Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo- UAB „Aplinkos darbai“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-123-550/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti.

Ieškovų daugetas (du ieškovai) kreipėsi į teismą ieškiniu dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo, prašydami ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. 2012-12-12 pirmosios instancijos teismas, svarstydamas ieškinio priėmimo klausimą, priėmė nutartį trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog netiksliai suformuluotas ieškinio dalykas, nes neaišku ar ieškovams prašoma sumas priteisti solidariai ar dalimis; neteisingai paskaičiuotas pradelstų mokėti dienų skaičius; nepateikti įrodymai, iš kurių būtų matyti, jog vienas iš ieškinį pasirašiusių asmenų turi tokią teisę. Šios nutarties ieškovai neskundė, tačiau vienas iš ieškovų pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino pradelstų mokėti dienų skaičių ir atitinkamai ieškinio sumą, bei prašydamas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka visą sumą prašė priteisti jam vienam.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi konstatavo, jog ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, įpareigojo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad būtų galimas ieškinio nagrinėjimas bendra tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos trūkumus, kurie, jo manymu, sąlygojo šios nutarties priėmimą: a) iš sutarties matosi, jog darbus atliko dvi įmonės, tačiau skolą reikalauja priteisti tik viena, todėl turi būti pateikti papildomi tokį pagrįstumą patvirtinantys įrodymai; b) kitas darbus įvykdęs asmuo ieškovės privalo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, o dokumentiniame procese tokia situacija negalima, todėl byla gali būti nagrinėjama tik ginčo teisenos tvarka; c) atsakovu nurodyta Kėdainių rajono savivaldybė, tačiau juridinio asmens kodas neteisingas, nes jis priklauso Kėdainių rajono savivaldybės administracijai. Šie asmenys yra skirtingi, todėl ieškovė privalo patikslinti atsakovą, nurodydama kokiam konkrečiai asmeniu reiškiamas reikalavimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kėdainių raj. apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- ieškinį priimti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais motyvais:

1. teismas neteisingai aiškina ir taiko CK 6.6. str. 3 d. ir 6.18 str. 1 d. nuostatas, nes apeliantas su kitu asmeniu atliko atlygintinas paslaugas veikdami kaip partneriai Jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir yra solidarieji kreditoriai atsakovės atžvilgiu, todėl apeliantas gali prašyti teismo priteisti tiek visą skolą, tiek dalį skolos iš atsakovės.

2. teismas neteisingai aiškina ir taiko CK 6.18 str. 4 d. ir 6.22 str. nuostatas, nes kitas paslaugas atlikęs asmuo neprivalo būti įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, nes vienas iš solidariųjų kreditorių, gavęs visą skolą, privalo kitiems atlyginti jam priklausančią dalį, o priimtas teismo sprendimas turi įtakos kitam kreditoriui, jei jis jam palankus, o jei nepalankus- įtakos neturi.

3. teismas neteisingai aiškina ir taiko CK 6.273 str. 2 d. ir CPK 115 str. 4 d. nuostatas, nes ieškovas nurodė atsakovą, o rašant kodą padarė klaidą, todėl tai nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai ir nebuvo privaloma nustatyti termino trūkumams šalinti.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, įstatymų nustatytais atvejais gali rinktis skirtingas procesines tokio kreipimosi formas, t.y. pareikšti ieškinį dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnis) arba kreiptis į teismą pagal bendras ginčo teisenos taisykles. Priklausomai nuo ieškovo pasirinktos procesinės kreipimosi į teismą formos, įstatymo reikalavimai, keliami ieškinio turiniui ir formai, gali būti šiek tiek skirtingi, tačiau bet kuriuo atveju iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Todėl teismas, nepriklausomai nuo ieškovo pasirinktos kreipimosi formos, gavęs ieškinį privalo aiškintis ar šie ieškinio elementai suformuluoti tinkamai. Tinkamumas negali būti suprantamas kaip absoliutus ieškinio elementų tikslumas, pakanka to, kad šie reikalavimai būtų aiškūs. Taigi vertinant šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas yra suformuluoti aiškiai. Matyti, jog ieškinio dalyką sudaro aiškūs ir konkretūs reikalavimai, t.y.: priteisti 27469,81 Lt skolos; 252,12 Lt netesybų; 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, jog ieškovas su atsakovu sudarė Atlygintinų paslaugų sutartį, pagal kurią atliko darbus; atlikti darbai buvo priimti darbų priėmimo-perdavimo aktu; ieškovas išrašė sąskaitą už darbus, tačiau atsakovas nustatytu terminu neatsiskaitė, todėl be pagrindinės skolos dar paskaičiuotos netesybos, kurių skaičiuotė išdėstyta ieškinyje, atsižvelgiant ir į jau pirmąja teismo nutartimi trūkumams šalinti nurodytus dienų (ir atitinkamai netesybų sumos) neatitikimus.

