Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2018-04-17 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 243 str. nuteistas 20 MGL (1000 eurų) bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p., 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. 2019-04-07, apie 3 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,08 promilių girtumas), gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir jo tėvo G. G. kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą galva suduodamas jam į veido sritį ir tuo padarydamas veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje, nosies kaulų lūžimu, nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. savo tėvą G. G.

2019-04-07, apie 3 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,08 promilių girtumas), gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir S. K. kilusio konflikto metu, tyčia rankomis stumdamas S. K. nuo laiptų, dėl ko jai, siekiant išvengti griuvimo, žengiant žingsnį nuo laiptų žemyn bei to metu kryptelint dešinės čiurnos sąnarį, buvo padarytas dešinės pėdos V padikaulio bazės lūžimas, t. y. nesunkiai sužalojo S. K..

Kaltinamasis O. G. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad jo ir tėvo santykiai yra labai blogi. Kartais pagerėdavo, bet neilgam. Tą vakarą buvo susitaikę. Darbavosi pas tėvą - sodino medžius. Po darbo tėvas pakvietė jį pas save į sodyboje esančią pirtį. Būnant pirtyje tarp jo sugyventinės ir tėvo kilus konfliktui jie su sugyventine nuėjo miegoti. Viskas įvyko 2019-04-07 apie 3 val. nakties. Konfliktas tarp jo ir tėvo kilo dėl to, kad jis nuolat jam prikaišioja, laiko nevykėliu ir dėl to, kad jis miegojo II aukšte ir nėjo namo. Abu su tėvu buvo išgėrę. Tėvas jam trynė savo kaktą į jo kaktą ir sudavė smūgį į veidą, prakirto lūpą. Sudavė ir į krūtinę. Konflikto niekas nematė, nes su tėvu buvo vieni. Jis smūgių tėvui į galvą nesudavė. Iš kur atsirado tėvo sužalojimai, nežino. Kraujas buvo jo. Nosis tėvui seniai buvo lūžusi. Tėvas yra už jį aukštesnis 5 cm, todėl jis galva galėjo tėvui pataikyti tik į smakrą. Galėjo nosimi tėvui pataikyti į kaktą, bet netiki, kad nosis galėjo dėl to lūžti. Po to, tėvas nuėjo, o į laiptų aikštelę atėjo S. K. Ji girdėjo konfliktą ir išėjo lauk. Liepė jam išeiti, stumtelėjo dešinį jo petį, bet jis išsisuko. S. K. liko stovėti ant laiptų. Ji buvo žengtelėjusi, bet nenukrito. Negirdėjo, kad S. K. būtų dejavusi. Ji tik keikė jį. Tėvas tuo metu nuėjo į pirtį nusiprausti, bei iškvietė policiją. Savęs kaltu nelaiko, nelaiko ir atsakingu už sužalojimus. Jokios žalos nėra. Jaučiasi kažkiek tai kaltas, nes nebuvo galimybės atsiprašyti. Atsiprašo, kad yra jo sūnus. Jaučiasi kaltas dėl tokių santykių, o ne dėl sužalojimų.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad sūnus ne viską tiksliai papasakojo. Tą dieną sodino eglutes. Po darbo nutarė atsipalaiduoti. Pats sūnų su drauge parsivežė pas save į namus. Linksminosi. Jam sunku buvo klausytis kaip jo sūnus keikiasi. Po kiek tai laiko neapsikentęs sūnų kartu su sugyventine turėjo išprašyti lauk iš pirtelės. Galvojo, kad jie abu su taksi išvažiuos namo. Apie 3 val. nakties S. K. ruošėsi eiti miegoti, bet atėjusi pasakė, kad jos lovoje miega jo sūnaus sugyventinė D. G. Jis nuėjo pažiūrėti. Stebėjosi, kad ji neišvyko namo. Po kiek tai laiko atėjo sūnus ir paprašė raktų. Neradęs raktų išėjo iš pirties ir nuėjo link S. K. gyvenamųjų patalpų durų. Durys buvo užrakintos. Sūnus pradėjo eiti aplink namą, o jis pasekė jam iš paskos. Liepė sūnui vykti namo. Sūnus užlipo ant laiptų aikštelės ir norėjo patekti į namo vidų. Jis suėmė sūnų už rankų (riešų) ir pasakė, kad jis niekur neitų, t. y. neitų į namo vidų. Traukė sūnų nuo namo durų, o jis jam galva gal porą kartų sudavė į nosį. Vieną kartą tai tikrai pamena. Jokio galvos trynimo nebuvo. Buvo ir anksčiau nuo sūnaus gavęs smūgį į galvą. Gydytojas sakė, kad nosis lūžusi ne pirmą kartą. S. K. atėjo pro šalia esančias duris. Tuo metu jis jau buvo sudavęs sūnui smūgį į krūtinę. Neprisimena tik, ar buvo jau sudavęs jam smūgį į lūpą, tačiau abu buvo susikibę. S. K. atsirado po smūgio ir pasakė, kad jam bėga kraujas, todėl sūnų paliko vieną su S. K. Nuėjo į pirtį apsiprausti ir žmonai J. G. liepė iškviesti policiją. Apsiprausęs nuėjo atgal. Ėjo kartu ir žmona. Sūnaus nebebuvo. S. K. buvo nulipusi nuo laiptų. Sakė, kad ją nustūmė O. ir skundėsi kojos skausmu. Trumpai papasakojo kas įvyko. Į policiją pats nesikreipė ir pareiškimo nerašė. Šioje byloje civilinio ieškinio nereiškia ir sūnui atleido. Pats alkoholį vartoja atsakingai, o sūnus pavartojęs tampa labai agresyvus. Prisiima atsakomybę už įvykį. Norėjo ir bandė su sūnumi pasikalbėti iš širdies. Pirtelėje barnių nebuvo, bet jautė, kad reikia skirstytis. Norėjo taikytis, bet nepavyko.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad įvykio dieną visi susirinko pirtelėje pasėdėti. Nuo pat pradžių O. reikėjo klausytis tik jo muzikos. Jam leido, nes jis girtas būdavo labai agresyvus. O. labai keikėsi, todėl J. G. paprašė jį apleisti patalpas. O. su savo drauge D. išėjo. Galvojo, kad jie namo išvažiavo su taksi. Po kiek tai laiko nuėjo miegoti, bet savo lovoje rado miegančią D. G. Pakvietė G. G., kuris jai padėjo pasitaisyti lovą, kad galėtų ir ji atsigulti miegoti. Gal jau buvo kiek prisnūdusi, bet prabudo išgirdusi triukšmą. Išėjo per bendrą koridorių. Ant laiptų pamatė besistumdančius tėvą ir sūnų G. Kaip G. buvo suduoti smūgiai, nematė. G. buvo apsipylęs kraujais, o O. megztinis buvo kruvinas. Ji paėmė O. už žasto ir liepė važiuoti namo. Jis liepė jai neaiškinti. Paėmė ją už rankų ir sviedė nuo laiptų. Ji bandė įsikibti į turėklus ir viena ranka įsikibo. Dėjo didelį žingsnį, užsuko dešinę pėdą ir nikstelėjo dešinę koją. Lūžo pėdikaulis, nes bandė nenugriūti. Skausmą pajuto iš karto. Nulipo nuo laiptų ir pamatė G. G. Jam ir pasiskundė dėl kojos. Atvažiavo policija, nuvyko į skyrių. Juos nuvežė į gydymo įstaigą. Buvo apžiūrėta ir po apžiūros koja buvo sugipsuota. Jai buvo nustatytas 1.45 promilės girtumas. Po kojos sužalojimo Lovoje gulėjo 2 mėnesius, negalėjo pasitaisyti net valgyti. Mamai mokėjo pinigus už pabuvimą su vaiku. Negalėjo dirbti, vežioti vaiką į darželį, nes negalėjo vaikščioti. Sesuo vaiką vežiojo. Su O. G. buvo pažįstami, tačiau nebendravo. Niekada anksčiau nebuvo ir susipykę. Tai buvo pirmas kartas. Visi kiti artimieji jai padėjo. Ilgą laiko tarpą negalėjo vairuoti automobilio. Kartais ir dabar užeina koja skaudėti. Už pagalbą artimiesiems atsiskaitinėjo pinigais, bet ir tam pagrįsti neturi jokių įrodymų. Tokių artimųjų, kad padėtų be pinigų, neturi. Pati nuo laiptų nenuvirto. Niekada tiek neprisigeria. Nuotraukose jos asmeninis gyvenimas. Per savo gimtadienį paveikslavosi nusiėmusi gipsą, o vėliau vėl užsidėjo. Palaiko ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei prašo priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti 500 Eur.

