- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-568-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17891-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Miltenytė, Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Gedevan“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės–Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Gedevan“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1586-1134/2025 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Gedevan“ patikslintą ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (toliau – ir UADBB) „Jūsų patarėjas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Gedevan“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir UADBB „Jūsų patarėjas“ solidariai 15 000,00 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi savanoriško Transporto priemonės draudimo sutartį dėl sunkvežimio DAF (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vilkikas), ir priekabos RENDERS (toliau – ir priekaba). Paaiškino, jog 2024 m. kovo 22 d., 1 kilometre nuo Lodzės miesto, Lenkijoje, įvykus draudžiamajam įvykiui - eismo įvykiui, buvo padaryta žala ieškovės transporto priemonėms – vilkikui ir priekabai. Ieškovė tinkamai (įskaitant ir laiku) elektroniniu paštu pranešė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ apie eismo įvykį. Nurodė, kad priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdė ir vairuotojas, norėdamas išvengti eismo įvykio, taip pat staigiai stabdė, dėl ko trūko krovinio diržai ir krovinys išlaužė puspriekabės priekį, atsirėmė į vilkiko kabiną, kuri buvo pastumta į priekį.
3. Tvirtino, jog atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą, motyvuojant tuo, jog eismo įvykio ir susidūrimo su išoriniu objektu nebuvo, transporto priemonės buvo sugadintos dėl pasislinkusio krovinio. Ieškovės vertinimu, patirtas eismo įvykis visiškai atitiko Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punktą ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) įtvirtintą draudžiamojo įvykio aprašymą.
4. Teigė, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ netinkamai vykdė savo, kaip draudikės pareigas. Paaiškino, jog atsakovė turėjo pareigą atlikti objektyvų, visapusišką krovinio pasislinkimo dėl kliento kaltės tyrimą ir pateikti rašytines išvadas su aiškiais įrodymais, kuri patvirtintų ieškovės kaltę dėl krovinio pasislinkimo.
5. Nurodė, jog UAB „Asistavita“ įvertino draustų ginčo transporto priemonių techninę būklę po eismo įvykio ir padarė išvadą, kad transporto priemonė yra laikytina sunaikinta, nes jos remontas ekonominiu požiūriu nėra tikslingas, būtinosios remonto išlaidos viršija transporto priemonės draudimo sumos draudžiamojo įvykio dieną ir liekaną vertės skirtumą. Laikė, kad ieškovei turėtų būti išmokėta draudimo išmoka, lygi draudimo sumai.
6. Tvirtino, kad ieškovė nėra jokia forma gavusi atsakovės Taisyklių, turėjo dėti pastangas jas susirasti. Aiškino, jog atsakovei neįrodžius, kad Taisyklės ieškovei buvo perduotos, Taisyklių išimtys dėl nedraudžiamųjų įvykių negali būti taikomos. Teigė, kad dėl aplinkybių, susijusių su Taisyklių supažindinimu ir jų įteikimu ieškovei, atsakove turėti būti ir draudimo brokeris, UADBB „Jūsų patarėjas“.
7. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalys, sudarydamos draudimo sutartį, susitarė, kad draudikas neprisiima draudimo rizikos atlyginti ieškovės nuostolius, kai žala padaryta pasislinkus kroviniui, kai transporto priemonės išorė nesugadinta.
8. Nurodė, kad susidūrimo su kita transporto priemone išvengta, įvykio metu nebuvo nei vilkiko, nei puspriekabės kontakto su išoriniu objektu, transporto priemonių išorė nebuvo apgadinta. Tvirtino, jog pagal Taisyklių nuostatas neatlyginami nuostoliai, atsiradę dėl vežamo krovinio padarytų transporto priemonės sugadinimų ar sunaikinimo ir tokia sąlyga netaikoma, jei sugadinimai padaryti dėl eismo įvykio, per kurį buvo apgadinta transporto priemonės išorė dėl kontakto su išoriniu objektu arba stiklai.
9. Pažymėjo, jog jeigu krovinys būtų tinkamai išdėstytas (paskirstytas) ir pritvirtintas, jokių pasekmių stabdant vilkiką nebūtų. Teigė, kad krovinys pasislinko, kadangi buvo netinkamai pritvirtintas, o ne dėl tariamo eismo įvykio sukeltų pasekmių. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek vilkikas, tiek puspriekabė yra blogo stovio, yra surūdiję, seni, o tai taipogi galėjo įtakoti įvykio pasekmes.