Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir E. V. paskirta 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir E. V. paskirta galutinė – 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines medžiagas – 62,424 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 11,0 %, 0,018 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 16,1 %, ir nenustatytą kiekį augalinės kilmės medžiagos mišinio, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis mišinyje 0,010 g. (6,9%), kurias laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m. liepos 4 d. apie 23:00 val. jas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė neginčija nei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nei įrodymų vertinimo ar veikos kvalifikavimo. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su laisvės atėmimo bausmės, kurią pirmosios instancijos teismas skyrė už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, dydžiu, teigiama, kad paskirta bausmė akivaizdžiai per švelni. Prokurorės nuomone nuteistajam E. V. turėjo būti paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė, t. y. 9 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis BK 64¹ sumažintina trečdaliu. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į prokurorės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. E. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis įgijo narkotines medžiagas – 62,424 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 11,0 %, 0,018 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 16,1 %, ir nenustatytą kiekį augalinės kilmės medžiagos mišinio, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis mišinyje 0,010 g. (6,9%), kurias laikė bute.

8. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. V. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrė sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 3 mėnesiams. Šią bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino trečdaliu ir subendrino su ankstesniu E. V. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme.

9. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės dydį nevertino nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios rodo, jog jis linkęs nusikalsti, nedarantis teigiamų išvadų, todėl paskirtas mažiausias galimas laisvės atėmimo bausmės dydis (BK 50 straipsnio 2 dalis) yra nepakankamas siekiant nubausti asmenį už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikalstamą veiką E. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė individualizuota netinkamai ir yra per švelni.

10. Pirmosios instancijos teismas, formaliai atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui (tai yra, kad E. V. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, duomenų apie nepakaltinamumą nėra), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusprendė skirti laisvės atėmimo bausmę.

11. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

12. Pirmosios instancijos teismas E. V. už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau nustatydamas jos minimalų dydį, visiškai nepateikė tokių savo sprendimo motyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį turėjo išsamiai įvertinti nuteistojo E. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir veikos pavojingumą.

13. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta nustatyta tiek atsakomybę lengvinanti, tiek ir sunkinanti aplinkybės. Sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio šios aplinkybės vertinamos kartu su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis: jis ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 53-59), tarp kurių ir už narkotinių medžiagų vartojimą, 2019 metų pabaigos paskirtų baudų nesumokėjęs; nusikalstamos veikos padarymu metu buvo teistas 4 kartus, vieną kartą už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, anksčiau jam buvo skirtos bausmės – baudos ir laisvės apribojimai, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, esant neišnykusiam teistumui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad E. V. po šios BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kuri baigta 2022 m. rugpjūčio 3 d., kai pareigūnai surado narkotinę medžiagą. Tai yra nusikalstama veika baigta jau po skundžiamame sprendime ištirtos veikos padarymo. Prokurorė skunde taip pat akcentuoja, kad po analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis dar buvo nuteistas ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje. Todėl apibendrinant, daroma išvada, kad anksčiau nuteistajam skirtos švelnesnės bausmių rūšys teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

15. Vertinant E. V. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgtina ir į tai, kad jo įgytų kanapių (antžeminių dalių, kuriose kiekis - 62,424 g. (kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 11,0 %) yra daugiau kaip dvylika kartų viršijanti nustatytą minimalų kiekį (5 gramus), nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Be to, įgijo ir laikė, ir 0,018 g. kanapių (antžeminių dalių) medžiagų (kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 16,1 %), taip pat nenustatytą kiekį augalinės kilmės medžiagos mišinio, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis mišinyje 0,010 g. (6,9%).

16. Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog apylinkės teismo nuteistajam E. V. paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, neužtikrinanti BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka nuteistojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam E. V. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, su kuriuo sutinka ir pats nuteistasis E. V. (2 t., b. l. 194, 196). Būtent toks laisvės atėmimo bausmės dydis atitiks E. V. įvykdytos nusikalstamos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kadangi apylinkės teismas į anksčiau minėtas aplinkybes neatsižvelgė arba netinkamai jas įvertino ir dėl to paskyrė aiškiai per švelnią bausmę teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Iš naujo paskyrus nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, paskirta bausmė iš naujo sumažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bei subendrintina su 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

18. Teisingai ir pagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad turi būti panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta E. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, kadangi ši kardomoji priemonė 2023 m. birželio 28 d. buvo panaikinta (2 t., b. l. 45-46). Taigi nuosprendis keistinas ir šiuo pagrindu.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. V. išlaidas sudaro 106,67 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas.

20. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinktas advokatas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų ginamojo valios, antrinė teisinė pagalba buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne nuteistojo iniciatyva, jis prieštaravimų nereiškė, sutiko su prokurorės skundu, įvertinus jo turtinę padėtį (bylos nagrinėjimo metu nedribo, šiuo metu nurodo, kad dirba, tačiau jam paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė, administracinių nuobaudų – baudų nesumokėjęs) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. V. pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

E. V. pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir E. V. paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę – 3 (tris) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų iš nuteistojo E. V. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.