Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-5186-1050/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
e2YT-5186-1050/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00599-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Greičiūtė-Petrauskienė
Pareiškėjas
J. K., S. Ž.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5186-1050/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00599-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. (J. K.) ir S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai J. K. ir S. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė F. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti.

Nurodė, kad juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui į turto dalį gauti. F. K. mirė būdama santuokoje su J. K. Pareiškėjo J. K. vardu pagal (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Butas F. K. ir J. K. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Daugiau kito nekilnojamojo turto F. K. ir J. K. neįgijo. Mirus F. K. pareiškėjas J. K. ir pareiškėja (dukra) S. Ž. liko toliau gyventi bute (duomenys neskelbtini). Butas yra vienintelė pareiškėjų gyvenamoji vieta. Po F. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjai J. K. ir S. Ž. po F. K. mirties prižiūrėjo likusį turtą ir juo naudojosi, toliau rūpinosi namais, kuriuose buvo ir yra likę visi mirusios daiktai. Pareiškėjai J. K. ir S. Ž. tokiu būdu išreiškė valią priimti palikėjos F. K. palikimą ir jį priėmė elgdamiesi kaip paveldėto turto savininkai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos F. K. palikimo perėjimą valstybei. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai J. K. ir S. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų pareiškimo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo J. K. ir F. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo J. K. ir mirusiosios F. K. dukra. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas J. K. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė ir pareiškėjos motina F. K. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto 34-ajame ir Vilniaus miesto 40-ajame notarų biuruose paveldėjimo byla po F. K. mirties nebuvo užvesta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pareiškėjo J. K. ir mirusiosios F. K. santuokos metu (duomenys neskelbtini). Taigi, tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad paminėtas nekilnojamasis turtas, nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių J. K. vardu, buvo bendroji jungtinė J. K. ir F. K. nuosavybė pastarosios mirties momentu.

Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Bylos duomenimis, po F. K. mirties pareiškėjai J. K. ir S. Ž. ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo turtu, šiame bute gyvena iki šiol, jame nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruota pareiškėjų gyvenamoji vieta. Pareiškėjai nurodė, kad jie prižiūrėjo turtą ir juo naudojosi – perėmė mirusiajai priklausiusius kilnojamuosius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius už turtą. Šių pareiškėjų nurodomų aplinkybių paneigiančių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad po F. K. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po F. K. mirties pareiškėjai faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo valdyti paveldimą turtą, todėl jie laikomi priėmusiais palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį faktą, kad jie po F. K. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo, kaip F. K. įpėdinių, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 448 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjų S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjai S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė