Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-408-513/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-12-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
2A-408-513/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14249-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
UADB „Ergo Lietuva“
Atsakovas
S. K.
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-408-513/2012

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-14249-2010-4)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 73.2.6.1; 121.14; 121.18; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. balandžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovei S. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 508,85 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-09-15 eismo įvykio metu atsakovės vairuojamas automobilis Audi 100, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs apgadino kitą stovėjusį automobilį Chrysler Town Coun, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Kadangi atsakovė buvo apsidraudusi UADB „Ergo Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, UADB „Ergo Lietuva“ išmokėjo apgadinto automobilio savininkui 2 508, 85 Lt dydžio draudimo išmoką. Vėliau į atsakovę, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., buvo kreiptasi dėl išmokėtos 2 508, 85 Lt draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovė šios sumos iki šiol negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2009-09-23 nutarimu atsakovė buvo nubausta 100 Lt bauda pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, jog 2009-09-15 apie 22 val. Klaipėdos m., Baltijos prospekto 19 namo kieme vairuodama automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu, kliudė stovintį automobilį Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino. Šio nutarimo pagrindu ieškovei 2009-09-28 buvo išsiųsta pažyma dėl eismo įvykio, kurią ieškovė gavo 2009-10-02 ir kurioje apie eismo įvykio kaltininką buvo nurodyta, kad atsakovė administracine tvarka nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nulėmusį kitų asmenų turto apgadinimą, o ne už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Ieškovė minėto nutarimo neskundė, jis kaip galiojantis nutarimas yra juridinis faktas, kuris įrodo, kad policija, surinkusi įrodymus dėl atsakovės padaryto eismo įvykio, jį įvertino ne kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir nubaudė atsakovę pagal ATPK 127 str. 2 d., o ne pagal ATPK 130 str. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė 2009-09-15 eismo įvykio metu neatliko pasišalinimo iš įvykio vietos veiksmų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UADB „Ergo Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimo argumentai nepagrįsti, kadangi ATPK 291 str. numato, kas gali apylinkės teismui apskųsti šio kodekso 216 str. 1, 2 ir 5 p. nurodytus organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimo byloje. Įstatymai nenumatė ieškovei galimybės apskųsti VPK nutarimą administracinės teisės pažeidimų byloje. Be to, VPK nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą neturi, kadangi civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos. 2010-09-23 nutarimas nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės, kuriai kilti pakanka bet kokios kaltės formos. Ieškovė teigia, kad nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi draudimo išmoka išmokėta 2009-12-17, tuo tarpu ieškinys byloje pareikštas 2010-10-06.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės tėvas A. K. (A. K.) 2009-08-10 sudarė su ieškove transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią atsakovės tėvas ieškovės bendrovėje apdraudė lengvąjį automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-09-15 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Chrysler Town Coun, valstybinis Nr. 406. Eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė S. K., vairavusi automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu galiojo minėta 2009-09-15 draudimo sutartis. Ieškovė 2009-12-17 sumokėjo 2 508,85 Lt draudimo išmoką apgadinto automobilio savininkui, todėl pareiškė išmokėtos draudimo išmokos dydžio reikalavimą atsakovei.

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytas pareigas (šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis). Viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat ir nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą: pasišalino iš įvykio vietos, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė byloje esančių įrodymų apie įvykio aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi vien administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2009-09-23 nutarimu atsakovei už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 100 Lt bauda. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė nubausta ne už pasišalinimą iš įvykio vietos (ATPK 130 straipsnis), be to ieškovė šio nutarimo neskundė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė, o administracinės teisenos bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje (CPK 182 straipsnis), todėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą/nebuvimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais (CPK 177 straipsnis). Administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Nors eismo įvykio tyrimo metu buvo tik nustatyta, kad atsakovės vairuojamas automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino stovintį automobilį Chrysler Town Coun, valstybinis Nr. 406, tačiau iš byloje esančių atsakovės, jos tėvo A. K., J. J. (J. J.) ir G. B. paaiškinimų (b. l. 10-15), matyti, jog atsakovė galbūt pasišalino iš įvykio vietos nepranešus nei policijai, nei ieškovei, tačiau pirmosios instancijos tesimas nepasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Be to, iš byloje esančių apgadinto automobilio fotonuotraukų matyti, kad automobilio Chrysler Town Coun dešinės pusės dalis yra pažeista, matyti nubrozdinimas ir įlenkimas, o tai paneigia atsakovės paaiškinimus, jog ji galbūt nepastebėjo susidūrimo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nurodytų įrodymų nevertino, neįtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėją ir atsakovės tėvą A. K.. Apeliacinės instancijos teismo manymu šiuo atveju reikėtų įvertinti, kad avariją padarė vairuotoja, kurios vairavimo stažas buvo tik vieneri matai, o draudimo sutartyje nenurodyta, kad draudžiamas šeimos automobilis, t. y. atsakovės civilinė atsakomybė galbūt neapdrausta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šio ginčo išsprendimas gali turėti įtakos draudėjo A. K. teisėms ir pareigoms.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialines teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Irma Čuchraj