- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- I-5082-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00692-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė teismui skundą (b. l. 1–2), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2015-11-12 sprendimą Nr. (1.34.)7R-7777 (toliau – Sprendimas Nr. (1.34.)7R-7777).
2. Skunde pareiškėja nurodo, kad Ministerijai teikė prašymą kompensuoti jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kadangi Kauno apygardos teismo 2015-04-27 nuosprendžiu iš nuteistojo J. Ž. pareiškėjai buvo priteista 1 184,06 Eur turtinei žalai ir 8 695,65 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ministerija šį pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė išieškojimo negalimumo akto arba pažymos. Pareiškėja su tokiu Ministerijos sprendimu nesutinka, nurodo, kad J. Ž. yra miręs, todėl esą akivaizdu, kad išieškojimas iš jo yra negalimas. Antstoliui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, antstolio pateiktus duomenis pareiškėja pateikė Ministerijai. Pareiškėja pažymi, kad ji negali antstolei nurodyti, kaip ji turi Ministerijai surašyti reikalingą dokumentą.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdį jai pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Ministerija atsiliepime (b. l. 13–14) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad kartu su pareiškėjos prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą buvo pateiktas antstolės R. M. 2015-10-14 patvarkymas Nr. S-14439, iš kurio matyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0064/15/01300/1 ir Nr. 0064/15/01301/1 yra sustabdytos iki paaiškės galimas teisių ir pareigų perėmėjas. Taigi vykdymo procesas nėra baigtas ir nėra paneigta aplinkybė, kad iš paveldėtojų nebus išieškota priteista žala.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas, remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
4. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad: Kauno apygardos teismas 2015-04-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-498/2015 (teismo proceso Nr. 1-66-1-00692-2014-8) (toliau – KAT 2015-04-27 nuosprendis), kuriuo J. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už E. K. sūnaus V. V. nužudymą, patenkino nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį ir priteisė jai iš J. Ž. 1 184,06 Eur turtinei žalai atlyginti bei 8 695,65 Eur neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl KAT 2015-04-27 nuosprendžio, 2015-09-10 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A–531-197/2015 (teismo proceso Nr. 1-66-1-00692-2014-8), J. Ž. apeliacinį skundą atmetė ir KAT 2015-04-27 nuosprendis įsiteisėjo; J. Ž. 2015-10-03 mirė (b. l. 24); pareiškėja 2015-10-21 prašymu (reg. 2015-10-23 Nr. 3R-3607) (toliau – ir Prašymas) kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą kreipėsi į Ministeriją, prašydama kompensuoti jai KAT 2015-04-27 nuosprendžiu priteistą 1 184,06 Eur turtinę ir 8 695,65 Eur neturtinę žalą (b. l. 20–23), pridėjo antstolės R. M. 2015-10-14 išduotą pažymą Nr. S-14 324, kad E. K. naudai piniginės lėšos nebuvo išieškotos ir kad skolininkas J. Ž. mirė 2015-10-03 (b. l. 25), bei tos pačios dienos patvarkymą Nr. S-14 439, kuriuo vykdomųjų bylų Nr. 0064/15/01300/1 ir Nr. 0064/15/01301/1 vykdymas dėl skolų išieškojimo iš skolininko J. Ž. išieškotojos E. K. naudai sustabdomas iki paaiškės galimas J. Ž. teisių ir pareigų perėmimas (b. l. 26); Ministerija 2015-11-12 priėmė Sprendimą Nr. (1.34.)7R-7777 (b. l. 3–4).
5. Ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. (1.34.)7R-7777, kuriuo Ministerija pareiškėjos Prašymo netenkino, nurodžiusi, kad prie pareiškėjos Prašymo pridėtas antstolės R. M. 2015-10-14 patvarkymas Nr. S-14 439 nėra Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Kompensavimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas dokumentas, o jo nepateikus pareiškėjos Prašyme nurodyta žala negali būti kompensuota, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja Prašymo padavimo metu buvo asmuo, turintis teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą (Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), nes ji yra nukentėjusio asmens V. V., kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, motina. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjai iš nuteistojo J. Ž. priteista 1 184,06 Eur turtinės ir 8 695,65 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir kad Prašymo padavimo momentu jai ši žala nebuvo atlyginta. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėja su Prašymu pateikė visus pagal Kompensavimo įstatymą būtinus pateikti dokumentus. Ministerijos nuomone, pareiškėja nepateikė 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto dokumento. Pareiškėjos nuomone, ji Ministerijai pateikė visus reikalingus dokumentus, o Ministerija skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą, nes jai žalą smurtiniu nusikaltimu padaręs asmuo J. Ž. yra miręs, todėl žalos išieškojimas iš yra akivaizdžiai negalimas.
7. Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti antstolio surašytą aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių (toliau – Aktas), arba antstolio surašytą teisingumo ministro patvirtintos formos pažymą, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių (toliau – Pažyma), „išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs“. Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, jog joje nurodoma, kad kartu su prašymu, priklausomai nuo aiškiai apibrėžtos situacijos, smurtiniu nusikaltimu žalą patyręs asmuo turi pateikti arba Aktą, arba Pažymą, tačiau šioje teisės normoje yra daroma tokio reikalavimo išimtis, nustatant, kad pareiga teikti nurodytus dokumentus nekyla tais atvejais, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Taigi abiem atvejais pareiga pateikti vieną iš šių dokumentų asmeniui kyla tik tuomet, jeigu už žalą atsakingas asmuo yra gyvas. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent toks Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos aiškinimas atitinka šio įstatymo paskirtį – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (1 straipsnio 1 dalis). Šios teismo pozicijos dėl Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos aiškinimo niekaip nekeičia Ministerijos atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad iš antstolės R. M. 2015-10-14 patvarkymo Nr. S-14439 matyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0064/15/01300/1 ir Nr. 0064/15/01301/1 yra sustabdytos iki paaiškės galimas teisių ir pareigų perėmėjas, todėl vykdymo procesas nėra baigtas ir nėra paneigta aplinkybė, kad iš paveldėtojų nebus išieškota priteista žala. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kokios yra sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims; taigi paaiškėjus, kad yra galimybė pareiškėjai priteistas ir kompensuotas sumas išsiieškoti iš paveldėtojų, valstybė turės teisę ir pareigą tai padaryti.
8. Nustatyta, kad kartu su Prašymu pareiškėja pateikė neginčijamus įrodymus, jog už jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą atsakingas asmuo J. Ž. yra miręs (b. l. 24, 25), todėl ji neprivalėjo pateikti Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte minimų dokumentų – Akto, arba Pažymos. Vadinasi, Ministerija Sprendime Nr. (1.34.)7R-7777 netinkamai aiškino ir taikė Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą teisės normą ir nepagrįstai nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos reikalavo pateikti arba Aktą, arba Pažymą. Todėl Sprendimas Nr. (1.34.)7R-7777 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas, Sprendimas Nr. (1.34.)7R-7777 naikintinas, o Ministerija įpareigotina pareiškėjos Prašymą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-12 sprendimą Nr. (1.34.)7R-7777 ir įpareigoti ją pareiškėjos 2015-10-21 prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.