Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI), D. J. ir antstolio A. L. padėjėjas A. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis A. L. savo patvarkyme netenkinti skundo nurodė, kad vykdant minėtą vykdomąjį raštą buvo nustatyta, kad skolininko D. J. sutuoktinė L. J. dirba Šiaulių kultūros centre ir Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijoje. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d. 2014-03-12 Patvarkymais areštavo skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – L. J. iš darboviečių gaunamas pinigines lėšas 204 614,45 Lt ribose ir įpareigojo darbovietes sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą pareiškėjai iki atskiro antstolio patvarkymo. 2014-03-12 pasiūlymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. AN081267, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d. pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir skolininko sutuoktinei per 20 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko D. J. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su bendraturte L. J., nustatymo. Antstolio teigimu vykdomojoje byloje Nr. 0159/11/00656 išieškojimas pareiškėjos atžvilgiu nėra vykdomas, tačiau siekiama nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėse. Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, taip pat ir pajamas, kurios gautos iš darbinės veiklos, antstoliui nėra pagrindo vadovautis CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, ką taip pat klaidingai nurodo pareiškėja. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116-3.129 straipsnio nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Vadovaujantis CPK 667 str. 2 d. skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi. Prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad antstolis pirmiausiai privalėjo išsiaiškinti skolininko prievolės kilmę. Šiuo atveju prievolės atsiradimo pobūdis ar pagrindas nėra ginčo dalykas, kadangi, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra vykdomas ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios vėliau gali būti vykdomas išieškojimas. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Kadangi antstolis veikė pagal CPK 667 str. nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas yra netenkintinas. 2014-04-30 antstolis kartu su antstolio A. L. padėjėju A. A. pateikė teismui prašymą pašalinti šį antstolio padėjėją iš suinteresuotų asmenų, kadangi antstolio padėjėjas, turėdamas įgaliojimą, veikia antstolio vardu, o atsakomybė už antstolio ar jo darbuotojų padarytą žalą kyla antstoliui, kurio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą sprendžia teismas. Atlikdamas Antstolių įstatymo 30 straipsnyje nustatytas funkcijas, antstolio padėjėjas atsako Antstolių įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka (antstolio padėjėjo drausminė atsakomybė).

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) D. J. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolio A. L. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2008-11-05 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-41/08, kuriuo pareiškėjos L. J. sutuoktinis D. J. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė, be to iš jo ir R. S. solidariai priteista 212 414 Lt Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-31 nuosprendžiu baudž. b. Nr. 1A-146/2009 dalyje dėl D. J. nepakeitė). Vykdant minėtą vykdomąjį raštą buvo nustatyta, kad skolininko D. J. sutuoktinė L. J. dirba Šiaulių kultūros centre ir Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijoje (vykdomosios bylos Nr. 0159/11/00656 99-100 v.b.l.).

Antstolis A. L., kurio vardu veikė jo padėjėjas, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d. 2014-03-12 Patvarkymais, kuriuos skundžia pareiškėja, areštavo skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – L. J. iš darboviečių gaunamas pinigines lėšas 204614,45 Lt ribose ir įpareigojo darbovietes sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą pareiškėjai iki atskiro antstolio patvarkymo (101-102 v.b.l.). Tos pačios dienos, t.y. 2014-03-12, pasiūlymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. AN081267, antstolis, kurio vardu veikė jo padėjėjas, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d. pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir skolininko sutuoktinei per 20 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko D. J. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su bendraturte L. J., nustatymo, išsiųsdamas šį pasiūlymą išieškotojui, skolininkui ir skolininko sutuoktinei bei jos darbovietėms (103-108 v.b.l.). Su tokiu pareiškimu dėl skolininko D. J. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su bendraturte L. J., nustatymo 2014-04-08 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą išieškotojas VMI, pareiškimas dar neišnagrinėtas (c.b. Nr. P2-54-901/2014).

