Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d.,

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d.,

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas: 1) 2011-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., 24 str. 5 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėn., 24 str. 5 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėn., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., bausmė LR BK 63 str. pagrindu subendrinta ir paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; pritaikius LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įpareigojant tęsti mokslus ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) 2012-03-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-02 nuosprendžiu, pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 7 m., bausmė LR BK 64 str. pagrindu subendrinta su neatlikta bausme pagal 2011-02-28 nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 m. 2 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., G. G. ir E. Z., veikdami kartu, 2011 m. birželio 18 d. apie 19.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, bendrai suduodami nukentėjusiajam J. K. ne mažiau kaip šešis kartus į veido ir juosmens sritį, taip padarydami nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą dešiniame žande, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus juosmenyje, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio J. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bei E. Z. iš nukentėjusiojo J. K. kelnių kišenės pagrobiant 80 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su 5 litų vertės sim pokalbių kortele, taip padarė J. K. 85 Lt žalą.

G. G. ir E. Z. bei asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veikdami kartu, 2011 m. birželio 18 d. apie 19.00 val. Šiauliuose, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą susirinkusiems: nukentėjusiesiems J. K., G. K., V. V. bei Ž. N., K. Š. ir I. Š., panaudodami sumurtą prieš Ž. N. ir nukentėjusįjį V. V., taip sukeldami jiems fizinį skausmą, o nukentėjusiajam J. K. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be nukentėjusiųjų, liudytojų duotų parodymų kaltinamųjų E. Z., E. K. ir G. G. kaltę taip pat įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga:

Dėl G. G. ir E. Z. įvykdyto nusikaltimo pagal LR BK 284 str. 1 d.

Subjektyvioji kaltinamųjų E. Z. ir G. G. veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamieji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje vartoja smurtą V. V., J. K. bei Ž. N. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamųjų E. Z. ir G. G. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl E. K., G. G. ir E. Z. įvykdyto nusikaltimo pagal LR BK 180 str. 1 d.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų E. K., G. G. ir E. Z. kaltė dėl padaryto plėšimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį.

Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 p.). Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2010).

LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojas yra tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir E. Z. visiškai prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, sakydamas kad J. K. apiplėšė jis pats vienas, tačiau jo parodymai kardinaliai nesutampa ir skiriasi nuo nuoseklių irt detalizuotų nukentėjusiojo J. K. parodymų, todėl teismas E. Z. parodymais nesiremia ir vertina kaip atitinkamą gynybos taktiką. Kaltinamojo E. K. pozicija, kad apie telefoną jis nieko nežino, apie telefono dingimą sužinojo vėliau, teismas taip pat vertina kritiškai, nes E. K. parodymai nenuoseklūs: E. K., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio (1 tomas, 101-102 b. l.), vėlesnėse apklausose, akistatoje su nukentėjusiuoju J. K., savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad J. K. jis nesmūgiavo, o tik laikė rankas (1 tomas, 106-107 b. l.), teisiamojo posėdžio metu E. K. nurodė, kad J. K. ne tik laikė už rankų, bet ir sudavė keletą smūgių (2 tomas, 166-167 b. l.). Teismas konstatuoja, kad E. K. ir G. G. savo veiksmais padėjo nusikalstamos veikos bendrininkui E. Z. užvaldyti svetimą turtą. G. G. ir E. K., suduodami smūgius bei laikydami nukentėjusiajam J. K. už rankų, realizavo inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. naudojo fizinį smurtą bei atėmė galimybę J. K. priešintis. Telefono paėmimo faktą teisme patvirtino nukentėjusysis J. K., kurio parodymai buvo vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Juolab, kad iki šio įvykio tarp J. K. ir kaltinamųjų nebuvo susiklostę konfliktiški santykiai. J. K. nurodė, kad jį už rankų laikė E. K. ir G. G., o E. Z. spyrė. Telefoną išimant iš kišenės, jie jį laikė ir smūgiavo, tačiau jis nematė, kas būtent jam ištraukė, nes tuo metu jis buvo užsidengęs veidą. Ištraukę telefoną, jie (kaltinamieji), visi atsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. teisme parodė, kad jis ir G. G. J. K. laikė apie 20-30 sekundžių už rankų, kad nesipriešintų, darytina išvada, kad būtent šiuo metu ir buvo įvykdytas plėšimas. Remiantis J. K. parodymais, kad vėliau dar vienas vaikinas jį mušė, teismas atkreipia dėmesį, kad šiuos veiksmus atliko E. Z., bet šie veiksmai jau atlikti po įvykdyto plėšimo. Nukentėjusioji G. K., teisme teikdama parodymus, taip pat nurodė, kad E. K. ir G. G. galėjo matyti telefono paėmimą.

E. K., E. Z. ir G. G., teisiamajame posėdyje aiškindami plėšimo iš J. K. aplinkybes, tvirtino, kad bendro susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį, panaudojus prieš jį smurtą, nebuvo. Kaltinamieji G. G. ir E. K. nurodė esą kalti tik dėl to, jog sudavė smūgius J. K. ir jį už rankų laikė, o E. Z. nurodė, kad dėl telefono paėmimo kaltas pats vienas. Nors byloje ir nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad visi nuteistieji buvo iš anksto susitarę įvykdyti plėšimą, tačiau byloje įrodyta, kad vienam iš bendrininkų – E. Z. – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį naudojimo metu kilus minčiai J. K. apvogti, veika peraugo į plėšimą. E. K. ir G. G. laikant už rankų J. K., E. Z. ištraukė telefoną, o E. K. ir G. G., būdami šalia, iš esmės tai galėjo matyti, numanyti kilusius kėslus ir savo poelgiais pritarė šiems veiksmams. Tai patvirtina, kad nusikaltimo bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį plėšimo objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis prieš tai paminėtais įrodymais, bei kitais teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais – teismo medicinos specialisto išvada apie J. K. padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu ir kt. įrodymais, kaltinamųjų E. Z., E. K. ir G. G. įvykdyta nusikalstama veika, įvertinus veikos požymius – turto užvaldymą panaudojant fizinį smurtą – teisingai kvalifikuota kaip plėšimo nusikaltimas pagal LR BK 180 str. 1 d. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių pasekmių įžvelgtinas tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti (pagrobtą telefoną kaltinamasis E. Z., kaip jis nurodė, pardavė atsitiktiniam „taxi“ vairuotojui), kaltinamųjų bendravykdytojų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. Z., E. K. ir G. G. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Kaltinamieji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Atsižvelgus į bylos aplinkybes bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 punktą, kuriame nurodyta, kad kvalifikuojant veikas pagal LR BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, patikslintinas kaltinimas, nurodant, kad iš nukentėjusiojo J. K. buvo pagrobtas 80 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su 5 litų vertės sim pokalbių kortele, taip padaryta J. K. 85 litų žala, nes pats J. K. teisme įvardijo, kad turto pagrobimo momentu telefono vertė buvo 85 litai, jame taip pat buvo 5 litų vertės sim pokalbių kortelė. Abejoti šia nurodoma turto verte teismas neturi jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

E. Z. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą bei vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Abu nusikaltimai baigti. Nusikalto būdamas teistas (2 tomas, 15-19 b. l.), veikas, už kurias teisiamas šioje byloje – tyčinius nusikaltimus – padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nusikalto būdamas nepilnametis (17 m.). E. Z. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad E. Z. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje: J. K. mobiliojo telefono pagrobimą panaudojant fizinį smurtą įvykdė bendrininkaudamas kartu su G. G. ir E. K., t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, o LR BK 284 str. 1 d. numatytą viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą padarė bendrininkaudamas su G. G., kartu su juo buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas. Dar viena E. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tiek paties kaltinamojo prisipažinimu (1 tomas, 120-121, 127-128 b. l.), tiek teismo įsitikinimu turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Centro policijos nuovados charakterizuojamas kaip teistas, baustas administracine tvarka, įrašytas į Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitą (2 tomas 53 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, iki suėmimo E. Z. gyveno su prosenele, su tėvais ryšio nepalaiko, tėvas išvykęs į užsienį, su motina kartais bendrauja per „Skype“, kuri šiuo metu gyvena Klaipėdos rajone, soduose (2 tomas, 43-44 b. l.). E. Z. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir padarytos prieš jauno amžiaus asmenis. Žalos nukentėjusiajam J. K. ir Valstybinei ligonių kasai nėra atlyginęs. Duomenų, jog E. Z. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. Po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas šioje byloje, padarymo, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, E. Z. už 2011-11-19 padarytas naujas nusikalstamas veikas yra nuteistas 2012-03-21 Šiaulių apygardos nuosprendžiu, 2012-08-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2012-03-21 nuosprendis pakeistas. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgęs į LR BK 56 str., 91 str. 3 d. nuostatas, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. Z. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant kaip mažesnius nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Bausmės vykdymo atidėjimas E. Z. netaikytinas, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2012-03-21 Šiaulių apygardos nuosprendį, kuris 2012-08-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas. E. Z. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-09-12 E. Z. atžvilgiu priėmė dar vieną nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. N1-501-907/2012), kuris yra neįsiteisėjęs, todėl bausmių bendrinimo klausimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas.

E. Z. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas įtariamajam periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 tomas, 122 b. l.) – nuo nuosprendžio paskelbimo keistina į suėmimą, jį paliekant iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų (pagal LR BK 284 str. 1 d.) nusikaltimą, bei vieną apysunkį (pagal 180 str. 1 d.) nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Abu nusikaltimai baigti. Nusikalto būdamas neteistas (2 tomas, 54 b. l.). Nusikalto būdamas nepilnametis (17 m.). G. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad G. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje: J. K. mobiliojo telefono pagrobimą panaudojant fizinį smurtą įvykdė bendrininkaudamas kartu su E. Z. ir E. K., t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, o LR BK 284 str. 1 d. numatytą viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą padarė bendrininkaudamas su E. Z., kartu su juo buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas. Dar viena G. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tiek paties kaltinamojo prisipažinimu (1 tomas, 138-139 b. l.), tiek teismo įsitikinimu turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kaltinamasis Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas kaip baustas administracine tvarka, įrašytas į Pietinės policijos nuovados informaciją apie policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą kaip vykdantis administracinius teisės pažeidimus (2 tomas, 67 b. l.), Šiaulių profesinio rengimo centro direktoriaus išduotoje charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai: nedidelis pažangumas, praleidinėjantis pamokas be svarbių priežasčių, netaktiškas (2 tomas, 69 b. l.). G. G. gyvena su motina, pasak jos, su tėvu ryšiai nutrūko, kai sūnui buvo dveji metai; ryšys su tėvu atsinaujino prieš du metus ir jie vėl pradėjo bendrauti (1 tomas, 82-83 b. l.). Pasak tėvo R. G., su sūnumi santykius palaikydavo visada (1 tomas, 86-87 b. l.). Žalos nukentėjusiajam J. K. ir Valstybinei ligonių kasai nėra atlyginęs. Duomenų, jog G. G. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. G. G. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir padarytos prieš jauno amžiaus asmenis. Kaltinamasis G. G. mokslo nebetęsia, nedirba, pasak jo, ieško darbo (2 tomas, 168 b. l.). Apie G. G. registraciją darbo biržoje byloje duomenų nėra. Anot jo motinos, kaltinamasis nelabai reaguoja į motinos pastangas jį auklėti ir nukreipti nuo teisės pažeidinėjimų (1 tomas, 82-83 b. l.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. G. už padarytą nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimo bausmę, o už padarytą nusikaltimą pagal LR BK 180 str. 1 d. paskiriant arešto bausmę. Bausmių dydžiai nustatytini kaip mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. G. G. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 140-141 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

E. K. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką apysunkį (pagal LR BK 180 str. 1 d.) nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdamas neteistas (2 tomas, 6-7 b. l.). Nusikalto būdamas nepilnametis (14 m.). Teisiamajame posėdyje E. K., duodamas parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, prisipažino smūgiavęs ir laikęs už rankų J. K., tačiau neigė, kad telefoną pagrobė panaudodamas fizinį smurtą, apie telefono dingimą sužinojo tik vėliau. Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad E. K. iš tikrųjų neigiamai vertina savo veiksmus ir dėl jų išgyvena, todėl, nors duodamas parodymus kaltinamasis ir nurodė, kad gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo J. K., teismas neturi pagrindo pripažinti, kad byloje yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką). Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad E. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje: J. K. mobiliojo telefono pagrobimą panaudojant fizinį smurtą įvykdė bendrininkaudamas kartu su E. Z. ir G. G., t. y. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas. E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas nepripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė galimai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, kurie patvirtintų E. K. apsvaigimo faktą 2011 m. birželio 18 d. apie 19.00 val. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (2 tomas, 8 b. l.), Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas patenkinimai (2 tomas 11 b. l.), (duomenys neskelbtini) progimnazijos išduotoje charakteristikoje, kurią pasirašė klasės vadovas R. B., charakterizuojamas teigiamai (1 tomas, 180 b. l.). Žalos nukentėjusiajam J. K. ir Valstybinei ligonių kasai nėra atlyginęs. Duomenų, jog E. K. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. E. K. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė ir padaryta prieš jauno amžiaus asmenį. Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini), sportuoja savigynos klube (2 tomas, 167 b. l.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. K. už padarytą nusikaltimą pagal LR BK 180 str. 1 d. arešto bausmę. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 103-104 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 146,65 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 tomas, 53-55 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta (1 tomas, 56 b. l.), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo J. K. sveikatai buvo padaryta kaltinamųjų E. K., G. G. ir E. Z. kaltais veiksmais (kaip minėta, fizinį smurtą J. K. atžvilgiu naudojo visi kaltinamieji), todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 146,65 Lt – priteistina solidariai iš E. K., G. G. ir E. Z..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.276 str. 2 d. reglamentuoja atvejį, kuomet nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar pajamų, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Tokiu atveju jo tėvai ar kiti materialiai už jį atsakingi asmenys turi atlyginti nepilnamečio padarytą žalą (subsidiarioji atsakomybė). Todėl nepilnamečiui E. K. neturint turto ar pajamų žalai atlyginti, žala turi būti išieškoma iš jų atstovų pagal įstatymą K. K. ir T. K..

Nukentėjusysis J. K. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos pateikė 9 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai ir 85 Lt turtinei žalai atlyginti (1 tomas, 25 b. l.). 2011-09-06 buvo pripažintas civiliniu ieškovu šiai sumai (1 tomas, 26 b. l.). 2012-03-20 civiliniu ieškiniu J. K. patikslino jam padarytos turtinės žalos dydį, teigdamas, kad jam buvo padaryta 255 Lt turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu 2012-06-22 J. K. pateikė kvitus (2 tomas, 160-161 b. l.), kurie patvirtina, kad nukentėjusysis pirko vaistus, skirtus gydymui. Prašė priteisti patirtas išlaidas (2 tomas, 184 b. l.). J. K., duodamas parodymus teisme, pažymėjo, kad iš jo pagrobto telefono vertė grobimo metu buvo 80 Lt, o ne 250 Lt. Dėl šios priežasties mažintinas priteistinos turtinės žalos dydis, pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai 134,43 Lt (85+5+19,99+24,44).

LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. K. nurodė, kad įvykio metu buvo sužalotas (buvo nosies kaulų lūžis), blogai jautėsi, buvo sutinęs, apie savaitę juto skausmą, sužalotam reikėjo eiti į specialybės egzaminus, į diplomų įteikimo šventę, tuo metu savimi nepasitikėjo, blogai jautėsi, dėl patirtų sužalojimų du kartus buvo ligoninėje, vėliau gydėsi namuose. Viso gydymas truko apie mėnesį. Nuo patirto sužalojimo šiai dienai yra likęs randas po akimi, skausmo dabar nelabai jaučia (2 tomas, 182 b. l.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį (nedirbantys, bet darbingi); padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas); žalos padarymo aplinkybes (tame tarpe – kad sąmoningai veikta prieš jauno amžiaus asmenį); į tai, kad nukentėjusysis tikrai patyrė nepatogumus, buvo emociškai sutrikdytas, kuri laiką jautė nepasitikėjimą savimi, kas rodo kad laikinai gyvenimo kokybė buvo suprastėjusi; gydymosi trukmę; į tai, kad šiuo metu ryškesnių liekamųjų reiškinių neišlikę (vaikinas gali normaliai gyventi, sportuoti ir pan., skausmo, kaip pats nurodė, dabar nelabai jaučia), į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metais, protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 4 000 Lt. Iš esmės panašią praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (baudžiamosios bylos Nr. 1A-127-354/2012, Nr. 1A-111-282/2012, Nr. 1A-28-282/2012, Nr. 1A-438-332/2012 ir kt.).

Nukentėjusiajam J. K. buvo suteikta advokato teisinė pagalba už 200 Lt (2 tomas, 162 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajam J. K..

Kadangi E. Z. ir G. G. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, o nuosprendžio priėmimo metu jie jau yra pilnamečiais, todėl žala atlygintina iš jų. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek priimant nuosprendį buvo nepilnametis, todėl jam neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, žala atlygintina iš jo atstovų pagal įstatymą, civilinių atsakovų K. K. ir T. K., kurių pareiga mokėti žalos atlyginimą pasibaigia E. K. sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

E. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę E. Z. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. rugsėjo 13 d.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 23 (dvidešimt trijų) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę G. G. paskirti 23 (dvidešimt trijų) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią G. G. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 18 (aštuoniolikos) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią E. K. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš E. Z., G. G. ir E. K. 146,65 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus 65 ct) už nukentėjusiajam J. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nepilnamečiui E. K. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žalą išieškoti subsidiariai iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą K. K. ir T. K..

Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. K. solidariai iš E. Z., G. G. ir E. K., o E. K. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žalą išieškoti subsidiariai iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą K. K. ir T. K., 134,43 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus 43 ct) turtinei žalai atlyginti bei 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam J. K. solidariai iš G. G., E. Z. ir E. K., o E. K. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą - iš nepilnamečio atstovų pagal įstatymą K. K. ir T. K., 200 Lt (du šimtus litų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.