Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, A. M. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2012 m. spalio 5 d. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 3 d. apie 15.30 val., Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini) g., iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė 7 indelius arbatos „Qualitea“, bendros 132,93 Lt vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 132,93 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau yra teistas 12 kartų (72-87 b. l.), daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (24-64 b. l.). Pagal bylos duomenis, A. M. nedirba, nėra registruotas darbo biržoje (66, 67 b. l.).

Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmę – areštą. Kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai ir mano, kad paskyrus nuteistajam kitą BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Kartu pažymima, kad pagal teismų praktiką Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio prasme areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme, arešto bausmė gali būti skiriama ir asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-711/2005).

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar kartą vertinti minėtą aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta arešto bausmė – areštas 20 parų – yra mažesnė negu šios bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), taigi, ji nėra per griežta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.