įsipareigojimus, numatytus Susitarime, paskutinę kredito įmoką Bankui jis sumokėjo 2020 m. vasario 10 d., vėliau mokėjimų iki Susitarime nurodytos kredito grąžinimo termino pabaigos 2020 m. gruodžio 22 d. neatliko. Dar prieš baigiantis galutiniam kredito grąžinimo terminui ieškovas 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 15 d., 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi raštu į Banką su prašymais atidėti kredito grąžinimo terminą, tačiau Bankas ieškovo prašymus tenkinti ir terminą pratęsti atsisakė. Tokį prašymą jis Bankui pateikė ir 2020 m. rugsėjo 14 d. Į bylą yra pateiktas tik Banko atsakymas į ieškovo 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipimąsi, kuriuo jis prašė Banko pakeisti Susitarime numatytą kredito grąžinimo terminą ir jį pratęsti iki 2022 m. kovo 22 d., ieškovui kas mėnesį mokant Bankui lygiomis dalimis kredito įmokas ir priskaičiuotas palūkanas. Šiuo raštu Bankas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, o atsisakymą motyvavo tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu Nr. V 2020/(21.27.E-2101)-242-336 buvo atmeti ieškovo reikalavimai dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo ir kredito grąžinimo grafiko koregavimo, Lietuvos bankas nenustatė jokių pažeidimų iš Banko pusės ir Banko atsisakymą tenkinti ieškovo reikalavimus pripažino pagrįstu.

Dėl reikalavimo pakeisti Susitarimo sąlygas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnis numato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu (1 dalis). Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba kitais sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.223 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas šalių sudarytą Susitarimą prašo keisti CK 6.204 straipsnio pagrindu, kuris reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Pagal šią įstatymo nuostatą, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką (1 dalis). Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, o teismas gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Teismų praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodoma, kad nors įstatymas ir įtvirtina sutarties pakeitimo galimybę tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, norint pakeisti sutarties sąlygas, visų pirma būtina nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. nustatyti, kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas, jeigu: (i) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; (ii) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; (iii) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; (iv) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Nenustačius nė vieno iš šių alternatyvių faktų egzistavimo nėra pagrindo teigti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir tirti bei vertinti jų (aplinkybių) atitiktį CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytoms papildomoms sąlygoms (kriterijams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018).

Nagrinėjamu atveju naujomis aplinkybėmis, atsiradusiomis Susitarimo vykdymo eigoje ir įtakojusiomis šalių prievolių pagal Sutartį pusiausvyrą, ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. (toliau – Karantinas), taip pat 2019 m. gruodžio 30 d. pradėtą teisminį santuokos nutraukimo procesą su trečiuoju asmeniu I. K. Iš šių aplinkybių ieškovas kildina ir nurodomas atsiradusias pasekmes – ieškovo pajamų sumažėjimą, naujų nenumatytų išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) atsiradimą. Tačiau ieškovas, įvardindamas šią aplinkybę, iš esmės nepagrindžia kaip ši aplinkybė įtakojo šalių prievolių pagal Sutartį pusiausvyrą – nenurodo ir nepagrindžia nei to, kad ieškovui dėl šios aplinkybės padidėjo Sutarties įvykdymo kaina, taip pat nenurodo ir nepagrindžia, kad dėl šios aplinkybės sumažėjo ieškovo gaunamas įvykdymas (CPK 178 straipsnis).

Teismų praktikoje nurodoma, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo sąnaudų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Kiekvienos sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas niekaip nepagrindžia kaip Karantinas įtakojo šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl paskelbto Karantino jo pajamos kažkokiu mastu apskritai sumažėjo. Vien tai, kad Lietuvos bankų asociacija 2020 m. balandžio 17 d. paskelbė laikiną kredito įsipareigojimų moratoriumą fiziniams asmenims, kuriuo kredito įstaigos laikinai iki 2020 m. liepos 1 d. įsipareigojo keisti savo klientams – fiziniams asmenims išduotų su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų, vartojimo kreditų bei lizino grąžinimo grafikus pagal Moratoriumo sąlygas, atidedant paskolų grąžinimo įmokas Moratoriume numatytam laikotarpiui (iki 12 mėnesių), neliudija, kad į jo taikymo ribas pateko ir ieškovas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, kredito įstaigos Moratoriume nurodė, kad jis netaikomas, jei kredito įstaiga daro išvadą, kad Moratoriumo taikymas ekonomiškai nepateisinamas (kliento finansiniai sunkumai egzistavo jau iki 2020 m. kovo 16 d. ir yra neįveikiami), taip pat nurodė kriterijus, kuriuos turi atitikti klientas taikant atidėjimus pagal Moratoriumą, tarp kurių ir tai, kad klientas neturi reikšmingų (daugiau nei 30 dienų) įsipareigojimų vykdymo vėlavimų per pastaruosius vienerius metus iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbti karantino dėl COVID-19, klientas turi nurodyti dėl COVID-19 pandemijos atsiradusią finansinės būklės pablogėjimo priežastį (darbo netekimą, pajamų sumažėjimą, kt.). Byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovas su finansiniais sunkumais, vykdant sutartį, susidūrė anksčiau, dėl ko tarp šalių dar 2018 m. kovo 23 d. buvo pasirašytas Susitarimas, atidedant kredito įmokų mokėjimą 5 mėnesiams, nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino ir perskaičiuojant įmokų dydį. Š. S. sudarymą iniciavo pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2018 m. kovo 6 d. prašymu Bankui atidėti kredito įmokų mokėjimą pagal grafiką 12 mėnesių dėl pablogėjusios finansinės padėties ir artimojo ligos, kas aiškiai konstatuota Lietuvos banko Sprendime. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra. Be to, pareiškėjas Susitarimo tinkamai nevykdė, o jo vėlavimai tiek pagal Susitarimą, tiek pagal kitas sutartis pagal Moratoriumo sąlygas buvo reikšmingi (viršijo 30 dienų): kredito grąžinimo pagal Sutartį dieną 2020 m. gegužės 22 d., jis paskutinę įmoką buvo atlikęs tik 2020 m. vasario 10 d., o jo skola viršijo 1 200 Eur sumą, kai mėnesio įmoka pagal Susitarimą Nr. 1 sudarė tik 377,79 Eur; Lietuvos bankas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas (ieškovas) nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. turėjo skolų įvairiems kreditoriams nuo 10,13 iki 1 763,29 Eur, kurias sumokėti vėlavo nuo 36 iki 3 979 dienų.

Aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. teisme buvo pradėtas santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu I. K. procesas, taip pat niekaip nepagrindžia šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo: dėl inicijuoto teisminio santuokos nutraukimo proceso ieškovo mokėtinos įmokos pagal Susitarimą nekito; nors pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pati savaime ši aplinkybė negali būti pripažįstama liudijančia esminę įtaką šalių pagal Susitarimą sutartinių prievolių pusiausvyrai, nes I. K. pagal prievoles, kylančias iš Susitarimo, yra atsakinga solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio 6, 7 dalis solidarūs bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taip pat solidariosios sutuoktinių prievolės.

Ieškinyje ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu, nurodydamas taip pat tai, kad santuokos nutraukimas šiuo įstatymu yra įtvirtinta kaip aplinkybė, suvaržanti sutarties vykdymą ir iš esmės pakeičianti sutartinių prievolių pusiausvyrą.