CK 3.88 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta nuostata, kad bendrąja jungtinė nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal CK 3.117 str. 1 d. prezumpciją, sutuoktinių turto dalys yra lygios. Pagal CK teisės normas, iš bendro turto negali būti tenkinamos sutuoktinių asmeninės prievolės, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

L. J. ir D. J. santuoka, sudaryta 1985-09-14, ir šiai dienai nėra nutraukta, be to Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis teisme nėra gautas jų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo. Nors pareiškėja teigia, kad nuo 2007-11-05 pareiškėja su D. J. nėra bendra šeima, neturi bendrų finansų, bendro ūkio, tačiau nei jų turtas iki santuokos nutraukimo yra padalintas, nei teismui pateiktas sprendimas dėl jų santuokos nutraukimo, kuriame būtų nurodyta, kad būtent nuo pareiškėjos nurodomos datos taikytinos santuokos nutraukimo pasekmės, be to, teismas neturi duomenų, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kur būtų aptartas jų gaunamų pajamų teisinis režimas, t.y. kad jų gaunamos pajamos po santuokos sudarymo yra kiekvieno jų asmeninė nusoavybė (CPK 178 str.). Tai reiškia, kad pagal teismui šiuo metu pateiktą medžiagą negalima nustatyti, kad L. J. gaunamos darbinės pajamos yra grynai jos asmeninė nuosavybė, į kurios sutuoktiniui nustatytą priklausančią dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas (CPK 185 str.). Taip pat nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad antstolis, kurio vardu veikė jo padėjėjas, pažeidė CPK 586 str. ir kad atliko vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento, kadangi išieškojimas iš skolininko vykdomas minėto vykdomojo dokumento Nr. 1-41/2008 pagrindu, o išieškojimas nėra vykdomas iš skolininko sutuoktinės, yra tik areštuota skolininko kartu su sutuoktine priklausanti nuosavybė, t.y. pareiškėjos darbinės pajamos, iki bus nustatyta skolininko dalis šioje nuosavybėje ar kol teismas nuspręs, kad tokia dalis skolininkui iš šių pajamų nepriklauso ir/ar kad tai yra asmeninės L. J. pajamos.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Antstolis, kurio vardu veikė jo padėjėjas, priimdamas skundžiamus patvarkymus, be to ir tą pačią dieną pateikdamas vykdymo proceso dalyviams pasiūlymą dėl skolininko dalies nustatymo, CPK 667 str. 1 d. nustatytos tvarkos nepažeidė, nes kaip tik ir atliko šioje normoje nustatytus veiksmus – areštavo turtą, kurio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta ir pasiūlė nustatyti tą dalį, iš kurios galima būtų išieškoti, pats nesprendė dėl L. J. įtraukimo į išieškojimą minėto vykdomojo dokumento pagrindu, taip pat antstolis pats nesprendė dėl prievolės pobūdžio (asmeninė tai sutuoktinių arba dalinė ar solidari tai prievolė), tą palikdamas spręsti teismui, kas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005, 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012, kt.).

Reikia pastebėti, kad pareiškėja L. J. iš esmės skundžia ne antstolio A. L., bet jo padėjėjo A. A. veiksmus (patvarkymus). Sutinkamai su CPK 510 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, teismui gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Remiantis Antstolių įstatymo 16 str. antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Antstolio padėjėjas turi teisę atlikti CPK ir Antstolių įstatymo 21 str. 2 d. numatytus veiksmus su įstatyme nurodytomis išimtimis antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu. Nors antstolis ir jo padėjėjas prašo pašalinti A. A. iš suinteresuotų asmenų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kaip formuluotas pareiškėjos skundas, į tai, kad visus skundžiamus patvarkymus ir pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo surašė ne pats antstolis, o antstolio vardu jo padėjėjas, neturi pagrindo šalinti šio asmens iš skundu nagrinėjimu suinteresuotų asmenų, kadangi antstolio padėjėjai, atlikdami veiksmus vykdymo procese, neapsiriboja tik drausmine atsakomybe, visiškai juos eliminuojant iš materialinės ir kitokios atsakomybės formų, todėl šios asmens nešalina iš suinteresuotų asmenų, kurį teismas pagrįstai įtraukė į procesą.

Įvertinus nurodytą darytina išvada, kad antstolis A. L., kurio vardu veikė šio antstolio padėjėjas A. A., priimdamas skundžiamus patvarkymus, nepažeidė jokių procesinių ar kitų normų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti proceso dalyvių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, nutarčiai įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 725 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų atmesti.

Išsiųsti nutarties kopijas pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui pateiktą vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.