- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-969-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18300-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. 1249,30 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad 2011-05-23 eismo įvykio metu buvo sugadinta A. D. priklausanti stovinti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. K., kuris, vairuodamas automobilį AUDI A4 AVANT, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Transporto priemonės AUDI A4 AVANT, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas V. K.. Ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 1249,30 Lt draudimo išmoką. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimu buvo konstatuota atsakovo A. K. tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, jis buvo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2012-02-06 nutarimu nutraukė administracinę bylą dėl suėjusių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų, tačiau nutarime nėra pasakyta, kad faktinės aplinkybės, nustatytos pirmosios instancijos teismo byloje yra neteisingos. Bylos nutraukimas suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui nereiškia, kad tos aplinkybės, kurias išnagrinėjo pirmos instancijos teismas administracinėje byloje, buvo paneigtos. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmuo pripažįstamas atlikęs teisės pažeidimą ir tik tada asmeniui yra taikomos sankcijos už jo padarytą pažeidimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimas yra neteisėtas, nes buvo paskelbtas jau suėjus senaties terminui (2011-11-23), tai patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2012-02-26 nutarimas. Asmuo gali būti pripažintas kaltu tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovas, kaltindamas asmenį pasišalinus iš įvykio vietos, privalo šį kaltinimą pagrįsti teismo sprendimu. Vilniaus apygardos teismas 2012-02-26 nutarimu nepripažino A. K. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, ir tuo pačiu nenustatė paties pasišalinimo fakto. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla yra išnagrinėta teisme, netenka galios kelių policijos pažymos ir kiti ikiteisminio tyrimo dokumentai, kadangi jie buvo išnagrinėti teisme ir priimtas sprendimas. A. K. yra laikomas nekaltu ir todėl nėra atsakingas už šio eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą 1249,30 Lt žalą.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 1249,30 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad 2011-05-23 eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), metu buvo sugadinta A. D. priklausanti stovinti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimu autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. K., kuris kliudė stovintį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2012-02-06 nutarimu panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimą ir nutraukė administracinę bylą A. K. atžvilgiu dėl suėjusių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų. Atsakovo transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo, todėl dėl minėto eismo įvykio padarytos žalos ieškovas išmokėjo A. D. 1249,30 Lt draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ta aplinkybė, jog atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka dėl pasišalinimo iš įvykio vietos dėl suėjusių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų, nereiškia, kad buvo nustatyta, jog atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą ir kad iš įvykio vietos nepasišalino. Vilniaus apygardos teismo 2012-02-06 nutarime nėra pasakyta, jog faktinės aplinkybės, nustatytos pirmosios instancijos teismo byloje, yra neteisingos. Aplinkybė, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, civilinėje byloje gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Aplinkybę, kad atsakovas vairuodamas automobilį AUDI A4 AVANT, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos, patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5313-859/2011 surinktų duomenų visuma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir civilinę bylą dėl žalos atlyginimo apelianto atžvilgiu nutraukti nesant įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo reikalavimą vertina kaip prašymą priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Visi ieškovo argumentai remiasi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-08 nutarimu, kuris buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo, nes suėjo ATPK 35 str. 1 d. nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti. Atsakovo kaltumas dėl ATPK 130 str. nurodyto pažeidimo (pasišalinimo iš įvykio vietos) gali būti įrodytas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad atsakovas minėtų pažeidimų nepadarė.Ieškinys turi būti atmestas, nes suėjo ieškinio senaties terminas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai reikalavimas susijęs su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (TPVCAPD), o ne su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių. Ieškovo reiškiamas reikalavimas yra regresinis. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino (CK 1.127 str. 4 d.). Ieškovo reikalavimui ieškinio senaties terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2011-12-20, kai ieškovas apmokėjo už nukentėjusios automobilio remontą, o ieškovas ieškinį teismui pareiškė tik 2013-08-29.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti, nes reikalavimas taikyti ieškinio senatį nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų (CPK 312 str.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį neprašė taikyti ieškinio senatį. Teismas pagrįstai rėmėsi byloje dėl administracinio teisės pažeidimo surinktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia dviem argumentais: būtinumu taikyti ieškinio senatį ir negalimumu remtis administracinės byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokio reikalavimo nereiškė, toks reikalavimas neužfiksuotas atsakovo atsiliepime į ieškinį, o teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme toks reikalavimas nebuvo pareikštas, jo reikšti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, negalima (CPK 312 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šį apelianto prašymą atmeta. Atsakovas, kuris nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereikalavo taikyti ieškinio senaties, netenka teisės pareikšti tokį atsikirtimą apeliacinės instancijos teisme ar nagrinėjant bylą kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1178/2001, 2004 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-192/2004, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-428/2012, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-1314/2012 ir kt.).
Dėl administracinėje byloje esančių įrodymų reikšmės
Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad jis nėra pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą. Tačiau atsakovo nenubaudimas už administracinį teisės pažeidimą, neužkerta kelio civilinę bylą dėl atsakovo padaryto civilinio teisės delikto nagrinėjančiam teismui remtis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusios A. D. paaiškinimu, nuotraukomis, liudytojo R. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, ir kiti įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-07 nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011 pažymėjo, kad vežėjo (vairuotojo) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei sąlygos administracinei atsakomybei už jį taikyti ir vežėjo veiksmų kvalifikavimas dideliu neatsargumu, lemiančiu tai, ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju, negali būti tapatinami. Atsakovas neginčijo teismo surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl yra pagrindas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.