Vertinant tuo aspektu, jog ieškovas inicijavo dokumentinį procesą, pažymėtina, jog ieškinio trūkumų instituto taikymo prasme šis procesas šiek tiek specifiškesnis, nes įstatymas įpareigoja teismą iš anksto įvertinti, ar konkretus ginčas gali būti išnagrinėtas pagal dokumentinio proceso taisykles priimant preliminarų teismo sprendimą, kitaip tariant, preliminariai įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir vieną iš ieškinio turinio elementų- įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1d. 3p., 424 str. 1d.), tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis procesinėmis teisės normomis, tai turėjo atlikti tik jų leistinumo ir pakankamumo aspektu. Tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas ėmėsi analizuoti materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių santykius, nors ieškinį reiškia tik vienas kreditorius (beje ir Atlygintinų paslaugų sutartį jis vienas tik ir pasirašęs), ir be to įpareigoja pateikti ieškovą papildomus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimo pagrįstumą. Žiūrint formaliai, teismas tokią teisę turi, tačiau nustatydamas tokį trūkumą, teismas privalėjo nurodyti, kokių dar leistinų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, ieškovas nepateikė. Kaip supranta apeliacinės instancijos teismas tokių įrodymų paprasčiausiai nėra, o tiesiog pirmosios instancijos teismas iš principo nesutinka, kad tik vienas iš kreditorių reiškia ieškinį ir prašo priteisti visą sumą, į kurią, pirmosios instancijos teismo manymu, galėtų pretenduoti du kreditoriai. Dėl šio aspekto iš esmės sutiktina su atskirojo skundo motyvais, jog esant kreditorių daugetui, nebūtinai visi, o bet kuris solidarusis kreditorius gali kreiptis į teismą, reikalaudamas, tiek visiško, tiek dalinio prievolės įvykdymo (CK 6.18 str. 1d.). Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu, kreditorius, o ne teismas turi spręsti ar tik vienam iš jų, ar visiems reikšti reikalavimus skolininkui. Todėl, atsižvelgiant ir į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, tam tikro asmens, kuris teismo manymu, taip pat turėtų dalyvauti procese, nenurodymas ieškinyje neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai. Vis tik teismui manant, jog to asmens dalyvavimas procese yra būtinas- teismas turi galimybę vadovautis CPK 47 str., ir savo iniciatyva įtraukti tokį asmenį į procesą. Tokia teisė nėra eliminuota ir dokumentiniame procese, o trečiasis asmuo, priešingai nei kaip nepagrįstai nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, turi visas teises, numatytas CPK 47 str. 2 d.

Pasisakant dėl nutartyje nurodyto trūkumo liečiančio atsakovą pažymėtina, jog jei teismas mano, kad ieškovo nurodytasis atsakovas nėra tinkamas,- privalo taikyti CPK 45 str., pasiūlydamas nurodyti tinkamą atsakovą. Be to atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybė savo teises ir funkcijas (ypač ūkio tvarkymo srityje) dažniausiai įgyvendina ne pati, bet per savo vykdomąją instituciją- savivaldybės administraciją ir/ar savivaldybės administracijos direktorių, kurios vardu dažniausiai ir būna atidarytos piniginės sąskaitos ir vyksta atsiskaitymai. Todėl tik kruopščiai išanalizavęs šias aplinkybes teismas turėtų spręsti netinkamo ieškovo pakeitimą tinkamu, bet jokiu būdu nenurodyti to kaip trūkumo, kurio nepašalinus ieškinį bus atsisakyta priimti.

Įvertinus visumą aplinkybių daroma išvada, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl naikintina. Panaikinus nutartį apeliacinės instancijos teismas negali atlikti tų veiksmų, kurie priskirtini pirmosios instancijos teismui, t.y. spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės, kaip prašoma atskirajame skunde. Todėl skundas tik tenkinamas iš dalies, o ieškinio priėmimo klausimo sprendimas perduotinas pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.