Liudytoja A. K. parodė, kad S. K. yra jos vyro sesuo, o kaltinamasis pažįstamas. Susirinko 2019-04-07 ir visi kartu buvo pirtyje pas J. Ir G. G. Kas vyko lauke, ji nematė. Matė kruviną G. G. Sakė, kad jam trenkė sūnus O. Atvažiavo policija. S. K. buvo atėjusi į pirtį ir papasakojo, kad ją nuo laiptų nustūmė O. Iš pradžių G. su O. dėl kažko tai konfliktavo. J. O. su D. išprašė iš patalpų.

Iš ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo O. G., apklausto įtariamuoju, parodymų matyti, kad 2019-04-07, apie 19.45 val., jis su sugyventine D. G. nuvyko pasisvečiuoti pas savo tėvą G. G. G. G. namų kieme esančioje pirtelėje kartu su savo tėvu, tėvo žmona J. G., jos seserimi S. K. ir A. K. vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi, šoko. Apie 2 ar 3 val. jis nuėjo pamiegoti. Po kažkiek laiko pamiegojęs, ryte, apie 5 ar 6 val., eidamas į pirtelę, namo koridoriuje susitiko savo tėvą G. G. ir su juo apsižodžiavo. Tėvas, būdamas neblaivus, prikišo savo kaktą prie jo kaktos ir, savo kakta trindamas jo kaktą, pradėjo jam moralizuoti. Neapsikentęs jo priekaištų, jis vieną kartą galva trenkė jam į veido sritį, t. y. į kaktą. Tada jis su juo susistumdė, jie abu pargriuvo ant žemės, tėvas ranka sudavė jam į apatinę lūpą bei rankos kumščiu į krūtinės sritį. Jo ir jo tėvo konflikto niekas nematė. Po to jis nuėjo į pirtelę pasiimti raktų nuo buto, bet jo sugyventinė raktų neturėjo, todėl jis išėjo pas savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš namo kiemo, stovėdamas už vartų, išgirdo S. K., kuri stovėjo prie įėjimo į namą, ant laiptų, garsiai šaukiančią, kad ,,piderase, pagausiu užmušiu". Suprato, kad ji ant jo šaukia dėl tarp jo ir jo tėvo įvykusio konflikto. Jis nieko jai neatsakė, tik nueidamas parodė vidurinį pirštą. Po kelių valandų pas jo močiutę atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (158-159; 161; 164 b. l.).

Iš 2019-05-21 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 817/2019(03) matyti, kad G. G. nustatytas veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje, nosies kaulų lūžimu. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, G. G. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (100-101 b. l.).

Iš 2019-04-07 apžiūros protokolo matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje, priešais rudos spalvos metalines duris, ant grindų, rastos į kraują panašios dėmės (1 t., 16-22 b. l.).

Iš 2019-04-07 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ROIK 0119000167821, kad 2019-04-07, 4.18 val., J. G. Telšių apskrities VPK pranešė, kad jos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), savo tėvo G. G. ir puseserės S. K. atžvilgiu smurtauja O. G. (1 t., 14-15 b. l.).

Iš 2019-06-04 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 921/2019(03) matyti, kad S. K. nustatytas dešinės pėdos V padikaulio bazės lūžimas. Dėl padikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, S. K. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1t., 106 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė - S. K. pateikė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai (1t., 40-45 b. l.) bei 500 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kalto asmens.

Dėl veikos kvalifikacijos

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo teisme duoti parodymai neatitinka faktinių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu O. G. pripažino savo kaltę, kad sudavė tėvui. Teisme parodymus pakeitė. Visuma įrodymų įrodo, kad O. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Veika dėl G. G. sužalojimo pilnai įrodyta nukentėjusiojo, paties kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvada. Visi šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo O. G. kaltė dėl G. G. padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo yra įrodyta. Ši veika priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Kaltės neigimas šiuo atveju yra kaip gynybinė versija. Veika įrodyta ir nekelia abejonių, kad O. G. 2019-04-07, apie 3 val., būdamas neblaivus, tėvo G. G. namų kieme, tarp jo ir jo tėvo kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą galva suduodamas jam į veido sritį padarė veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje, nosies kaulų lūžimu, taip nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. savo tėvą G. G. Veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p. veikos požymius.

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis O. G., būdamas neblaivus, tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją S. K. tarp jo ir S. K. kilusio konflikto metu, tyčia rankomis stumdamas S. K. nuo laiptų, dėl ko jai, siekiant išvengti griuvimo, žengiant žingsnį nuo laiptų žemyn bei tuo metu kryptelint dešinės čiurnos sąnarį, buvo padarytas dešinės pėdos V padikaulio bazės lūžimas. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Dėl S. K. sužalojimo veika įrodyta, nepaisant O. G. neigimo. Įrodyta S. K. duotais parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais paaiškinimais ir nekelia abejonių dėl nusikalstamos O. G. veikos nukentėjusiajai S. K. padaryto nesunkaus kūno sužalojimo. Kaltės neigimas šiuo atveju yra kaip gynybinė versija. S. K. nebuvo motyvų apkalbėti O. G. Veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 138 str. 1 d. veikos požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamojo O. G. padarytas nusikaltimas, G. G. padarytas nesunkus kūno sužalojimas, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), kuriuo buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai, kaltinamasis nusikalto veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.

Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaltinamojo O. G. S. K. padarytas nesunkus kūno sužalojimas, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), kuriuo buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai, kaltinamasis nusikalto veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.

Kaltinamasis. O. G. 2018-04-17 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka (1 t., 146-148 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 83-78). Psichiatrinio gydymo į UAB "Žemaitijos sveikatos psichikos centras" narkologo ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina sunkinančia aplinkybe (BK 60 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į 1) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamų veikų stadijas; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas visų pirma turi apsispręsti dėl skirtinos bausmės rūšies, o jos dydžio klausimas pradedamas spręsti nustačius bausmės rūšies vidurkį įstatymo sankcijoje. Būtina vertinti, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kiekvienos aplinkybės reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).

Parinkdamas bausmę kaltinamajam O. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi baigtines nusikalstamas veikas, nukentėjusiųjų neatsiprašė, kaltės nepripažino.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam O. G., teismas vertina tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis savo poelgių kritiškai neįvertino, kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje siekdamas išvengti atsakomybės kaltės nebepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Nukentėjusiųjų elgesyje teismas neįžvelgė konfliktinės situacijos inicijavimo, kaltinamajam nebuvo iššauktas nesusivaldymas kilusiems kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti laisvės atėmimo bausmę nustatant didesnės trukmės, nei sankcijose nustatytas bausmės vidurkis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 49 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad O. G. elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Bausmės paskirtį, numatytą BK 54 straipsnyje, teismo įsitikinimu, galima pasiekti pritaikant kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be to, teismo manymu, kaltinamojo elgesio koregavimui teigiamos įtakos turės prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 40-45). Teisiamajame posėdyje ieškinį palaikė. Kaltinamasis nei kalės nei ieškinio nepripažino.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą. Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. civilinis ieškinys neturtinei žalai yra, įrodytas, tačiau tenkintinas dalinai, nes teismo nuomone nukentėjusioji nebuvo nuoširdi ir sąžininga teigdama, kad ji negalėjo pasirūpinti nei sūnumi, nei savimi, jai pastoviai reikėjo artimųjų pagalbos už kurias ji turėjo mokėti. Iš jos parodymų duotų teisiamajame posėdyje matyti, jog ji teigia, kad - „lovoje gulėjo 2 mėnesius, negalėjo pasitaisyti net valgyti“. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti ( t.1, b. l. 114 -124), kad ji kojos įtvaro kurį tai laiką galėjo ir nenešioti. Nors kaltinamasis neprisipažino kaltu bei nesutiko su ieškiniu, įrodyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padaryta teismo nustatyta neturtinė žala kurią jis privalo atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

Iš susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį – yra dirbantis, patirtos neturtinės žalos dydį bei pačios nukentėjusiosios veiksmus dalyvaujant konflikte ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.

Nukentėjusioji naudojosi advokato Algirdo Juškos paslaugomis ir prašo turėtas išlaidas 500 Eurų (2 t. b. l. 35), advokato darbui apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltininko O. G. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d.).

Ieškovės S. K. išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltininko O. G.

O. G. nuo 2019-04-07 10 val. 37 min. iki 2019-04-08 15 val. buvo laikinai sulaikytas Telšių apskrities VPK (1t.,165-167; 171 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-04-07 10 val. 37 min. iki 2019-04-08 15 val. 2 (dvi) sulaikymo dienas.

O. G. 2019-04-08 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t.,168-169 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

O. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. –

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę - 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., trumpalaikį laisvės atėmimą – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą - 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatomis bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios priežiūrą, leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. O. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu O. G. į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-07 10 val. 37 min. iki 2019-04-08 15 val. 2 (dvi) sulaikymo dienas.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patenkinti dalinai ir priteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalos gavėjai S. K., 1000 eurų (viena tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. išlaidas 500 (penkis šimtus) Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo O. G. ieškovei S. K.

Kaltinamajam O. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.