- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 2YT-10679-1003/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07984-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Tomas Ubartas, AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą antstolio Tomo Ubarto 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. S020172 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują patvarkymą, kuriuo būtų atlygintos pareiškėjos patirtos būtinosios 86,04 Eur J. V. palikimo priėmimo išlaidos.
2. Skunde nurodyta, kad pareiškėja 2016-02-04 palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo mirusiosios J. V. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo įkeistas hipotekos kreditorei AB „Swedbank“, išieškojimą ir turto perdavimą vykdė antstolis. Realizavus hipoteka įkeistą butą, antstolis 2017 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S020172 dėl išieškotų lėšų paskirstymo realizavus valstybei priklausantį butą, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo ir negrąžino pareiškėjai valstybės patirtų 86,04 Eur būtinųjų išlaidų, susijusių su aptariamu butu.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Tomas Ubartas 2017 m. spalio 3 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad antstolis vykdomuosius veiksmus atlieka ir pinigines sumas išieško vykdomųjų dokumentų pagrindu, todėl nesant vykdomojo dokumento antstolis neturi teisinio pagrindo skolininko prašymu išmokėti jam jokių piniginių sumų. Pagal LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 47 punktą su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (7-8 b. l.).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (15-16 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
6. Pareikštu skundu pareiškėja skundžia antstolio Tomo Ubarto veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S020172 dėl išieškotų lėšų paskirstymo realizavus valstybei priklausantį butą negrąžino pareiškėjai valstybės patirtų 86,04 Eur būtinųjų išlaidų.
7. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1494 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), išieškotojos hipotekos kreditorės AB „Swedbank“ naudai. Po J. V. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, 2016-02-04 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, 2016-02-19 surašytas turto priėmimo – perdavimo aktas Nr. TP-1-255/429112. Priverstinis skolos išieškojimas buvo nukreiptas į hipoteka įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), minimas butas realizuotas varžytynėse ir pagal 2017-09-05 turto pardavimo iš varžytynių aktą perduotas pirkėjai G. S.. 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S020172 dėl išieškotų lėšų paskirstymo realizavus valstybei priklausantį butą antstolis paskirstė išieškotą 19801 Eur sumą kreditorei AB „Swedbank“ ir patirtoms antstolio vykdymo išlaidoms padengti, tokiu būdu netenkindamas pareiškėjos prašymo atlyginti valstybės patirtas 86,07 Eur būtinąsias išlaidas, susijusias su butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
9. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Dėl universalaus teisių perėjimo valstybė vietoj palikėjo tampa skolininke vykdymo procese ir perima pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bet tik neviršydama paveldėto turto, t. y. tokio dydžio, kiek vertas paveldėtas turtas.
10. Nagrinėjamu atveju ginčo specifiką lemia tai, kad sprendžiama dėl išieškojimo tvarkos iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto skolininkės (palikėjos) turto. CPK 668 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškojimas, vykdomas iš valstybės, gali būti nukreipiamas tik į valstybei priklausančias pinigines lėšas. Ši norma nereglamentuoja hipoteka įkeisto valstybės nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjusio turto realizavimo tvarkos. Nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad ši norma draudžia antstoliui realizuoti hipoteka įkeistą turtą, kurį paveldėjo valstybė, tapusi hipotekos skolininke. Valstybei perduoto turto realizavimas reglamentuojamas CPK 692 straipsnyje, pagal kurį perduotiną valstybei turtą antstolis perduoda realizuoti VMI įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pažymėtina, kad CPK 692 straipsnis yra kodekso XLIX skyriuje „Turto realizavimo tvarka“ ir priskiriamas prie proceso normų, reglamentuojančių bendrąsias išieškojimo iš skolininko turto taisykles. Pagal CPK 746 straipsnį, vertintiną kaip specialiąją normą CPK 692 straipsnio atžvilgiu, kuris reglamentuoja išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto ypatumus, kad pareigas ir įvairius veiksmus, realizuojant hipoteka įkeistą turtą, vykdo antstolis. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės paveldėto hipoteka įkeisto turto realizavimą vykdo antstolis, o ne kiti asmenys, t. y. ne VMI ar pareiškėja VĮ Turto bankas. Tai, kad vykdymo proceso metu hipoteka įkeistas skolininko turtas paveldėjimo būdu perėjo valstybės nuosavybėn, savaime nereiškia, kad pasikeitė turto realizavimo procesinė tvarka ir jai netaikytinas specialusis reglamentavimas.
11. Taigi, nustačius, kad hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto realizavimas, tiek šį turtą pardavus gautų lėšų paskirstymas – tai funkcijos, patenkančios į antstolio kompetenciją, nėra teisinio pagrindo teigti, kad jas turi atlikti pareiškėja VĮ Turto bankas, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 47 punktas, nustatantis, kad visos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, šiuo atveju VĮ Turto bankas, turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos VĮ Turto bankas lėšomis. Taisyklių 47 punktas būtų taikomas tuo atveju, jei paveldėto turto realizavimą įgyvendintų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, šiuo atveju VĮ Turto bankas. Taisyklių 47 punkto nuostatos, kuriomis antstolis vadovavosi atmesdamas pareiškėjos skundą, yra susijusios su valstybės paveldėto turto apskaitymo išlaidų apmokėjimu ir negali pakeisti CK 5.62 straipsnio 3 dalyje numatytos valstybės atsakomybės pagal palikėjo skolas ribų.
12. Priešingas teisinio reglamentavimo vertinimas prieštarautų CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatoms, jog valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ir sukurtų situaciją, jog valstybė, negalėdama atsisakyti priimti palikimą, todėl vykdydama savo pareigas ir priimdama palikimą, patirdama būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas, realizavus hipoteka įkeistą turtą ir lėšų paskirstymo procedūroje negavusi palikimo priėmimo išlaidų atlyginimo atsidurtų blogesnėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, spręstina, kad valstybei iš priimto palikimo turėtų būti atlyginamos jos turėtos hipoteka įkeisto turto priėmimo būtinosios išlaidos, kurios yra neatsiejamai susijusios su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) realizuotu hipoteka įkeistu butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
13. 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu dėl turto realizavimo pareiškėja kreipėsi į antstolį, prašydama valstybės patirtas 86,04 Eur būtinąsias išlaidas, susijusias su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei padengtų skolų ir vykdymo išlaidų skirtumą, pardavus turtą, pervesti į pareiškėjos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Konstatuotina, kad antstolis turi atsižvelgti į pareiškėjos patirtas išlaidas, skirstydamas iš realizuoto hipoteka įkeisto turto gautas lėšas. Darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, skundžiamas antstolio 2017 m. rugsėjo 5 d. patvarkymas Nr. S020172 naikintinas, įpareigojant antstolį išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų.
Panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2017 m. rugsėjo 5 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S020172 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.