Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. N1-501-907/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-12
Bylos Nr.
N1-501-907/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01459-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
E. Z.
Nukentėjusysis
T. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-501-907/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01459-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.1.11.; 1.1.13.; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, kaltinamajam E. Z., gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui, nukentėjusiajam T. J., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Rūtai Janulienei ir Jekaterinai Steponavičienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, Šiaulių Jaunimo mokyklos 9 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinus, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2012-03-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p., 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 5 d. 1 p., 2 p., 6 d. bausmes subendrinus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d. iš dalies pridėjus 2011-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 8 m. 11 mėn.; 2012-08-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2012-03-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 m. 2 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2011-09-01 apie 18.45 val. ties Aušros al. 29a pastatu, Šiauliuose, sudavė tris smūgius skėčiu nukentėjusiajam T. J. į įvairias kūno vietas, po to, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias T. J. kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam T. J. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. Z. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-09-01 apie 16.00 val., jis su G. G. sėdėjo prie senosios čiuožyklos ant rampos su panelėmis E. Š. ir kita Ieva, kurios gerai nepažįsta, nežino pavardės. Prie senosios čiuožyklos atėjo kita kompanija ir atsisėdo tolėliau. Po kiek laiko paneles jis palydėjo namo ir grįžo pas draugą G. G. prie senosios čiuožyklos. Dar su G. G. prisėdo parūkyti ir jau ruošėsi išeiti, kai iš kitos kompanijos pasipylė replikos. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jie liepė jam su G. G. išeiti, jų buvo daug. Tuomet jis atsakė, kad niekur neis, ir išgirdo, kad jie gaus į galvą. Tada nukentėjusysis agresyviai nusiteikęs pradėjo eiti link E. Z. E. Z. rankoje laikė draugės rožinės spalvos skėtį, su kuriuo trenkė nukentėjusiajam du kartus. Jis nebūtų fizinio smurto naudojęs, jei ne pats nukentėjusysis, pagalvojo, kad jis jam smogs, todėl sudavė pirmas. Tada visi iš kitos kompanijos supuolė, spardė G. G., o E. Z., kadangi mušė jo draugą, užlipo ant rampos, ir visi bendrai pradėjo muštis. Jis nekvietė policijos, nes jo telefonas buvo sudaužytas. Keletą smūgių gavo ir jis, nukrito iš 2 metrų aukščio nuo rampos. Po to pamatė, kad ant žemės nejudėdamas guli G. G., o kiti vaikinai skirstosi. Tai pamatęs, jis nusekė paskui tuos vaikinus link devynaukščio, nežino, kodėl nusekė, gal bėgo pagalbos ieškoti savo draugui. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet labai girtas nebuvo. Nukentėjusiojo kompanija taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Po įvykio jis buvo apžiūrėtas medikų, ir atsisakė, kad jį vežtų į ligoninę. Jo draugą G. G. išvežė į ligoninę. Sutiko, kad pažeidė viešąją tvarką.

Nukentėjęs T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-09-01 apie 16.00 val., su draugais ėjo link parko, pakeliui užsuko prie senosios čiuožyklos, prisėdo ant rampos. Čiuožykloje yra rampa, atsisėdus ant jos yra bortas, o kitą pusę 1,5 metro aukštis iki žemės. Su jais buvo dvi panelės, viena buvo nepilnametė. Šalia buvo kita kompanija, apie 5 vaikinus, trys nuėjo anksčiau prieš muštynes, liko du ar trys, jokių merginų su jais nebuvo, atstumas tarp kompanijų buvo gal 10 metrų. Po kiek laiko jie pakilo eiti, jis rankoje laikė draugės I. B. skėtį. Du vaikinai iš kitos kompanijos buvo girti. T. J. kompanija taip pat gėrė alaus, tačiau nebuvo neblaivūs. Tarp jų ir tų vaikinų kilo žodinis konfliktas, kuris prasidėjo dėl jų geriamo alaus kokybės, jie pradėjo sakyti, ko jie į juos žiūri, o T. J. kompanija kažką jiems atsakė. Konfliktas truko gal 30 sekundžių. Kaltinamasis priėjo prie T. J., nes jis ėjo paskutinis iš kompanijos, kadangi grįžo palikto draugės skėčio, kuris buvo melsvas, ištraukė iš rankų skėtį ir juo sudavė T. J. per nugarą. Kai T. J. atsisuko, gavo antrą smūgį skėčiu per galvą. Tuomet jis atsisuko supykęs, atėmė iš kaltinamojo skėtį ir su juo atgal kaltinamajam davė. Tada prie jų pribėgo vienas ar du jo draugai, mėgino suduoti, po ko tada įsikišo T. J. draugai: E. S. ir E. U., kurie mėgino apginti T. J. Po to visi bendrai pradėjo muštis. Per muštynes T. J. numetė kaltinamąjį nuo rampos. Jie liepė jiems atšokti, bet jie gąsdino ir vėl gavo į ausį. Nepamena, kiek smūgių gavo nuo kaltinamojo, skėčiu ir rankom, ar gavo kojomis - nepamena. Po muštynių jie ėjo nuo kaltinamojo ir jo kompanijos, o kaltinamasis vis tiek pasivijo ir vėl bandė šokti ant T. J., jo draugas pasiliko ir nebesimušė. Aplinkui vaikščiojo žmonės, jie ir iškvietė policiją, buvo šūksnių, kad baigtų muštis. Po to T. J. su draugais nuėjo nuo jų prie devynaukščio namo, netoli kultūros namų. Jie liko čiuožykloje, bet vėl abu atėjo prie jų, kaltinamasis kabinėjosi ir provokavo, sakė „ateik“, vėl norėjo aiškintis santykius. Sakė jiems, kad eitų namo, nes gavo ir vėl kabinėjasi. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo, nežino, dėl ko jie prie jų kabinėjosi. Kiek suprato, pro šalį važiavo policija ir juos nuvežė į komisariatą. Po įvykio jam su nugara negerai, bet civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji 2011-09-01 buvo su draugais T. J., E. S., E. U., ruošėsi eiti į šventę parke. Pasėdėjo šiek tiek senojoje čiuožykloje, kur buvo dar viena kompanija. Tarp kompanijų buvo gal 4 metrų atstumas. Niekas nekonfliktavo, jie su kaltinamojo kompanija nebendravo, jie sėdėjo tolėliau. Ėjo “vorele”, ji ėjo trečia nuo galo, paskutinis ėjo T. J.. Išgirdusi garsus, atsisuko ir pamatė, kad muša T. J. su jos skėčiu. Ji nenešė savo skėčio, gal jį buvau palikusi, kur sėdėjo, senojoje čiuožykloje. Kiti draugai greitai pribėgo T. J. ginti. Matė, kaip muša T. J., kokie buvo suduoti smūgiai – nematė. Ji labai išsigando ir nežiūrėjo, kai jie mušėsi. Po to jie nuėjo link devynaukščio namo, labai greitai atvažiavo policija. Aplinkui buvo namų, žmonių nematė. Ji nežino, dėl ko T. J. pradėjo mušti. Ji nežino, kur pasiliko skėtis, po to su kriminalistais važiavo jo ieškoti, bet nerado. Paskui tik pamatė policijoje, kad T. J. nugara subraižyta.

Liudytojas E. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2011-09-01 apie 19.00 val. kartu su I. B., E. S., T. J. ir A. D. buvo senojoje čiuožykloje prie parko, gėrė alų. Netoli jų sėdėjo kita kompanija, tarp jų merginų nebuvo. Jų kompanijoje buvo 5 vaikinai, 3 pabėgo. Jų kompanijos šiek tiek apsižodžiavo. Jie išgėrė alų ir ėjo į parką, kur vyko šventė. Jis ėjo pirmas, atsisuko ir pamatė, kaip kaltinamasis T. J. trenkė su skėčiu per nugarą. Tada jie visi pribėgo T. J. į pagalbą ir visi susimušė, t.y., jų buvo trys, o kaltinamasis mušėsi kartu su savo draugu. Dar prisimena, kad T. J. numetė vieną jų nuo rampos. Nepamena, kiek kartų kaltinamasis sudavė T. J. Po to jie ėjo link devynaukščio namo ir atvažiavo policija. Jis nekvietė policijos, nežino, ar aplinkui buvo dar žmonių.

Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-09-01, nepamena tikslaus laiko, buvo su draugais E. U., I. B., T. J., A. D. senojoje čiuožykloje. Jis buvo su savo drauge Viktorija, po kiek laiko jis išėjo palydėti savo draugės, o kai grįžo, pamatė, kad ant T. J. jau buvo „užšokęs“ kaltinamasis. Matė, kaip T. J. mušėsi su kaltinamuoju, kuris T. J. mušė su I. B. skėčiu. Nepamena, kokie dar buvo suduoti smūgiai T. J., išskyrus smūgius su skėčiu. Konflikto tarp kompanijų iki muštynių lyg ir nebuvo. Jis kažkuriam sudavė du kartus. Mušėsi visi, T. J., E. U. ir jis, nes reikėjo draugui padėti. Jie buvome išgėrę alaus, o kaltinamasis ir jo draugas atrodė neblaivūs. Viskas vyko labai gretai, buvo vakaras. Pašalinių žmonių nematė.

Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-09-01 kieme su savo drauge Deimante vedžiojo šunį ir pamatė, kaip pro kiemą vienas vaikinas prabėgo, po to pradėjo muštis kompanija, gal keturiese. Kompanijoje buvo merginų, bet jos nesimušė. Buvo didelis triukšmas, ir jos su drauge labai išsigando ir iškvietė policiją. Policijai pranešė, kad vyksta muštynės. Šios muštynės išgąsdino, tuo metu ji jautėsi nejaukiai, negera buvo žiūrėti.

Liudytojas G. G. parodė, kad nieko neprisimena, nes buvo neblaivus, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodymus patvirtino ir paaiškino, kad žodinį konfliktą pradėjo nukentėjusiojo kompanija, o pirmasis su skėčiu sudavė kaltinamasis.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo T. J., liudytojų I. B., E. U., E. S., G. G., G. G. duotų parodymų E. Z. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

2011-09-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta padaryto nusikaltimo prie pastato, esančio Aušros al. 29a, Šiauliuose, vieta, sudarytas planas - schema, padarytos fotonuotraukos (1 t., 5-8 b. l.);asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2011-09-01 20.38 val. T. J. nustatytas 1.19 promilių girtumas (1 t., 13 b. l.);2012-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. J. atpažino E. Z. kaip asmenį, kuris jam smūgiavo skėčiu į nugarą, galvos sritį, spyrė į tarpkojį (1 t., 17-21 b. l.); 2011-09-02 specialisto išvada Nr. G 1156/11 (04), iš kurios matyti, kad T. J. palpuojant jautė skausmą dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje bei dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje; T. J. kūne sužalojimų nėra (1 t., 23 b. l.); asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad I. B. 2011-09-01 20.25 val. nustatytas 1.24 promilių girtumas (1 t., 28 b. l.); asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2011-09-01 20.45 val. E. U. nustatytas 2.04 promilių girtumas (1 t., 31 b. l.);2011-10-13 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, iš kurio matyti, kad E. U. atpažino E. Z. kaip asmenį, kuris T. J. smūgiavo skėčiu į nugarą, spyrė vieną kartą į kirkšnį (1 t.; 34-35 b. l.);asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2011-09-01 20.33 val. E. S. nustatytas 1.07 promilių girtumas (1 t., 38 b. l.);2011-10-13 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, iš kurio matyti, kad E. S. atpažino E. Z. kaip asmenį, kuris T. J. smūgiavo skėčiu į nugarą, spyrė vieną kartą į kirkšnį (1 t., 41-42 b. l.);asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2011-09-01 20.51 val. A. D. nustatytas 1.42 promilių girtumas (1 t., 46 b. l.);liudytojo A. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad 2011-09-01 su draugais E. U., E. S., I. B., pažįstamu T. J., nuėjo prie Šiaulių kultūros namų. Netoli yra neveikianti čiuožykla, ten visi ir buvo. Dar buvo šalia kažkiek ir daugiau jaunimo, bet jų nepažino. Visi laukė koncerto, kuris turėjo būti vasaros estradoje. Laukdami koncerto, visi vartojo alkoholį, tai yra alų. Šalia jų kompanijos buvo gal dvi merginos ir du vaikinai. Paskui liko tik du vaikinai. Jie nelabai kreipė į juos dėmesio. Jų pačių buvo daug, vyko pokalbiai, išgėrimas, šurmulys, linksminosi, nes šventė rugsėjo 1 d. Su I. B. norėjo eiti iš čiuožyklos, planavo visi eiti link parko. Su I. B. pirmiau pradėjo eiti. Išgirdo triukšmą, atsisuko į draugus. Buvo nuėjęs gal 15 metrų nuo draugų, pamatė, kaip T. J. ir E. S. mušasi su dviem, šalia jų buvusiais vaikinais. T. J. ir E. S. nubėgo prie devynaukščio namo, prie laiptų ir ten liko. Su I. B., E. U. atėjo prie jų. Atvyko policija. Tada nuo čiuožyklos pusės atėjo abu sumušti vaikinai ir plūdo T. J.. Jis nežino muštynių priežasties, negirdėjo konflikto tarp T. J. ir tų dviejų nepažįstamų vaikinų. Tik vėliau sužinojo, kad vienas iš nepažįstamų vaikinų T. J. pirmas sudavė iš skėčio (1 t., 47-48 b. l.);2011-11-07 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta CD kompaktinė plokštelė, kurią atidarius kompiuteryje pasigirsta jaunos moters ar merginos balsas, kuris sako: „...Prie mūsų namų žmogų spardo...“. Po to išsiaiškinamas įvykio vietos adresas. Vėliau girdimi trumpi policijos pareigūnų pokalbiai, iš kurių matyti, kad 5 asmenys vežami į policijos komisariatą, o 2 išsiveža medikai (1 t., 56 b. l.);2011-10-24 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės raštu Nr. S1-9536(1.16), iš kurio matyti, kad 2011-09-01 20.33 val. į priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi G. G., kuriam diagnozuotas galvos sumušimas ir nubrozdinimas, girtumas (1 t., 60 b. l.);greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 21115, iš kurios matyti, kad iš E. Z. burnos sklinda alkoholio kvapas, jam diagnozuotas galvos sumušimas, viršutinio danties išnirimas, dešinės alkūnės sumušimas, girtumas, įtariamas smegenų sutrenkimas, po apžiūros į ligoninę vykti nesutiko, sakė, kad rytoj eis į policiją ir pabėgo iš mašinos (1 t., 62 b. l.);greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 21124, iš kurios matyti, kad G. G. diagnozuotas galvos sumušimas, įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, girtumas, kaktos nubrozdinimas. Jis suteikus pagalbą nuvežtas į VšĮ respublikinę Šiaulių ligoninę (1 t., 63 b. l.);įtariamojo G. G. apklauso protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-09-01 prieš 19.00 val. buvo su draugu E. Z. išgėrę ir dviem merginomis Aušros al. namo Nr.27a, Šiauliuose, kieme, kur yra čiuožykla. Buvo prie rampos. Netoli jų stovėjo gal 10-12 nepažįstamų asmenų jaunimo grupė, gėrė alkoholinius gėrimus. E. Z. nuėjo palydėti merginas ir greitai grįžo. Grįžus E. Z., iš tos jaunuolių grupės, kažkas pradėjo jiems mėtyti replikas, užgaulioti. Ką tiksliai pasakė nepamena, bet viskas prasidėjo nuo žodžių, tada E. Z. ir jis žodžiais atsikirto jiems. Kai vyko žodinis konfliktas, E. Z., matyt neišlaikė, ir matė, kaip priėjo prie vieno iš vaikinų ir su skėčiu sudavė tam vaikinui. Tada jis šoko jų skirti, stūmė E. Z. ir tą vaikiną į šonus. Tuomet prie jo prišoko iš to būrio gal du vaikinai ir pajuto smūgius į galvą, kūną, pargriovė ant žemės, spardė kojomis. E. Z. irgi buvo mušamas, matė, kad spardomas jis nukrito ant žemės nuo rampos. Kai nustojo mušti, dalis jaunimo nuėjo, kiti pasiliko, atvyko policija, kuri iškvietė medikus, E. Z. atsisakė vykti į ligoninę, jis nuvyko, kur jį sutvarkė, išleido gydytis ambulatoriškai (1 t., 69-70 b. l.);2011-02-28 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą G. G. atžvilgiu dalyje, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1459-11 nutrauktas dalyje dėl įtariamojo G. G., nes jis nepadarė veikos, turinčio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. požymių (1 t., 71 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Padariniai- realus visuomenės rimties arba viešosios tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. Z. be jokios akivaizdžios priežasties, nes kaltinamasis ir nukentėjęs T. J. nebuvo pažįstami, aktyviais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu poveikiu į žmogaus kūną, t.y. suduodant smūgius T. J. į įvairias kūno vietas, t.y. T. J. sukeliant fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis E. Z. sutiko su tuo, kad jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau teigė, kad visus veiksmus pradėjo ne jis, o nukentėjęs ir kartu su juo buvę jo draugai. Byloje nustatyta, kad viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto, kuris peraugo į muštynes. Kaltinamasis nurodė, jog senos čiuožyklos teritorijoje buvo jis su draugais ir nukentėjęs T. J. su draugais. Visi vartojo alkoholį. Kaltinamasis parodė, jog nukentėjęs ir jo draugai jų atžvilgiu replikavo, liepė jiems išeiti, žadėjo sumušti, kadangi jie neišėjo, tai nukentėjęs, agresyviai nusiteikęs, pradėjo eiti link jo, todėl jis pagalvojo, kad nukentėjęs jam smogs, todėl smogė pirmas. Iš nukentėjusiojo T. J. parodymų matyti, kad žodinis konfliktas vyko dėl alaus kokybės, jie šaipėsi iš to, kad kaltinamasis ir jo draugai gėrė prastos kokybės alų, tačiau vėliau, nenorėdami tęsti konflikto, jis ir jo draugai pakilo ir išėjo iš čiuožyklos. Jis grįžo paimti savo draugės palikto skėčio, todėl ėjo paskutinis, kai prie jo pribėgo ir skėčiu trenkė kaltinamasis E. Z.. Nukentėjusiojo parodymus, kad E. Z. pirmas pradėjo muštynes, t.y. nukentėjusiajam pirmas trenkė skėčiu, patvirtina ir liudytojai I. B., E. U., E. S.. Kad pirmas skėčiu nukentėjusiajam trenkė kaltinamasis, patvirtina ir kartu su kaltinamuoju buvęs ir muštynėse dalyvavęs jo draugas G. G.. Tačiau nei vienas iš liudytojų nepatvirtina kaltinamojo žodžių, kad žodinio konflikto metu nukentėjęs pirmas pradėjo eiti link kaltinamojo, būdamas agresyviai nusiteikęs ir ketindamas jam suduoti. Nukentėjęs T. J., liudytojai I. B., E. U., E. S. parodė, kad prasidėjus žodiniam konfliktui po kiek laiko jie pakilo eiti ir ėjo vorele, paskutinis ėjo nukentėjęs, kuriam, pribėgęs iš nugaros, sudavė smūgius skėčiu kaltinamasis. Liudytojas G. G. parodė, kad vyko žodinis konfliktas, E. Z. matyt neišlaikė, priėjo prie nukentėjusiojo ir jam sudavė smūgius su skėčiu. Nukentėjusiojo T. J., liudytojų I. B., E. U., E. S., G. G. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kitą byloje esančią medžiagą, todėl teismui jais netikėti nėra jokio pagrindo, teismas nenustatė, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi bei nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį, todėl teismas, priimdamas byloje nuosprendį, jų duotais parodymais vadovaujasi, o kaltinamojo parodymus, kad jo elgesį išprovokavo agresyvus nukentėjusiojo elgesys, atmeta, kaip nepagrįstą, tai laikydamas kaltinamojo gynybine pozicija ir vertindamas, kaip siekį išvengti atsakomybės. Taigi, įvertinęs įrodymų visumą, teismas nenustatė, kad E. Z. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo T. J. elgesys (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ar kad kaltinamasis bandė išvengti sunkesnių padarinių (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingai, byloje nustatyta, kad muštynių iniciatorius buvo kaltinamasis ir tam turėjo įtakos jo vartotas alkoholis. Kaltinamajam E. Z. pirmam sudavus smūgius nukentėjusiajam, nukentėjęs jam sudavė atgal, prasidėjo muštynės, į kurias įsivėlė tiek kaltinamojo draugas G. G., tiek nukentėjusiojo draugai E. U. ir E. S.. Pažymėtina, kad jie, vengdami smūgių pasitraukė link daugiabučių namų, tačiau kaltinamasis juos nusekė iš paskos ir toliau provokavo muštynes, kodėl jis taip darė, teisiamojo posėdžio metu negalėjo ir pats paaiškinti, mano, kad įtakos tam turėjo tai, kad jis buvo neblaivus. Viską užbaigė pašalinių asmenų iškviesta policija, kuri netrukus atvyko. Pagal susiformavusią teisminę praktiką smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007) („Teismų praktika“ Nr. 28, p. 216). LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja, kad tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam būtų sutrikdyta sveikata, taigi nėra būtina ir sveikatos sutrikdymą nustatanti specialisto išvada. Pagal byloje konstatuotas aplinkybes kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus- iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties pirmas smogė skėčiu nukentėjusiajam T. J., taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir pradėdamas abipuses muštynes, t. y. nustatyta, kad buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiojo kūno neliečiamumas. Taigi kaltinamasis atliko veiksmus (sudavė smūgius), kurie laikytini įžūliu elgesiu. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino, buvo atlikti tokioje vietoje ir tokiu metu, kai įprasta elgtis labai santūriai (teatre, oficialaus renginio metu ir pan.) arba buvo nukreipti prieš pažeidžiamesnį asmenį (vaiką, nėščią moterį ir pan.) ir kt. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Apie viešosios tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, panaudotas ginklas ar daiktas, skirtas kūnui žaloti ar gyvybei atimti, padaryta turtinė žala, buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai (iš chuliganiškų paskatų sudavus smūgius skėčiu nukentėjusiajam) sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes prasidėjo muštynės, į kurias įsitraukė tiek kaltinamojo draugas G. G., tiek nukentėjusiojo draugai E. U. ir E. S., tai vyko tiek pašalinių praeivių ar daugiabučio namo gyventojų, tiek nukentėjusiojo draugų A. D. ir I. B. akivaizdoje, kuriems tai sukėlė neigiamas emocijas, I. B. buvo nemalonu žiūrėti, ji išsigando ir stengėsi nežiūrėti, dėl to prisimena ne visas įvykio aplinkybes. Viskas vyko miesto centre, netoli daugiabučių namų, vakare, žmonėms ilsintis ar švenčiant rugsėjo 1 d. šventę. Tai pamačiusi nepilnametė liudytoja G. G., gim. 1997-12-30, išsigando, nes pirmą kartą matė muštynes, jautėsi nejaukiai, jai negera buvo žiūrėti, be to, muštynių metu buvo kilęs didelis triukšmas. Nusikaltimas buvo padarytas rugsėjo 1-ąją dieną – pirmą mokslo metų dieną, kai dauguma jauno amžiaus žmonių švenčia mokslo metų pradžią, apie 18.45 val. prieš koncertą, kuris tą dieną vyko miesto parke, t.y., visai šalia nusikaltimo padarymo vietos. Dėl neteisėtų kaltinamojo E. Z. veiksmų kiti asmenys patyrė neigiamas emocijas, buvo šokiruoti, negalėjo tinkamai leisti laisvalaikį, buvo sutrikdytas aplinkiniuose namuose gyvenančių asmenų poilsis, todėl akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas būtent viešoje vietoje - centrinėje miesto dalyje, prie senosios čiuožyklos, ties pastatu, esančiu Aušros al. 29a, Šiauliuose, prie aplinkui esančių daugiabučių namų vakare, kai žmonės po dienos darbų ilsisi arba švenčia, pramogauja, ruošiasi eiti į koncertą, kuris rugsėjo 1- osios dienos proga turėjo vykti miesto parke, todėl ypač svarbu gerbti ir nepažeisti jų teises ir teisėtus interesus, rimtį, netrukdyti jiems ilsėtis ar tinkamai leisti laisvalaikį. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus E. Z. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, galbūt matant kitiems asmenims, be jokios akivaizdžios priežasties pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. demonstruojant aplinkiniams ir aplinkai nepagarbą, sutriks visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, bei to norėjo. E. Z. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas E. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. Z. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, t.y. jam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str. 1 d.).

E. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. E. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis E. Z. teistas 2 kartus, nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas, padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, būdamas teistas, teistumui neišnykus (1 t., 85-87, 90-100, 142-149, 2 t., 39-46 b. l.), todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-1-00966-2011-2, byla perduota nagrinėti teismui (baudžiamoji byla Nr. N1-573-899/2012) (1 t., 141 b. l.), administracine tvarka baustas, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., 118-119 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (1 t., 104 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (1 t., 107 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (1 t., 108 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra (1 t., 109 b. l.), Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje gydytas, diagnozė – ūminė reakcija į stresą; tyčinis susižalojimas aštriais daiktais (1 t., 110 b. l.), tačiau E. Z. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., 113-114 b. l.), Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų charakterizuojamas teigiamai (1 t., 117 b. l.).

Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad E. Z. anksčiau teistas, kad jis padarė vieną baigtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišnykus teistumui, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, taip pat kad yra nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi subendrintina su 2012-03-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-08-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, kurio paskirta bausmė jau yra subendrinta su 2011-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina pagal 2012-03-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, pakeistą 2012-08-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, iki 2012-09-12 atlikta bausmė.

Kaltinamajam E. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 80, 81 b. l.). Šiuo metu E. Z. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo keistina į suėmimą, jį paliekant iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- CD kompaktinė plokštelė su garso įrašu yra pridėta prie bylos (1 t., 55 b. l.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ji saugotina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį bausmės, skiriamos šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę E. Z. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 5 (penkeriems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę E. Z. paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. rugsėjo 12 d.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, iki 2012-09-12 atliktą bausmę.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- CD kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė