Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr.2S-572-656/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18300-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos 99.3.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 13 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, pareikštą atsakovui- AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialąnustatė :I.Ginčo esmėVilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi priimtas ieškovo ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta.2013 m. liepos 29 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsakovas prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, t. y. priteisti jam iš ieškovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bylinėjimosi išlaidas- 63,96 Lt., kurias sudaro darbuotojų ruošusių atsiliepimą darbo užmokestis už sugaištas dvi darbo valandas, bei skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. II. Nutarties esmėPirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 28 d. papildoma nutartimi atsakovo pareiškimą patenkino iš dalies, priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas- 63,96 Lt, atmetė kitus atsakovo prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo pareikštus reikalavimus.Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai: atsakovo atsiliepimas į ieškinį, 2012 06 21 bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo pažyma. Priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą bei nutraukus bylą ir esant atsakovo prašymui bei šį prašymą pagrindžiantiems dokumentams, atsakovui, iš ieškovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus turėjo būti priteistos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas papildomos nutarties priėmimo klausimą iškėlė per CPK 277 str. 2 d. numatytą terminą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu priimtina papildoma nutartis ir bylinėjimosi išlaidos- 63,96 Lt priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentaiIeškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2013 m. spalio 28 d. papildomos nutarties dalį, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:1.Teisinis reguliavimas ir teismų praktika nenumato galimybės priteisti išlaidas iš kitos šalies, kai juridinį asmenį atstovauja darbuotojas. CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str. reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimą. Teismai priteisia bylinėjimosi išlaidas tik tais atvejais, kai juridiniam asmeniui teisinės paslaugas teikia kitas juridinis asmuo.2.Atsakovą atstovavo darbuotojas, kuriam darbo užmokestis mokamas ir už kitų pareigų atlikimą nepriklausomai nuo to, ar jis paruošė atsiliepimą.3.Atsakovo darbuotojas, gavęs ieškinio dokumentus, žinojo, kad prašoma priteisti suma jau atlyginta, todėl tarp šalių nebelikę teisinio ginčo. Atsakovo darbuotojui nebereikėjo susipažinti su visomis aplinkybėmis, atsakovo darbuotojas galėjo informuoti ieškovą apie atliktą mokėjimą, o ne ruošti atsiliepimą.4.Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, dėl kurių ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, o vėliau atsisakė ieškinį. Atsakovas dar 2013-02-22 pateikė pretenziją atsakovui dėl 9498,38 Lt žalos atlyginimo, kurioje prašė per 30 dienų atlyginti žalą ir raštu informuoti atsakovą. Atsakovas pretenzijoje nurodytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, o tik 2013-04-24 atlygino žalą, sumokėdamas pinigus į surenkamąją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą, tačiau ieškovo apie atliktą mokėjimą ieškovo neinformavo. Ieškovas dalyvauja daugybėje teisminių bylų, todėl susiformavusi praktika, kad apie atliktus mokėjimus ieškovas informuojamas atskirai.5.CPK 277 str. 3 d. įpareigoja teismą papildomą sprendimą priimti tik pranešus šalims ir išklausius šalių nuomonę. Ieškovui buvo apribota galimybė pateikti atsikirtimus į prašymą dėl atsiliepimo pateikimo.Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:1.Apeliacinis procesas nutrauktinas ir skundas grąžintinas ieškovui CPK 307 str., 315 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nes skundas išsiųstas praleidus 20 dienų apskundimo terminą.2.Bylinėjimasis nėra įprastinė atsakovo ūkinė veikla. Atsakovas turi daugybė teisminių bylų, tame tarpe su ieškovu, ir yra priverstas samdyti darbuotojus teisininkus. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp bylų skaičiaus ir darbuotojų teisininkų skaičiaus. Ieškovas neturėtų būti diskriminuojamas kitų ūkio subjektų, kurie pasirinko kitus atstovavimo būdus, atžvilgiu. Ieškovo pasirinktas būdas yra pats ekonomiškiausias, nes jo patirtos išlaidos yra daug kartų mažesnės u- išlaidas, kurios būtų patiriamos samdant advokatą, yra žymiai mažesnės už rekomenduojamas minimalias išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo išlaidų kompensavimas galimas pagal CPK 88 str. 1 d. 9 p. Reikėtų vadovautis CPK 3 str. 6 d., numatančia įstatymo ir teisės analogiją.3.Ieškovas 2013-04-24 mokėjimo pavedime aiškiai nurodė, kad tai išmoka už konkretų asmenį – D. K.. Atsakovo teiginys, kad į atsakovo sąskaitą patenka daugybė mokėjimų ir dėl to neužteko vieno mėnesio nustatyti, už ką buvo mokami pinigai, yra susiję su atsakovo darbo organizavimu, o ne ieškovo kalte. Ieškinys pareikštas ne todėl, kad atsakovas vengė mokėti, bet todėl, kad pats ieškovas nesugebėjo tinkamai organizuoti savo procesų.4.Ieškovas savo nuomonę dėl ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų galėjo išreikšti prašyme dėl ieškinio atsisakymo ir atskirajame skunde. Skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiami jokie nauji atsakovo prašymai. Pagal CPK 277 str. 3 d. apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešama tik tuo atveju, kai papildomo sprendimo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas žodiniame posėdyje. CPK 328 str. numato, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindaisIV. Apeliacinės instancijos teismo argumentaiApeliantas procesinį dokumentą pavadino apeliaciniu skundu, tačiau teismas apelianto procesinį dokumentą vertina kaip atskirąjį skundą (CPK 115 str. 4 d.).Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Pirmosios instancijos teismas priėmė atskirąjį (apeliacinį skundą). Duomenų, kad atskirasis skundas išsiųstas pažeidžiant apskundimo terminą, nėra. Skundžiama papildoma teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl teismas neprivalėjo pranešti ieškovuivapie bylos nagrinėjimą. Ieškovas žinojo apie atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, konkrečiai – darbuotojų darbo užmokestį, iš ieškovo, nes šis prašymas buvo konkrečiai išdėstytas atsiliepime, todėl turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę. Pats atsakovas 2013-07-05 pareiškime dėl ieškinio neišreiškė savo nuomonės, ar reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu ieškovo teisė būti išklausytam (rungimosi principas) nepažeista (CPK 12 str.). Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad situacija, kuriai esant ieškovas iki nepagrįsto ieškinio pareiškimo prieš mėnesį jau buvo gavęs atsakovo išmoką susiklostė dėl tiesioginės paties ieškovo kaltės. Ieškovas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėjo sukurti tokią įmokų, patenkančių į savo sąskaitas bankuose, administravimo sistemą, kuri užtikrintų savalaikį įmokos priskyrimą konkretiems draudiminiams įvykiams. Įvertinus bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį teisinius argumentus spręstina, kad šiuo atveju tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl proceso dalyvio teisės į savo darbuotojų, ruošusių procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį), darbo užmokesčio išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pagal teisinį reguliavimą, įtvirtintą CPK 88 str., ir teismų praktiką byloje dalyvaujančiai šaliai, kuri yra juridinis asmuo, jos išlaidos, patirtos mokant darbo užmokestį savo darbuotojams, nepriteisiamos. Atsakovas atsiliepime nurodyti argumentai, kad darbuotojų, kurių funkciją yra atstovavimas teismuose, išlaikymo išlaidos nulemtos bylų skaičiaus, įskaitant nagrinėjamą bylą, nesudaro pagrindo plečiamai aiškinti CPK 88 str. 1 d. 9 p. nuostatas ir taikyti įstatymo bei teisės analogiją. Priešingai, CPK 88 str. įtvirtintas reguliavimo principai lemia, kad atlyginamos byloje dalyvavusių šalių išlaidos, kurias jie patyrė mokėdami atlyginimą kitiems asmenims, o ne pačių proceso dalyvių įprastinės veiklos kaštai. Atsakovo kaip juridinio asmens, kuris užsiima draudimo veikla, reglamentuoja LR Draudimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 26 dalis nustato: „Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą.“ Draudimo įmonė negali užsiimti jokia kita veikla, išskyrus draudimo, perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą (LR Draudimo įstatymo 3 str. 2 d.). Teismo vertinimu, teisinis konsultavimas ir procesinių dokumentų teismui ruošimas, kurį vykdo draudimo įmonės darbuotojai, yra įprastinė draudžiamųjų įvykių administravimo veikla, todėl atsakovo argumentas, kad dėl bylinėjimosi atsakovas turėjo papildomų išlaidų, pasireiškusių neįprastai veiklai samdomų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidomis, yra nepagrįstas. Pas atsakovą dirbantys darbuotojai teisininkai priimami pastovioms darbinėms funkcijoms vykdyti nepriklausomai nuo konkrečios teisminės bylos. Šiuo aspektu šalys yra lygios, nes ir ieškovas neprašė iš atsakovo priteisti savo darbuotojų, ruošusių ieškinį, darbo užmokesčio išlaidų.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį skundžiamoje dalyje ir priimti naują nutartį atsakovo parašymus atmesti visiškai.Teismas, vadovaudamasis CPK 237 str. 1 d. 2 p., nutaria :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. papildomą nutartį dalyje, kurioje teismas atsakovo pareiškimą patenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš ieškovo 63,96 Lt bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir priimti naują nutartį atsakovo AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti visiškai. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.Teisėjas Andrius Ignotas