Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1753-538/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-12-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
2A-1753-538/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14249-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
ADB „ERGO Lietuva“
Atsakovas
S. K.
Trečiasis asmuo
A. K.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1753-538/2012

Teisėja Dalė Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-14249-2010-4)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 44.2.4.1.; 73.2.6.1.; 121.21.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės ADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovei S. K., trečiajam asmeniui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 508,85 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-09-15 eismo įvykio metu atsakovės vairuojamas automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs apgadino kitą stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Kadangi atsakovė buvo apsidraudusi ADB „Ergo Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo apgadinto automobilio savininkui 2 508, 85 Lt dydžio draudimo išmoką. Vėliau į atsakovę, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., buvo kreiptasi dėl išmokėtos 2 508, 85 Lt draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovė šios sumos iki šiol negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovei nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, eismo įvykio metu asmenys nebuvo sužaloti, atsakovė sukdama automobilį jokio kontakto su kitu automobiliu ar garso nepastebėjo, todėl nieko neįtardama nuvažiavo ir neturėjo ketinimų nuslėpti eismo įvykio ar išvengti atsakomybės. Teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Ergo Lietuva“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Nurodo, kad administracinės atsakomybės taikymas neturi įtakos civilinei asmens atsakomybei. Atsakovė sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neketino nuslėpti eismo įvykio, nes įvykio liudytojai matė kaip ji išlipo iš automobilio ir į jį įsėdo kitas asmuo. Teismas privalėjo remtis kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė S. K. teigia, kad eismo įvykio ji nepastebėjo, todėl ir nekvietė policijos, todėl ir nebuvo bausta už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės tėvas A. K. 2009-08-10 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė lengvąjį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-09-15 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ir įvykio kaltininke pripažinta atsakovė S. K., vairavusi automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14). Eismo įvykio metu galiojo minėta 2009-09-15 draudimo sutartis. Ieškovė 2009-12-17 sumokėjo 2 508,85 Lt draudimo išmoką apgadinto automobilio savininkui, todėl pareiškė išmokėtos draudimo išmokos dydžio reikalavimą atsakovei.

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytas pareigas (šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis). Viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat ir nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Ieškovas teigė, jog atsakovė pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovei nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, taip pat pažymėjo, kad atsakovė kontakto su kitu automobiliu nepastebėjo ir neturėjo ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė, o administracinės teisenos bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje (CPK 182 straipsnis). Administracinės atsakomybės prejudiciškumas būtų svarbus tik tuomet, jeigu atsakovė administracine tvarka būtų nubausta teismo sprendimu. Dėl to civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais (CPK 177 straipsnis 2 dalis).

Administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovės vairuojamas automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino stovintį automobilį C. T. Coun, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančių atsakovės, jos tėvo A. K., J. J. (J. J.) ir G. B. paaiškinimų (b. l. 10-15), matyti, jog atsakovė pasišalino iš įvykio vietos nepranešus nei policijai, nei kito automobilio savininkui. Iš byloje esančių apgadinto automobilio fotonuotraukų matyti, kad automobilio C. T. Coun dešinės pusės dalis yra pažeista, matyti nubrozdinimas ir įlenkimas. Liudytojas G. B. 2009-09-17 paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biurui nurodė, kad įvykio dieną apie 22 val. išgirdo trenksmą, o kai suveikė signalizacija pažiūrėjo per langą ir pamatė į kitą automobilį Chrysler atsitrenkusį atsakovės tėvui A. K. priklausantį automobilį A. A. 100 (b. l. 15-16). Dėl to teismas daro išvadą, jog tikėtina, kad automobilių susidūrimo garsą bei suveikusią signalizaciją girdėjo ir automobilį vairavusi atsakovė S. K..

Civiliniame procese, skirtingai nei administraciniame ar baudžiamajame, vertinant byloje esančius duomenis vadovaujamasi taisykle, jog surinkti duomenys labiau patvirtina konkretų faktą buvus, negu paneigia. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau sąmoningai, nepranešusi policijai iš jo pasišalino. Dėl to ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. asmeniui pasišalinus iš įvykio vietos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo. CK 6. 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanų dydis 5 procentai, dėl to patenkinus ieškinį, šios procesinės palūkanos priteistinos iš atsakovės ieškovui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis, netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė, paduodamas ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo 216 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4, 95, 141), patenkinus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ADB „ERGO Lietuva“ iš atsakovės S. K. 2508,85 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2010-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 216 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjas Almantas Padvelskis