SNTSĮ iš tikrųjų numato, kad kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, pateiktu raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių, laikotarpiui, kai kredito gavėjas nebetenkina pagal šio įstatymo 12 straipsnio 11 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu, ir yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nutrūksta kredito gavėjo santuoka; 2) miršta kredito gavėjo sutuoktinis; 3) kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų; 4) kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka (22 straipsnio 1 dalis); kredito sutarties šalių susitarimu gali būti nustatytas ilgesnis, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas, kredito įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpis (22 straipsnio 4 dalis). Ši SNTSĮ nuostata liudija, kad pagrindas pagal šį įstatymą atidėti kredito įmokas kredito davėjui yra ne tik viena iš keturių nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, nutrūksta kredito davėjo santuoka, bet ir aplinkybė, kad kredito gavėjas netenkina pagal SNTSĮ 12 straipsnio 11 dalį priimtame priežiūros institucijos teisės akte nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu.

Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog jis pastarąją SNTSĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą (aplinkybę) atitinka. Priešingai, atsakovės į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Sprendimas liudija, kad pastarosios sąlygos (aplinkybės) ieškovas neatitinka. Sprendime Lietuvos bankas, remdamasis Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingų skolinimo nuostatų 19 punktu, priedo 2 eilutėje nurodytu kredito vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų (DSTI) dydžiu, nurodė, kad SNTSĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina kredito įmokų atidėjimo sąlyga būtų patenkinta tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo (ieškovo) ir jo sutuoktinės (trečiojo asmens), kuri yra solidari skolininkė pagal Susitarimą, įsipareigojimai viršytų 40 procentų pareiškėjo pajamų, duomenų, kad pareiškėjo (ieškovo) DSTI bent vieno iš prašymų bankui teikimo metu būtų buvęs didesnis nei 40 proc., ieškovas nepateikė. Todėl Lietuvos bankas Sprendime padarė išvadą nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas (ieškovas) tenkino SNTSĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą esminę sąlygą, susijusią su pareiškėjo finansinių įsipareigojimų pagal Susitarimą ir kitas sutartis vidutinio įmokos dydžio ir pajamų santykiu.

Teismas, vertindamas šį atsakovės pateiktą įrodymą – Lietuvos banko Sprendimą, sutinka, kad ši išvada padaryta išsamiai išanalizavus Banko, taip pat ieškovo pateiktus duomenis bei kitų suinteresuotų institucijų (Sodra, Creditinfo) duomenis apie Sutarties vykdymą, ieškovo ir jo sutuoktinės turtą, pajamas, pajamų dinamišką. Tą liudija Lietuvos banko Sprendimo turinys. Jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti esant pasikeitusias Lietuvos banko Sprendime nurodytas aplinkybes, pavyzdžiui, sumažėjusias ieškovo ir jo sutuoktinės pajamas, ieškovas į bylą nepateikė, argumentų dėl Lietuvos banko Sprendimo nepagrįstumo nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Taigi, įvertinęs nustatytą aplinkybę, jog ieškovas neįrodė šalių pagal Susitarimą sutartinės pusiausvyros esminio pasikeitimo, kas yra būtina sąlyga CK 6.204 straipsnio taikymui, teismas nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir pakeisti Susitarimo sąlygas jo prašomu būdu.

Dėl reikalavimo pripažinti Susitarimo specialiųjų sąlygų nuostatas dėl 1 procento didesnės palūkanų normos taikymo nesąžiningomis ir negaliojančiomis

Susitarimo 4.2 punktu šalys sulygo, kad klientui nevykdant Sutartyje, įskaitant Bendrosiose fizinių asmenų kreditavimo sąlygose numatytų įsipareigojimų, Bankas turi teisę vienašališkai padidinti specialiose sąlygose nurodytą klientui taikomą palūkanų normą (atitinkamai padidinant fiksuotas palūkanas ir/ar banko maržą (įskaitant nurodytą minimalią palūkanų normą)) 1 procentiniu punktu, o klientas padidintas palūkanas turi sumokėti iki dienos, kol tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus. Į bylą pateiktose Bendrosiose fizinių asmenų kreditavimo sąlygose, kurios yra Susitarimo priedas, aptartas su ieškovu, kaip ir Susitarimo specialioji dalis, individualiai (Susitarimo 5.2 punktas), nurodyta, kad palūkanos – už naudojimąsi kreditu klientui mokamas atlyginimas Bankui; palūkanos gali būti kintamos su nustatyta minimalia palūkanų norma arba fiksuotos visam Sutarties galiojimo laikotarpiui; dėl tikslaus palūkanų dydžio ir taikymo formos šalys susitaria sutartyje (1.18 punktas). Bendrosiose fizinių asmenų kreditavimo sąlygose taip pat nurodyta, kad klientui nevykdant 5.2, 5.3, 5.5-5.8, 5.11, 5.12 punktuose numatytų įsipareigojimų, Bankas turi teisę vienašališkai padidinti Sutartyje nurodytą klientui taikomą palūkanų normą (atitinkamai padidindamas fiksuotąsias palūkanas ir (ar) banko maržą (įskaitant specialiose sąlygose nurodytą minimalią palūkanų normą) specialiose sąlygose nurodytu procentiniu punktu, o klientas padidintas palūkanas turi mokėti iki dienos, kol tinkamai įvykdo savo įsipareigojimus; apie padidintą palūkanų normą Bankas informuoja Klientą 11.6 punkte numatyta tvarka (4.7 punktas).

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad ieškovas ir Bankas Susitarimu sulygo dėl kintamų palūkanų ir jų dydžio (6 mėn. EURIBOR + 1,50 proc. Banko marža) (Susitarimo specialiosios dalies 1 punktas), taip pat sulygo dėl padidintų palūkanų dydžio – 1 procentinis punktas (Susitarimo specialiosiose dalies 1 punktas).

Viena vertus, įvertinus tai, kad tiek palūkanų, tiek padidintų palūkanų dydis buvo įtvirtintas Susitarimo specialiosiose sąlygose, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad tokios sąvokos kaip „padidintos palūkanos“ ir „jų dydis“ nebuvo aptartos su ieškovu individualiai. Susitarimo specialiųjų sąlygų 1 ir 4.2 punktų sąlyga yra iš esmės individualizuota Bendrųjų fizinių asmenų kreditavimo sąlygų 4.7 punkte įtvirtinta nuostata, numatanti Banko teisę, klientui nevykdant 5.2, 5.3, 5.5-5.8, 5.11, 5.12 punktuose numatytų įsipareigojimų, vienašališkai padidinti Sutartyje nurodytą klientui taikomą palūkanų normą (atitinkamai padidindamas fiksuotąsias palūkanas ir (ar) banko maržą (įskaitant specialiose sąlygose nurodytą minimalią palūkanų normą)) specialiose sąlygose nurodytu procentiniu punktu, kurias klientas padidintas palūkanas turi mokėti iki dienos, kol tinkamai įvykdo savo įsipareigojimus.

Kita vertus, teismas nagrinėjamu atveju taip pat negali sutikti su ieškovu, kad Susitarimo specialiųjų sąlygų 1, 4.2 punktuose šalys dėl „padidintų palūkanų“ sulygo kaip dėl kompensuojamųjų, o ne pelno palūkanų.

Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrosiose fizinių asmenų kreditavimo sąlygose Banko teisė vienašališkai padidinti palūkanas nagrinėjamu atveju buvo siejama ne su ieškovo įsipareigojimo grąžinti kreditą Sutartyje nustatyta tvarka tinkamu nevykdymu (vėlavimu mokėti įmokas), su kuo paprastai siejamos kompensuojamos palūkanos, o su ieškovo įsipareigojimu pateikti Banko reikalaujamą jo prievolių pagal Sutartį užtikrinimą, šio įsipareigojimo tinkamu nevykdymu ar negalimumu jį įvykdyti ateityje Sutartyje nustatyta tvarka (5.2, 5.3, 5.5-5.8, 5.11, 5.12 punktai). Pavyzdžiui, pagal Bendrųjų fizinių asmenų kreditavimo sąlygų 5.2 punktą, jeigu Sutartyje yra nurodytos užtikrinimo priemonės, kurias klientas įsipareigoja pateikti Bankui po kredito ar jo dalies išmokėjimo arba iki konkrečios datos, tai klientas šias užtikrinimo priemonių sutartis Bankui turi pateikti iki Sutartyje nurodyto termino. Pagal Bendrųjų fizinių asmenų kreditavimo sąlygų 5.5 punktą, iškilus grėsmei, kad kreditas nebus grąžintas laiku, arba paaiškėjus, kad klientas susidūrė su finansiniais sunkumais ar atsitiko kiti svarbūs įvykiai, galintys sutrukdyti tinkamai vykdyti Sutartį, Banko reikalavimu klientas per Banko nustatytą terminą privalo pateikti papildomas užtikrinimo priemones arba prieš terminą grąžinti tokią kredito dalį, kurios Bankas pareikalauja.

Tokią išvadą liudija ir tai, kad nepaisant to, kad ieškovas vėlavo vykdyti prievoles pagal Susitarimą, byloje nėra apskritai jokių įrodymų, liudijančių, kad Susitarimo specialiųjų sąlygų 1, 4.2 punktuose įtvirtinta sąlyga ieškovo atžvilgiu Banko kada nors faktiškai buvo taikoma. Atsakovė tokią aplinkybę neigia, ką nurodė rašytiniuose paaiškinimuose, o ieškovas jos taikymo fakto ar ketinimo ją taikyti jokiais patikimais įrodymais nepagrindžia. Ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose teikiami skaičiavimai, kurie yra subjektyvūs, niekaip nepagrindžia Susitarime įtvirtinto padidintų palūkanų faktinio taikymo ieškovo atžvilgiu. To nepatvirtina ir Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro 2020 m. sausio 12 d. pranešimas, kuriame nurodomos jo atžvilgiu taikytinos 1,16 procento sutartinės metinės palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo Susitarimo sudarymo (jame metinės palūkanos nurodytos 1,227 procento) jos yra ne padidėjusios, o sumažėjusios.

Ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad Susitarimo specialiųjų sąlygų 1, 4.2 punktuose buvo įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos, teismas ir šioje dalyje ieškovo ieškinį pripažįsta nepagrįstu.

Dėl reikalavimo pripažinti Sutarties 4.11 punkto nuostatą dėl 0,05 procentų delspinigių taikymo siurprizine, nesąžininga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento

Bendrosiose fizinių asmenų kreditavimo sąlygose, kurios, kaip minėta yra Susitarimo sudėtine dalimi, jų 4.11 punkte, šalys sulygo, kad klientui praleidus Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo arba palūkanų mokėjimo terminus, klientas už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną turi mokėti Bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos. Ieškovas teigia, kad ši Sutarties sąlyga jam yra siurprizinė, nesąžininga ir negaliojanti. Šį ieškovo reikalavimą teismas laiko visiškai nepagrįstu.

CK 6.185 straipsnio 1 dalis numato, kad standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse (1 dalis). Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). Negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) sąlygomis nelaikomos sutarties sąlygos, su kurios šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos (CK 6.186 straipsnio 1 dalis).

Kaip teisingai nurodo atsakovė, Susitarimo, kurį šalys patvirtino parašais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis), 5.2 punktu ieškovas patvirtino, kad visos šios sutarties ir jos priedų (Bendrosios fizinių asmenų kreditavimo sąlygos, Bendrosios taisyklės, Mokėjimų taisyklės) ir Užtikrinimo priemonių sutarčių (jei tokios sudarytos) sąlygos su klientu buvo aptartos individualiai prieš pasirašant Sutartį ir jam buvo suteikta tinkama galimybė pareikšti pastabas bei pasiūlymus dėl jų; klientas, susipažinęs su visomis Sutarties ir Užtikrinimo priemonių dokumentų sąlygomis, nemano, kad kurios nors iš šių sąlygų yra nesąžiningos, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, ir patvirtina, kad sutartis bei Užtikrinimo priemonių dokumentai bei Banko veiksmai sudarant Sutartį nepažeidžia kliento ir jo šeimos teisių bei interesų, bei žino, kad Sutarties priedai yra skelbiami viešai ir su klientu nepasirašomi. Tai paneigia ieškovo argumentą, kad Bendrųjų fizinių asmenų kreditavimo sąlygų 4.11 punkte įtvirtinta sąlyga ieškovui nebuvo tinkamai atskleista ir/ar jis su ja nesutiko. Tokią išvadą vienareikšmiškai patvirtina ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai, pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė, liudijanti, kad sutarties, Susitarimo galiojimo laikotarpiu už netinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą ieškovui faktiškai buvo priskaičiuota 851,18 Eur delspinigių už kredito dalių negrąžinimą nustatytais terminais ir 158,50 Eur delspinigių už ne laiku sumokėtas palūkanas, iš kurių pats ieškovas yra sumokėjęs 793,05 Eur delspinigių už pavėluotai grąžintas kredito dalis ir 157,91 Eur delspinigių už palūkanas.

Nors ieškovas teigia, kad Bendrųjų fizinių asmenų kreditavimo sąlygų 4.11 punkte įtvirtinta sąlyga įtvirtina neproporcingai didelę jo kaip vartotojo civilinę atsakomybę, šių aplinkybių ieškovas apskritai niekaip nepagrindžia. Kaip ir nurodo pats ieškovas ieškinyje, SNTSĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną. Pastarąjį dydį Sutartyje numatytos netesybos atitinka. Ieškovo argumentai, kad SNTSĮ 16 straipsnio 7 dalyje numatytos dar mažesnės netesybos - ne didesnės kaip 0,015 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, niekaip neliudija ieškovo teisių pažeidimo. Šis klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos banko. Sprendime Lietuvos bankas visiškai pagrįstai nurodė, kad SNTSĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės nei 0,015 proc. pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Byloje nėra duomenų, kad Susitarimas būtų nutrauktas, taip pat nėra duomenų, kad Bankas būtų pareikalavęs grąžinti visą likusį kreditą nepasibaigus kredito įmokų mokėjimų terminui. Todėl ši įstatymo nuostata ieškovo atžvilgiu netaikytina. Teigti, kad Bendrosiose fizinių asmenų kreditavimo sąlygose įtvirtinti delspinigiai yra nepagrįsti, nes Susitarime taip pat yra įtvirtintos kompensacinės palūkanos, teismas taip pat neturi pagrindo, nes kaip nustatyta Susitarimo specialiųjų sąlygų 1, 4.2 punktuose šalių buvo įtvirtintos ne kompensacinės, o pelno palūkanos. Iš esmės pagrįstą delspinigių dydį liudija ir jau minėta aplinkybė, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovui paskaičiuoti delspinigiai už vėluojamą grąžinti kreditą tesudarė 851,18 Eur, o už ne laiku sumokėtas palūkanas tik 158,50 Eur.

Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Už ieškinį ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 Eur žyminį mokestį. Atsakovė byloje patyrė 470 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos išlaidos jam neatlyginamos, o iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos patirtos 470 Eur advokatės pagalbos išlaidos, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, atitinka byloje atliktus procesinius veiksmus, yra proporcingos bylos pobūdžiui, apimčiai, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovo argumentai dėl tokių išlaidų nepagrįstumo, įvertinus tai, kad atsakovė yra Bankas, yra nepagrįsti, nes kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi vienodą teisę bylą vesti pats ar per pasirinktą atstovą (CPK 6 straipsnis, 51 straipsnio 1 dalis). Valstybė patyrė 15,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, naudai iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 470 Eur (keturių šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,79 Eur (penkiolika Eur 79 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir